Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: „Visos rubrikos“

Autorius: Kastytis Zubovas

Tipas: Pažintiniai straipsniai

Laikotarpis: Neribotas

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

Straipsniai, kuriuos parašė Kastytis Zubovas

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(2) 2019-06-29 25
Pirmojoje „Naujų namų“ dalyje susipažinome su galimybėmis kolonizuoti Mėnulį, Marsą ir Venerą. Kiekvienas iš šių kūnų kelia savitų iššūkių, bet suteikia ir įdomių galimybių – ir tyrinėti kosmosą, ir vystyti naujas ekonomines iniciatyvas, ir tiesiog tapti daugiaplanete rūšimi. Šįkart susipažinkime su kiek labiau egzotiškomis galimybėmis: kolonijomis didžiųjų planetų palydovuose, asteroiduose, ar apskritai kosminėse stotyse, kurios nepririštos galėtų klajoti nuo planetos prie planetos ar net dar toliau.
(2) 2019-06-07 33
Žemė yra žmonijos lopšys, bet lopšyje viso gyvenimo juk negyvename. Taip pasakęs vienas iš raketų mokslo pradininkų Konstantinas Ciolkovskis išreiškė daugelio žmonių galvose kirbančią mintį ir svajonę, kad kada nors žmonės įsikurs gyventi už Žemės ribų. Gyvenimas kosmose žadino ir rašytojų vaizduotę – žmones kitose planetose apgyvendino ir Ray Bradbury, ir Arturas Clarke, ir daugybė kitų fantastų; ką jau kalbėti apie įvairiausius kūrinius, kurių veiksmas išsiplečia per visą Paukščių Taką ar dar toliau. Realybė kol kas nuo fantastikos gerokai atsilieka, bet minčių, kur ir kaip galėtume įsikurti už Žemės ribų, yra ne viena. Taigi, kokie pavojai ir naujos galimybės mūsų laukia palikus lopšį?
(2) 2019-01-31 33
Gyvendami Lietuvoje, mes nesusiduriame su reikšmingais potvyniais (išskyrus kartais, kai pavasarį patvinsta Nemunas), bet didelei daliai Žemės gyventojų jie yra kasdienybės dalis. Du kartus per parą vanduo pakyla – kartais net daugiau nei penkis metrus – ir du kartus nusileidžia tiek pat. Potvyniai yra labai reguliarūs, jų aukštis beveik nekinta, o aukščiausio ir žemiausio vandens lygio laikas kinta prognozuojamai. Tai neturėtų stebinti: potvynius daugiausiai nulemia Mėnulis, kurio judėjimą valdo tiksliai prognozuojama gravitacijos jėga. Bet potvyniai nėra tik Žemės vandenynų reikalas: tokios pačios jėgos valdo ir kai kurių planetų judėjimą, ardo žvaigždes ir galaktikas ir galbūt net sukelia periodiškus gyvybės išnykimus Žemėje.
(0) 2018-12-30 42
Žiemos šventės – nuo Saulėgrįžos iki Naujųjų metų – yra puikus laikas pagalvoti apie Žemės judėjimą kosmose. Daugelis žinome, kad Saulėgrįžos metu šiaurinis Žemės pusrutulis yra nusisukęs toliausiai nuo Saulės, todėl ir dienos čia trumpiausios. Naujieji metai, nors ir neturėdami astronominės reikšmės, primena apie Žemės sukimąsi ratu aplink Saulę. Bet Žemė juda ir kitaip – jos ašis sukasi ir svyruoja dangaus ir netgi pačios planetos paviršiaus atžvilgiu. Apie tai, kaip iš tikro Žemė juda kosmose, kviečiu skaityti paskutiniajame šių metų pažintiniame straipsnyje.
(0) 2018-12-03 31
„Ramios, malonios vasaros naktys;
Medžio užmigęs nejuda lapas;
Viskas nutilo, viskas nurimo,
Vienos tik žvaigždės mirkčioja, dega.“
(0) 2018-11-25 12
„Facebook“ Aurelijus Katkevičius uždavė klausimą „ar galima sakyti, kad žvaigždės miršta“. Ir taip, kalbama buvo apie tikras žvaigždes, o ne tas, kur ant „Žmonių“ viršelio būna. Daugelis komentatorių rašė, kad galima. Aš irgi prisidėjau – ir tikrai, astronomų žargone taip ir sakoma. O ta proga pagalvojau, kad verta parašyti apie kelis kitus metaforiškai naudojamus terminus, susijusius su žvaigždėmis.
