Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: „Visos rubrikos“

Autorius: Kastytis Zubovas

Tipas: Visi įrašai

Laikotarpis: Neribotas

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

Straipsniai, kuriuos parašė Kastytis Zubovas

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2019-05-14 8
Šiuo metu yra bent trys kompanijos, aktyviai rengiančios planus ar jau gaminančios palydovus kosminiam internetui – ryšių tinklui, apjuosiančiam Žemę ir suteiksiančiam klientams interneto ryšį visame pasaulyje.
(0) 2019-05-14 17
Kuo ilgesnė ir tolimesnė kosminė misija, tuo svarbesnis yra efektyvus resursų panaudojimas – pakeliui į Marsą nepavyks papildytų išteklių maistu, vandeniu ar deguonimi. Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) ne vienerius metus vykdomi įvairūs tyrimai, skirti ateities misijų komponentų išbandymui.
(0) 2019-04-25 18
Šiuo metu iš Saulės sistemos ištrūko arba netrukus tą padarys keturi tuo tikslu paleisti zondai – Pioneer 10 ir 11 bei Voyager 1 ir 2.
(3) 2019-04-20 8
Praėjusią savaitę net šešiuose pasaulio miestuose įvyko spaudos konferencijos, kurių metu pristatyta pirmoji juodosios skylės šešėlio nuotrauka. Juodoji skylė yra galaktikoje M87, kurią nuo mūsų skiria 15 megaparsekų. Pagal ne visai visuotinę konvenciją, centrinė galaktikos juodoji skylė žymima žvaigždute, tad objektą trumpai galime pažymėti M87*. Nuotraukoje matome centrinį apvalų tamsų diską – juodosios skylės įvykių horizonto šešėlį, – ir jį supantį dujų diską, kurio viena dalis, judanti mūsų link, dėl reliatyvistinių efektų yra daug ryškesnė už kitas. Žemiau truputį detaliau paaiškinu, kas čia atrasta ir kuo tai svarbu/įdomu.
(6) 2019-04-04 10
Teiginys skamba kiek keistai, ar ne? Mes įpratę kosminėmis valstybėmis vadinti JAV, Kiniją, Rusiją, Japoniją, Indiją – šalis, kurios turi ilgametes kosmoso programas, skraidina raketas, siunčia žmones į kosmosą arba zondus į kitas planetas ir daro daugybę kitų gerai matomų ir plačiai aptariamų kosminių projektų. Lietuva, ar kitos nedidelės šalys į šį apibrėžimą niekaip nepatenka.
(0) 2019-02-21 15
Astronominiai reiškiniai dažniausiai vyksta labai ilgai. Mes negalime stebėti, kaip evoliucionuoja žvaigždė, kaip formuojasi planeta, kaip jungiasi galaktikos – stebime tik šių reiškinių momentinius vaizdus, ir iš daugybės pavienių atvaizdų bandome susidėlioti supratimą apie procesų eigą. Tiesa, pasitaiko ir labai greitų procesų; pavyzdžiui, supernovos sprogimas trunka kelias sekundes, vėliau liekanos šviesis gana reikšmingai kinta savaičų-mėnesių laikotarpiu. Tokius reiškinius galime tyrinėti, ir tyrinėjame, realiu laiku.
(0) 2019-02-19 5
Egzoplanetų įvairovė, kurią atradome per pastaruosius 25-erius metus, tiesiog stulbina. Nuo superžemių iki karštųjų jupiterių, nuo vandeninių planetų iki planetų prie neutroninių žvaigždžių – Visatoje yra daugybė planetų tipų, kurių Saulės sistemoje nerasime. Viena iš keistų egzoplanetų rūšių – garuojančios planetos.
(2) 2019-02-16 18
Turbūt kiekvienas žinome, jog raudona spalva simbolizuoja šilumą, o mėlyna – šaltį. Su tokiais žymėjimais susiduriame kasdien įvairiausiose situacijose, tad gali būti keista sužinoti, jog iš tiesų karštesni daiktai yra mėlynesni už raudonus. Kur čia šuo pakastas?
