Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: „Visos rubrikos“

Autorius: Kastytis Zubovas

Tipas: Visi įrašai

Laikotarpis: Neribotas

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

Straipsniai, kuriuos parašė Kastytis Zubovas

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2019-06-13 29
Kelionės laiku yra viena iš populiaresnių temų fantastinėje literatūroje (žr. kad ir Velso „Laiko mašiną“) ir filmuose (nuo „Endgame“ iki tokių smegenis susukančių darbų, kaip „Primer“). Realybėje, deja, tokių įtaisų bent kol kas neturime, o galbūt neturėsime ir niekada. Bet kartais laiko kelionės aptariamos ir moksliniame kontekste. Šiek tiek apie tuos kontekstus skaitykite žemiau.
(2) 2019-06-07 25
Žemė yra žmonijos lopšys, bet lopšyje viso gyvenimo juk negyvename. Taip pasakęs vienas iš raketų mokslo pradininkų Konstantinas Ciolkovskis išreiškė daugelio žmonių galvose kirbančią mintį ir svajonę, kad kada nors žmonės įsikurs gyventi už Žemės ribų. Gyvenimas kosmose žadino ir rašytojų vaizduotę – žmones kitose planetose apgyvendino ir Ray Bradbury, ir Arturas Clarke, ir daugybė kitų fantastų; ką jau kalbėti apie įvairiausius kūrinius, kurių veiksmas išsiplečia per visą Paukščių Taką ar dar toliau. Realybė kol kas nuo fantastikos gerokai atsilieka, bet minčių, kur ir kaip galėtume įsikurti už Žemės ribų, yra ne viena. Taigi, kokie pavojai ir naujos galimybės mūsų laukia palikus lopšį?
(3) 2019-05-24 21
Šiuo metu žmonija taip sparčiai ir stipriai keičia Žemės paviršių, kad nemažai mokslininkų tai įvardija kaip naują geologinę epochą – Antropoceną. Net jei žmonės rytoj išnyktų, dar milijonus metų būtų galima aptikti plastiko ir betono, taip pat kitų cheminių junginių, kuriuos Žemėje gaminame tik mes ir mūsų pramonė. O kur dar rūšių plitimas ir nykimas, atmosferos pokyčiai ir kitoks poveikis.
(0) 2019-05-16 7
Manoma, kad didžiąją dalį vandens į Žemę greičiausiai atnešė kometos ir asteroidai, tačiau tikslios šio proceso detalės nėra žinomos.
(0) 2019-05-15 4
Kalbėdami apie egzoplanetas, galimai tinkamas gyvybei, astronomai dažniausiai koncentruojasi į gyvybinę zoną – regioną prie žvaigždės, kuriame esančių planetų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Toks apibrėžimas yra paprastas ir lengva apskaičiuoti zonos dydį, bet, žinoma, jis toli gražu nėra pilnas.
(1) 2019-05-14 8
Šiuo metu yra bent trys kompanijos, aktyviai rengiančios planus ar jau gaminančios palydovus kosminiam internetui – ryšių tinklui, apjuosiančiam Žemę ir suteiksiančiam klientams interneto ryšį visame pasaulyje.
(0) 2019-05-14 15
Kuo ilgesnė ir tolimesnė kosminė misija, tuo svarbesnis yra efektyvus resursų panaudojimas – pakeliui į Marsą nepavyks papildytų išteklių maistu, vandeniu ar deguonimi. Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) ne vienerius metus vykdomi įvairūs tyrimai, skirti ateities misijų komponentų išbandymui.
(0) 2019-04-25 18
Šiuo metu iš Saulės sistemos ištrūko arba netrukus tą padarys keturi tuo tikslu paleisti zondai – Pioneer 10 ir 11 bei Voyager 1 ir 2.
(3) 2019-04-20 8
