2004 metais trys "Army Corps of Engineers" nariai sukūrė elektroninį garsiakalbį, kurio pagrindo perimetras buvo 150 pėdų. Pilna galia garsiakalbis niekada nebuvo išbandytas, nes jo kūrėjai pabijojo liūdnų pasekmių sveikatai.
JAV psichiatrai išsiaiškino, kuo yra naudinga depresija, praneša dienraščio „The New York Times” žurnalistas, knygos „Kaip mes priimame sprendimus“ autorius Johnas Lereris. Depresijos naudą įžvelgė dar garsusis Charlesas Darwinas, kuris pats sirgo depresija. >>
skaityti
Įsivaizduokime, jog labai pasistengus mums pasisekė kosminį erdvėlaivį pagreitinti iki šviesos greičio – prisiminus Einšteino reliatyvumo teoriją jo masė tokiu atveju išaugtų iki begalybės, o matmenys mažėtų iki nykstamų dydžių. Argi ne tokios pat prigimties yra ir tikrosios juodosios skylės? >>
skaityti
Australijoje gyvenantys lyrauodegiai paukščiai (angl. lyrebird) yra įžymūs tuo, jog sugeba neįtikėtinai gerai pamėgdžioti savo aplinkoje išgirstus tiek natūralius, tiek dirbtinės kilmės garsus. Kas gi atsitinka, jei jie kurį laiką pagyvena greta statybininkų? Atsakymo ieškokite šiame video. >>
skaityti
Smegenų skenavimo technologijos kol kas dar negali skaityti minčių, tačiau jau sugeba sukurti "langą", pro kurį mokslininkai gali analizuoti tam tikru laiku vykstančią neuronų veiklą. Tyrinėtojams netgi pavyko sukurti specialų algoritmą, kuris pagal įrašytus smegenų aktyvumo modelius gali nustatyti vieną iš trijų konkrečių žmogaus prisiminimų. >>
skaityti
Praėjusią savaitę mokslininkai pareiškė, kad vitaminas D yra gyvybiškai svarbus aktyvinant žmogaus gynybinę sistemą, o tai, kad beveik pusei pasaulio gyventojų trūksta šio vitamino, gali reikšti, kad jų imuninės sistemos infekcijas naikinančios T ląstelės prastai sugeba kovoti su infekcijomis, praneša „Reuters“. >>
skaityti
Programos "Quake Catchers" kūrėjai tikisi smarkiai supaprastinti Žemės drebėjimų detektavimo ir numatymo procesą. Šiuo tikslu jie planuoja panaudoti daugelyje naujų nešiojamųjų kompiuterių integruojamus pagreičio jutiklius - akselerometrus. >>
skaityti
Toksoplazmozė yra dažnai pasitaikanti per maistą ir naminius gyvūnus plintanti parazitinės kilmės liga, dažnai lemianti haliucinacijas, asmenybės pokyčius. Suaugusiems imunitetą turintiems žmonėms ji nepavojinga, tačiau gali turėti lemiamų pasekmių vaisiui moters nėštumo metu. Laimei, Australijos mokslininkai jau baigia kurti efektyvų toksoplazmozės gydymo metodą. >>
skaityti
Inžinieriai, tiriantys Baltijos jūros dugną, kuriuo bus tiesiamas dujotiekis „Nord Stream“, surado kelių istorinių laivų nuolaužas. „Spiegel Online“ skelbia, kad rastas vienas vikingų laivas ir keli laivai, statyti XVI-XVIII amžiuose. >>
skaityti
Rodo salos universiteto (JAV) laboratorijoje sukurtas genetiškai modifikuotas vaivorykštinis upėtakis, kurio raumenų masė yra 20% didesnė lyginant su natūraliais jų giminaičiais. Teigiama, jog gyvūnas yra visiškai paruoštas komercinės žuvininkystės ūkiams. >>
skaityti
Gamtininkų tarpe dar ir dabar sklando kalbos, jog gigantiški Nepenthes šeimos mėsėdžiai augalai - ąsoteniai - maitinasi smulkiais graužikais. Borneo saloje aptinkami ąsoteniai yra tokie dideli, jog juose gali tilpti net pora litrų skysčio. Tačiau mėsėdžių augalų ekspertas Charles'as Clarke'as iškėlė radikaliai naują idėją. >>
skaityti
Jau prabėgo 20 metų, kaip Lietuva paskelbė atkurianti savo nepriklausomybę – tai padaryta kovo 11 d. pasirašant Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Nors tas dienas dar daugelis lietuvių prisimena, tačiau pamažu tai tampa istorinėmis akimirkomis, prarandančiomis asmeniškumus ir prisimenamos tik kaip negyvus, sausus faktus. Tačiau be gyvų prisiminimų labai sunku suvokti vykusių įvykių priežastis ir jų pasekmes. >>
skaityti
Mokslininkai sugebėjo paaiškinti, kodėl vieni žmonės stipriau jaučia skausmą nei kiti, praneša „Telegraph“. Gydytojai stengėsi paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės yra jautresni ir mažiau pakantūs skausmui. Jie atrado, kad dėl to gali būti kalti genai. >>
skaityti
(16)
2010-03-14
(