(2) 2019-01-31 33
Gyvendami Lietuvoje, mes nesusiduriame su reikšmingais potvyniais (išskyrus kartais, kai pavasarį patvinsta Nemunas), bet didelei daliai Žemės gyventojų jie yra kasdienybės dalis. Du kartus per parą vanduo pakyla – kartais net daugiau nei penkis metrus – ir du kartus nusileidžia tiek pat. Potvyniai yra labai reguliarūs, jų aukštis beveik nekinta, o aukščiausio ir žemiausio vandens lygio laikas kinta prognozuojamai. Tai neturėtų stebinti: potvynius daugiausiai nulemia Mėnulis, kurio judėjimą valdo tiksliai prognozuojama gravitacijos jėga. Bet potvyniai nėra tik Žemės vandenynų reikalas: tokios pačios jėgos valdo ir kai kurių planetų judėjimą, ardo žvaigždes ir galaktikas ir galbūt net sukelia periodiškus gyvybės išnykimus Žemėje.
(1) 2019-01-30 11
Negalime atmesti galimybės, kad pasikartojantys radijo žybsniai galbūt yra kokios nors nežemiškos civilizacijos ženklas, LRT RADIJUI sako astrofizikas Kastytis Zubovas. Tačiau, kaip teigia pašnekovas, kol kas nėra tiksliai žinoma, koks fizikinis procesas šiuos signalus sukelia.
(0) 2019-01-27 38
2016 metų pavasarį paskelbtas projektas Breakthrough Starshot, kurio tikslas – dar šiame šimtmetyje nusiųsti spiečių mažyčių zondų iki artimiausios mums žvaigždės Kentauro Proksimos. Keleto gramų masės zondai, įgreitinti lazerio spinduliais, skristų penktadaliu šviesos greičio ir gretimos žvaigždės sistemoje praleistų tik keletą dienų, bet per tą laiką galėtų surinkti daugybę duomenų ir atsiųsti juos mums į Žemę. Kol kas projektas vystomas lėtai, bet nieko kito ir negalima tikėtis – juk misija, švelniai tariant, neeilinė. Ir jos nauda tikrai bus neeilinė – vien pirmosios egzoplanetų nuotraukos iš arti ko vertos. Bet tokios misijos gali būti naudingos ne tik konkrečios egzoplanetos tyrimui – jos gali pasitarnauti ir platesniems astrofizikiniams tyrimams.
(0) 2018-12-30 42
Žiemos šventės – nuo Saulėgrįžos iki Naujųjų metų – yra puikus laikas pagalvoti apie Žemės judėjimą kosmose. Daugelis žinome, kad Saulėgrįžos metu šiaurinis Žemės pusrutulis yra nusisukęs toliausiai nuo Saulės, todėl ir dienos čia trumpiausios. Naujieji metai, nors ir neturėdami astronominės reikšmės, primena apie Žemės sukimąsi ratu aplink Saulę. Bet Žemė juda ir kitaip – jos ašis sukasi ir svyruoja dangaus ir netgi pačios planetos paviršiaus atžvilgiu. Apie tai, kaip iš tikro Žemė juda kosmose, kviečiu skaityti paskutiniajame šių metų pažintiniame straipsnyje.
(1) 2018-12-08 88
Marse nusileido naujausias NASA zondas InSight, skirtas Raudonosios planetos gelmių tyrimams. Įvykis sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio, bet tik vienai dienai. Bet zondo darbai tik prasideda, arba, galima sakyti, realiai dar net neprasidėjo. Tad ką jis veikė pirmą savaitę Marse?
(1) 2018-12-04 11
Marse nusileido NASA tyrimų zondas „InSight“. Čia jis vienerius Marso (arba dvejus Žemės) metus tyrinės Marsą, o plačiau apie misiją – ir apie su ja susijusius įspūdžius Lrytas.lt kalbasi su populiariausio astronomijos tinklaraščio „Konstanta 42” autoriumi, astrofizikos daktaru Kastyčiu Zubovu.
(0) 2018-12-03 31
„Ramios, malonios vasaros naktys;
Medžio užmigęs nejuda lapas;
Viskas nutilo, viskas nurimo,
Vienos tik žvaigždės mirkčioja, dega.“