Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: „Visos rubrikos“

Autorius: Kastytis Zubovas

Tipas: Visi įrašai

Laikotarpis: Neribotas

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

Straipsniai, kuriuos parašė Kastytis Zubovas

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-01-10 10
Prasidėjus naujiems metams, verta pasižiūrėti, kas nuveikta per pastaruosius. Pirmąją 2020-ųjų pusę aprašiau praeitą savaitę, o dabar pažvelkime į antrąją.
(0) 2021-01-04 12
Kiekvieną savaitę rašau jums apie kosmoso naujienas – technologijas, skrydžius, atradimus Saulės sistemoje ir Visatos tolybėse. Keičiantis metams, kviečiu prisiminti svarbiausius ir įdomiausius iš jų.
(0) 2020-11-18 15
Oras, kuriuo kasdien kvėpuojame, atrodo toks įprastas reiškinys, kad nedažnai apie jį ir susimąstome. Dėmesį atkreipiame tik į reikšmingesnius pokyčius – stiprų vėją, dūmus ar kitokią smarvę, pastaruoju metu vis labiau – ir į klimato kaitą dėl augančio anglies dvideginio kiekio. Tačiau apskritai oras yra tiesiog kasdienybės dalis, tokia pati įprasta ir neišskirtinė, kaip žemė po kojomis, Saulė danguje ar vanduo ežere.
(0) 2020-10-18 23
Mūsų Galaktika – Paukščių Takas – yra viena iš daugiau nei dviejų trilijonų, kurios egzistuoja regimojoje Visatoje. Bet nors Paukščių Taką kaip balzganą juostą nakties danguje žmonės matė nuo pačių seniausių laikų, supratimas, kas tai yra ir kad toks dalykas Visatoje nėra vienintelis, atėjo toli gražu ne iškart.
(0) 2020-09-01 11
Turbūt nenustebinsiu pasakęs, kad Mėnulis yra geriausiai pažįstamas kosminis kūnas (ok, neskaitant Žemės, kuri techniškai irgi yra kosminis kūnas). Puikiai matomas nakties ir net dieniniame danguje, jis traukė žmonių dėmesį nuo pat tada, kai žmonės kaip tokie atsirado. Turbūt nerasime pasaulyje tautos, kuri neturėtų padavimų apie Mėnulį, kaip ir apie Saulę. Mokslininkai irgi nuo seniausių laikų – dar tų, kai jie vadinosi ne mokslininkais, o (gamtos) filosofais – stebėjo Mėnulį ir bandė suprasti, kas tai yra, kas ten vyksta, kiek jis panašus į Žemę. Pirmieji teleskopai parodė Mėnulio reljefą, kalnus ir įdubas, pavadintas jūromis. Bene pirmajame fantastiniame romane figūravo kelionė į Mėnulį, tokia kelionė buvo ir pirmojo fantastinio kino filmo siužetas. 1969 metais tokia kelionė įvyko ir realybėje. Dabar vis kalbama apie žmonių sugrįžimą į Mėnulį ir ilgalaikų tyrimų stočių, o gal net ir gyvenviečių, įrengimą.
(0) 2020-08-24 25
Šiandien egzoplanetos daugiausiai aptinkamos ir tyrinėjamos netiesiogiai – per poveikį savo žvaigždžių judėjimui ar mus pasiekiančiai spinduliuotei. Kai kurios nufotografuojamos ir tiesiogiai, bet tai pavyksta tik esant geroms sąlygoms, kai masyvi planeta skrieja palyginus toli nuo žvaigždės. Artimiausiu metu situacija nelabai pasikeis: norėdami erdviškai išskirti egzoplanetų diskus ir ten esančias struktūras, turėtume pagaminti dešimčių kilometrų skersmens teleskopus. Bet yra ir kita galimybė, leidžianti gauti egzoplanetų nuotraukas, kurių kokybė panaši į Apollo astronautų darytas Žemės nuotraukas iš Mėnulio. Tam tereikia pasinaudoti Saulės gravitacija.
