Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: „Visos rubrikos“

Autorius: Kastytis Zubovas

Tipas: Visi įrašai

Laikotarpis: Neribotas

Rikiavimas: Pagal komentarų kiekį

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

Straipsniai, kuriuos parašė Kastytis Zubovas

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(149) 2011-10-26 20
Apie tai, jog Visata plečiasi, turbūt yra girdėjęs kiekvienas nors kiek astronomija besidomintis žmogus. Taip pat gal kažkur girdėta ir tai, jog plėtimasis vis greitėja. Jei anksčiau to ir nežinojo, daugelis apie šį reiškinį išgirdo prieš keletą savaičių, paskelbus šių metų Nobelio fizikos premijos laureatus. Jais tapo dviejų mokslininkų grupių, atradusių greitėjantį Visatos plėtimąsi, atstovai.
(122) 2012-12-09 23
Dabar, kai atsivertėte technologijos.lt puslapį ir šį straipsnį, greičiausiai sėdite priešais kompiuterio ekraną ir niekur nejudate. Bet ar tikrai? Žemės paviršiaus atžvilgiu gal ir nejudate, bet juk Žemė – tik akmenėlis Visatoje. Ir tas akmenėlis lekia kosmoso platybėmis pašėlusiu greičiu. Ir tai nėra tik gerai žinomas Žemės sukimasis aplink savo ašį bei skriejimas orbita aplink Saulę. O, ne – šie judėjimai tėra tik ledkalnio viršūnė, o likę šimtai kilometrų per sekundę slepiasi gerokai toliau kosmose. Būtent apie tai, kur ir kaip greitai juda Žemė, šįkart jums ir papasakosiu.
(61) 2011-03-21 12
Pirmojoje straipsnio dalyje trumpai papasakojau apie žmonijos norą surasti panašių į save ir prie kokių kurioziškų „atradimų“ tai privedė. Taip pat pristačiau kelis fundamentalius gyvybės požymius, kuriais remiantis bandoma klasifikuoti už Saulės sistemos ribų esančias planetas kaip tinkamas ar netinkamas gyvybei. Vienas iš klasifikavimo aspektų – planetos buvimas (arba ne) gyvybės zonoje, regione aplink žvaigždę, kur gali būti gyvybei tinkamos sąlygos. Ši srit...
(52) 2012-01-29 8
Turbūt daugelis žinote, jog žvaigždės, kurias matome naktiniame danguje, yra palyginus visai netoli mūsų. Toli esančiųjų šviesa susilieja į vieną balzganą Paukščių Taką – mūsų gimtosios Galaktikos viją. Šiauriniame danguje, esant geroms sąlygoms, kartais įmanoma pamatyti ir artimiausią didelę kaimynę – Andromedos galaktiką. Pietinio pusrutulio gyventojams pasisekė labiau: jie mato ir Galaktikos centrinius regionus, ir abu palydovinius Magelano debesis.
(49) 2011-03-15 2
Turbūt vienas iš svarbiausių egzistencinių klausimų, į kuriuos bandė ir tebebando atsakyti žmonija, yra „ar mes vieniši Visatoje?“. Kol kas vienareikšmiško atsakymo nesulaukėme, nors bandymų būta, ir ne vieno. Visgi nueitas jau nemažas kelias, bandant suprasti gyvybės prigimtį ir galimybes jai egzistuoti kitose planetose. Ir nors tai daugiausia teoriniai skaičiavimai ir filosofiniai pamąstymai, jie yra ne ką mažiau įdomūs, nei pro teleskopą pamatytas mums mojuojant...
(44) 2011-03-29 9
Juodosios skylės – bene egzotiškiausi astrofizikų tyrinėjami objektai. Dangaus kūnai, tokie masyvūs, kad iš jų neištrūksta net šviesa; kiaurymės erdvėlaikyje; galbūt netgi vartai į kitą Visatą… Taip pat – didelių žvaigždžių mirties „produktai“, būtini ingredientai formuojant kone visas galaktikas bei Visatos rejonizacijos „kaltininkai“. Trumpiau tariant, juodosios skylės užima ypatingai svarbią vietą mūsų supratime apie Visatos sandarą ir jos evoliu...
(37) 2012-07-09 10
Nuo artimiausios kitos galaktikos – Andromedos – mus skiria beveik milijono parsekų pločio praraja. Ir tai tėra atstumas iki visiškos kosminės kaimynės; šiais laikais rimtai tyrinėjami objektai, nutolę tūkstančius kartų toliau. Tokių atstumų net įsivaizduoti nepajėgiame, o kaip juos įmanoma išmatuoti? Ir iš vis, kas tas parsekas?
(36) 2013-03-03 2