Praėjusią savaitę net šešiuose pasaulio miestuose įvyko spaudos konferencijos, kurių metu pristatyta pirmoji juodosios skylės šešėlio nuotrauka. Juodoji skylė yra galaktikoje M87, kurią nuo mūsų skiria 15 megaparsekų. Pagal ne visai visuotinę konvenciją, centrinė galaktikos juodoji skylė žymima žvaigždute, tad objektą trumpai galime pažymėti M87*. Nuotraukoje matome centrinį apvalų tamsų diską – juodosios skylės įvykių horizonto šešėlį, – ir jį supantį dujų diską, kurio viena dalis, judanti mūsų link, dėl reliatyvistinių efektų yra daug ryškesnė už kitas. Žemiau truputį detaliau paaiškinu, kas čia atrasta ir kuo tai svarbu/įdomu.
(6) 2019-04-04 10
Teiginys skamba kiek keistai, ar ne? Mes įpratę kosminėmis valstybėmis vadinti JAV, Kiniją, Rusiją, Japoniją, Indiją – šalis, kurios turi ilgametes kosmoso programas, skraidina raketas, siunčia žmones į kosmosą arba zondus į kitas planetas ir daro daugybę kitų gerai matomų ir plačiai aptariamų kosminių projektų. Lietuva, ar kitos nedidelės šalys į šį apibrėžimą niekaip nepatenka.
(0) 2019-02-21 15
Astronominiai reiškiniai dažniausiai vyksta labai ilgai. Mes negalime stebėti, kaip evoliucionuoja žvaigždė, kaip formuojasi planeta, kaip jungiasi galaktikos – stebime tik šių reiškinių momentinius vaizdus, ir iš daugybės pavienių atvaizdų bandome susidėlioti supratimą apie procesų eigą. Tiesa, pasitaiko ir labai greitų procesų; pavyzdžiui, supernovos sprogimas trunka kelias sekundes, vėliau liekanos šviesis gana reikšmingai kinta savaičų-mėnesių laikotarpiu. Tokius reiškinius galime tyrinėti, ir tyrinėjame, realiu laiku.
(0) 2019-02-19 5
Egzoplanetų įvairovė, kurią atradome per pastaruosius 25-erius metus, tiesiog stulbina. Nuo superžemių iki karštųjų jupiterių, nuo vandeninių planetų iki planetų prie neutroninių žvaigždžių – Visatoje yra daugybė planetų tipų, kurių Saulės sistemoje nerasime. Viena iš keistų egzoplanetų rūšių – garuojančios planetos.
(2) 2019-02-16 18
Turbūt kiekvienas žinome, jog raudona spalva simbolizuoja šilumą, o mėlyna – šaltį. Su tokiais žymėjimais susiduriame kasdien įvairiausiose situacijose, tad gali būti keista sužinoti, jog iš tiesų karštesni daiktai yra mėlynesni už raudonus. Kur čia šuo pakastas?
(2) 2019-01-31 34
Gyvendami Lietuvoje, mes nesusiduriame su reikšmingais potvyniais (išskyrus kartais, kai pavasarį patvinsta Nemunas), bet didelei daliai Žemės gyventojų jie yra kasdienybės dalis. Du kartus per parą vanduo pakyla – kartais net daugiau nei penkis metrus – ir du kartus nusileidžia tiek pat. Potvyniai yra labai reguliarūs, jų aukštis beveik nekinta, o aukščiausio ir žemiausio vandens lygio laikas kinta prognozuojamai. Tai neturėtų stebinti: potvynius daugiausiai nulemia Mėnulis, kurio judėjimą valdo tiksliai prognozuojama gravitacijos jėga. Bet potvyniai nėra tik Žemės vandenynų reikalas: tokios pačios jėgos valdo ir kai kurių planetų judėjimą, ardo žvaigždes ir galaktikas ir galbūt net sukelia periodiškus gyvybės išnykimus Žemėje.
(1) 2019-01-30 11
Negalime atmesti galimybės, kad pasikartojantys radijo žybsniai galbūt yra kokios nors nežemiškos civilizacijos ženklas, LRT RADIJUI sako astrofizikas Kastytis Zubovas. Tačiau, kaip teigia pašnekovas, kol kas nėra tiksliai žinoma, koks fizikinis procesas šiuos signalus sukelia.