(0) 2020-08-11 12
Masyvios žvaigždės – tos, kurios gyvenimo pradžioje turi daugiau nei aštuonias Saulės mases – miršta supernovų sprogimais. Bet ar visos? Gali būti, kad kai kurios iš jų kolapsuoja tiesiai į juodąją skylę, be jokio žybsnio.
(0) 2020-08-03 37
Žemę per jos gyvenimą nuolatos daužė įvairaus dydžio meteoroidai. Kai kurie krateriai matomi ir šiandien, bet tektoninis bei vulkaninis aktyvumas, atmosferiniai, biologiniai ir hidrologiniai procesai juos laikui bėgant užlygina. Tad nustatyti, kaip dažnai meteoritai krisdavo ant Žemės tolimoje praeityje – nelengva.
(0) 2020-07-09 4
Tamsus nakties dangus yra vienas gražiausių dalykų, prieinamų mūsų pojūčiams. Jei niekada nesate buvę giedrą naktį nuošalioje vietovėje, kur virš galvos sužimba ne kelios, o tūkstančiai plika akimi matomų žvaigždžių – daug prarandate. Bet užpildyti šią patirčių spragą nėra sudėtinga, nes tamsaus dangaus vis dar yra daug. Bent jau mūsų apylinkėse. Vakarų Europoje ar labiau urbanizuotoje rytinėje JAV dalyje tamsaus dangaus mėgėjams yra sunkiau.
(19) 2020-06-25 32
Prieš ketverius metus pora mokslininkų paskelbė netiesioginių įrodymų, kad Saulės sistemos pakraštyje galimai egzistuoja dar viena – devinta – planeta, mase lenkianti Žemę. Įrodymais buvo laikomos grupės Kuiperio žiedo objektų orbitos, kurių savybės įtartinai panašios, tarsi juos visus temptų masyvaus kūno gravitacija.
(0) 2020-03-27 15
Fizikoje randame įvairaus pobūdžio simetrijų: pavyzdžiui, visi procesai vyksta vienodai visomis kryptimis, taip pat fizikos dėsniai nekinta bėgant laikui. Iš kitos pusės, mastelio simetrijos fizikoje nėra: reiškiniai, vykstantys kosminiais mastais, dažnai neturi analogų mikroskopiniame pasaulyje ir atvirkščiai. Bet kartais tokių analogijų galima rasti.
(0) 2020-03-12 6
Saulės atmosfera yra daug karštesnė, nei žvaigždės paviršius. Kol kas nėra iki galo aišku, kokiu būdu atmosfera įkaitinama, bet greičiausiai tai susiję su magnetinio persijungimo reiškiniais.
(0) 2020-03-11 4
Pastaruosius kelerius metus vis daugiau kalbama apie tai, kad Jupiterio Didžioji raudonoji dėmė nyksta ir gali pranykti per artimiausius šimtą metų. Neseniai nufotografuoti du atvejai, kai nuo dėmės atsiskyrė raudonos „atplaišos“ – palyginus maži debesys.
(35) 2020-03-09 34
Gyvendami Lietuvoje, mes nesusiduriame su reikšmingais potvyniais (išskyrus atvejus, kai pavasarį patvinsta Nemunas), bet didelei daliai Žemės gyventojų jie yra kasdienybės dalis. Du kartus per parą vanduo pakyla – kartais net daugiau nei penkis metrus – ir du kartus tiek pat nusileidžia.
(0) 2020-02-28 39
Atrodytų, visai vaikiškas klausimas – kodėl naktį tamsu? Atsakymas juk akivaizdus: Saulė nusileidžia, pasislepia už horizonto, o Mėnulis ir žvaigždės toli gražu neatsveria Saulės šviesos. Bet dar senovės graikai suprato, kad tai greičiausiai nėra galutinis atsakymas. Apie šį klausimą galvojo daugybė astronomų Naujaisiais laikais, kurį laiką jis netgi buvo vadinamas paradoksu, o galutinai išspręstas tik XX a. pradžioje. Tam prireikė netgi kosmologijos žinių. Kur čia slypi tokios įdomybės?