Didysis sprogimas yra viena iš žinomiausių astrofizikos teorijų. Ir ne veltui: ja ne tik siekiama paaiškinti Visatos vystymąsi nuo ankstyviausiųjų akimirkų iki dabar, bet tai netgi gana sėkmingai pavyksta padaryti. Net ir įvairios Visatos sandaros detalės – galaktikų spiečiai, masių pasiskirstymas ir taip toliau – visai neblogai atitinka stebėjimų rezultatus. Bet „visai neblogai“ nereiškia „tiksliai“, o Didžiojo sprogimo teorija ir į ją įeinantis konkordacinis (arba ΛCDM) kosmologinis modelis nėra neklystantys aiškinimai.
(36) 2011-03-05 11
Nakties dangus – kupinas žvaigždžių. Tamsesnėje vietoje net ir artimiausią kitą galaktiką – Andromedos ūką – galima įžiūrėti. Pasiėmus mėgėjišką teleskopą, pro objektyvą atsiveria gausybė galaktikų. Galingiausiais šiandienos teleskopais galima pažvelgti į pirmųjų galaktikų bei žvaigždžių formavimąsi, aprėpti milijardų šviesmečių tūrį visomis kryptimis.
(27) 2011-11-26 4
Kaip manote, kiek toli galime matyti? Turiu galvoje ne ryškų vaizdą, bet apskritai. Naktį plika akimi matomos žvaigždės yra už šimtų šviesmečių nuo mūsų; esant geroms sąlygoms, įžiūrima net ir Andromedos galaktika, esanti už pustrečio milijono šviesmečių – tai tolimiausias matomas objektas.
(22) 2011-10-08 7
Šiaurės pusrutulio gyventojai yra labai nuskriausti. Mūsiškiame nakties danguje vienintelė Andromeda yra tikrai įdomus objektas, nors ir vos matomas plika akimi. Visos kitos įdomybės yra arba pernelyg blausios, arba jų įdomumas matomas ne optiniame bangų diapazone. O štai pietuose – visai kas kita. Magelano debesys – mūsų Paukščių Tako palydovai, šokantys kosminį valsą (nors ir nežmogiškai lėtu tempu), – yra neapsakomai gražus vaizdas. Bet ne jie užburia ten nuk...
(20) 2011-07-16 7
Visokiausios žvaigždės ir žvaigždelės yra bene didžiausias daugybės žurnalų ir naujienų portalų žinių (o gal ir pelno) šaltinis. Kiekvienas jų krustelėjimas yra fotografuojamas, dokumentuojamas ir čia pat pateikiamas visiems tokių smulkmenų geidžiantiems. Tačiau šiame portale tokių dalykų pasitaiko labai retai. Metas pataisyti situaciją.
(19) 2018-01-29 63
Šį tekstą norėjau pavadinti „Apie ką jums melavo fizikos pamokose“, bet nusprendžiau, kad visgi tai ne visai atitinka temą, ir šiaip būtų negražu fizikos mokytojų atžvilgiu. Tai, kad mokykloje fizika aiškinama gana supaprastintai, nėra savaime kažkas blogo – apie visas detales tikrai neįmanoma papasakoti. Bet toks aiškinimas nulemia, kad mokiniai įgyja kai kuriuos negerus supratimus, o vėliau jie plinta visuomenėje ir populiariojoje kultūroje. Čia kai kuriuos tokius klaidingus įsitikinimus pasistengsiu išsklaidyti.
(18) 2013-03-17 3
Visos žvaigždės juda. Centrinį galaktikos telkinį sudarančios žvaigždės laksto įvairiomis netaisyklingomis orbitomis; Paukščių take jų greičiai siekia 100 kilometrų per sekundę. Disko žvaigždės sukasi aplink galaktikos centrą, šiek tiek svyruodamos aukštyn ir žemyn, o jų greičiai yra dar didesni – viršija 200 km/s mūsų Galaktikoje, o kitose gali pasiekti ir 300-400. Hale esančios žvaigždės kartais juda dar greičiau. Bet kad ir kokie milžiniški atrodytų šie greičiai, jie nublanksta prieš žvaigždes, kurios lekia lauk iš Paukščių Tako (ir, greičiausiai, kitų galaktikų).
(17) 2012-06-17 3
Mūsų kosminiai namai – Paukščių Takas – yra gana neįprasta galaktika. Dešimtį milijardų metų siekiantį gyvenimą ji nugyveno santykinai ramiai, po truputį augdama, versdama dujas žvaigždėmis ir planetomis, bent vienoje iš kurių atsirado keisti padarėliai, po daugybės amžių ėmę žiūrėti į dangų ir mąstyti apie kitas galaktikas. O kitų visatos salų gyvenimai buvo labai įvairūs: audringi, kupini perversmų, sužibimų ir aprimimų. Toks banguotas galaktikų gy...