(0) 2018-10-18 44
Dauguma Saulės sistemos planetų turi palydovų – be jų yra tik Merkurijus ir Venera. Palydovų turi ir didžioji dalis nykštukinių planetų.
(6) 2018-03-07 36
Jau labai seniai galvoju, bet vis neprisiruošiu, parašyti šiek tiek apie reliatyvumo teoriją – ir specialiąją, ir bendrąją – bei jų įdomias implikacijas, patikrinimus, panaudojimą ir taip toliau. Tačiau tai būtų labai ilgi tekstai – ir nieko keisto, nes vien įvadas į reliatyvumą universitetuose dėstomas kaip atskiras fizikos studijų modulis. Tačiau vieną kitą įdomybę papasakoti tikrai galiu, taigi šiandien pradėsiu nuo gana matematiško pagrindo – metrikos.
(1) 2018-02-16 61
SpaceX paleido Falcon Heavy ir Marso link išsiuntė mašiną. Nors iš Tesla Roadster'io prie Marso naudos daug mažiau, nei iš tyrimų palydovo, kalbų buvo tikrai daugiau (aišku, Roadster'is – ne svarbiausia skrydžio dalis, svarbiausia buvo sėkmingas Falcon Heavy išbandymas). Vienas iš klausimų – kiek gi truks skrydis iki Marso? Ir nors Roadster'io skrydis turėjo būti ne į Marsą, o tik iki jo orbitos, o dabar išvis situacija netikėtai pasikeitė ir skrendama dar toliau, klausimas prasmės tikrai turi. Kiek gi užtrunka nuskristi iki Marso ir kodėl?
(19) 2018-01-29 63
Šį tekstą norėjau pavadinti „Apie ką jums melavo fizikos pamokose“, bet nusprendžiau, kad visgi tai ne visai atitinka temą, ir šiaip būtų negražu fizikos mokytojų atžvilgiu. Tai, kad mokykloje fizika aiškinama gana supaprastintai, nėra savaime kažkas blogo – apie visas detales tikrai neįmanoma papasakoti. Bet toks aiškinimas nulemia, kad mokiniai įgyja kai kuriuos negerus supratimus, o vėliau jie plinta visuomenėje ir populiariojoje kultūroje. Čia kai kuriuos tokius klaidingus įsitikinimus pasistengsiu išsklaidyti.
(7) 2017-12-31 76
Po truputį vis garsiau kalbama apie tai, kad žmonės netrukus vėl keliaus į Mėnulį, po kokių dešimties-penkiolikos metų – ir į Marsą, šnekama apie nuolat gyvenamas kosmines stotis, taip pat nedrąsiai svarstomos ir kolonijų prie kitų Saulės sistemos kūnų idėjos, ar tai būtų Venera, ar didžiųjų planetų palydovai.
(0) 2017-12-01 21
Mes gyvename Paukščių Tako galaktikoje. Nakties danguje, esant labai geroms sąlygoms, galime įžiūrėti kaimyninę Andromedą. Gyvenantys pietų pusrutulyje mato artimesnes, bet mažesnes, kaimynines galaktikas - Didįjį ir Mažąjį Magelano debesis. Bet tai - tik mažytė Visatos įvairovės dalis.
(0) 2017-10-30 31
Dažnas žmogus, paklaustas pavadinime nurodyto klausimo, turbūt įvardins vos kelių metrų nuotolį. Dalis pasakys kažką apie keletą kilometrų, maždaug tiek, kiek toli yra horizontas, matomas stovint ant lygios žemės. Galbūt paminės Mėnulį, o gal ir žvaigždes. Bet net ir plika akimi galime pamatyti gerokai toliau, nei nakties dangaus žvaigždės, o teleskopai leidžia pažvelgti beveik į Visatos pradžią.
(0) 2017-08-11 13
Saulės masė 300 tūkstančių kartų didesnė nei Žemės. Tai du milijonai trilijonų trilijonų kilogramų.
(0) 2017-07-31 15
Beveik prieš metus pasaulį apskriejo žinia, kad prie artimiausios mums žvaigždės Kentauro Proksimos yra planeta, dydžiu panaši į Žemę. Be to, jos paviršiaus sąlygos gali būti tinkamos skysto vandens egzistavimui. Planetos atradimu sistemos tyrimai toli gražu nesibaigė. Apie tai, kaip planeta atrasta ir ko ten ieškoma dabar, birželio paskutinę savaitę Prahoje vykusioje konferencijoje European Week of Astronomy and Space Science pasakojo vienas iš jos atradėjų, Queen Mary universiteto Londone profesorius Guillemas Anglada-Escudé.