Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
pradinis archyvas
Astronomija ir kosmonautika
2020-10-23 3
Oriono žvaigždyne matoma Betelgeizė yra viena ryškiausių nakties dangaus žvaigždžių. Ji yra daug kartų masyvesnė už Saulę ir jau artėja prie gyvenimo pabaigos, o astronomiškai netolimoje ateityje sprogs supernova. Visgi kada tai nutiks, kol kas neaišku.
(1) 2020-10-22 25
„SpaceX“ naujausias „Starship“ prototipas, pavadintas SN8, yra labai arti savo pirmosios kelionės į 19 kilometrų aukštį.
2020-10-22 9
Plutone, kaip ir Žemėje, yra kalnų apšerkšnijusiomis viršūnėmis. Tai yra Pigafetos ir Elkano kalnų grandinės Cthulhu tamsumoje (makuloje) netoli planetos pusiaujo. Šerkšnas ir ledas jų viršukalnėse yra ne sustingęs vanduo, kaip Žemėje, bet metanas.
2020-10-22 12
Kosmose penkerius metus skriejęs NASA kibernetinis zondas „Osiris-Rex“ antradienį trumpam prisilietė prie akmenimis nusėto asteroido Bennu paviršiaus, kad paimtų uolienų ir dulkių pavyzdžių per itin tiksliai suplanuotą operaciją už 330 mln. km nuo Žemės.
(3) 2020-10-21
Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgula pašalino visus pirmadienio naktį aptiktus gedimus – deguonies gaminimo sistemos, astronautų tualeto ir maisto šildyklės sutrikimus“, antradienį pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“.
2020-10-21 27
Supermasyvios juodosios skylės gali suardyti per arti priskridusias žvaigždes. Skirtingai tempiami priešingi žvaigždės kraštai tampa nebesurišti ir nulekia savomis orbitomis; apie pusę žvaigždės masės suformuoja diską aplink juodąją skylę, o kita pusė pabėga tolyn. Dar prieš suardymą žvaigždė turėtų išsitempti į pailgą formą – tai vadinama spagetifikacija. Nors suardymo sukeliami žybsniai galaktikų centruose fiksuojami jau seniai, dabar pirmą kartą aptiktas spagetifikacijos signalas.
(5) 2020-10-20 25
Harvardo-Smithsoniano astrofizikos centro astronomas Jonathanas McDowellas sako, kad veikiančių „Starlink“ palydovų tėra 97 procentai. Kur dingo 3 procentai?
2020-10-20 11
Vos prieš mėnesį sužinojome, kad Veneros atmosferoje yra fosfino dujų, kurios Žemėje atsiranda tik dėl gyvybinių procesų, o dabar paskelbta apie ten pat aptiktas glicino molekules.
(1) 2020-10-20 2
Po ketverių metų žmonės turėtų sugrįžti į Mėnulį. Ir ne tik sugrįžti, bet rengti nuolatines misijas, greičiausiai net ir įkurti nuolat gyvenamą tyrimų stotį. Tokie planai atveria naujas mokslinių tyrimų perspektyvas.
(6) 2020-10-19 2
Populiarios tinklalaidės ir UFC kovų transliacijų vedėjas Joe Roganas kartą sakė, jog jei taptų JAV prezidentų iš karto stengtųsi sužinoti viską, ką JAV pareigūnai žino apie ateivius. Tačiau iš Donaldo Trumpo pasisakymų galima susidaryti nuomonę, jog JAV prezidentas apie tai nėra informuojamas arba jį informuoti tiesiog nėra apie ką. Tiesa, jis vis tiek yra užtikrintas, kad JAV karinė galia pranoktų bet kokių NSO keliamą grėsmę.
6
Saulės įtaka mūsų visų gyvenimui abejonių nekelia. Tai tiek ilgaamžis šviesos ir šilumos šaltinis, tiek objektas, aplink kurį skriejame (skirtingai, nei kai kurie viduramžių žmonės norėjo tikėti), tiek metų ir dienos laikų priežastis ir turbūt vienas svarbiausių gyvenimo Žemėje veiksnių. Šiame straipsnyje aptarsime kiek mažiau tiesiogiai jaučiamą Saulės aspektą, jos magnetinį lauką. >> skaityti
 
2020-10-19 6
Marse yra daug kopų. Kai kurios jų – tokios senos, kad spėjo pavirsti uolienomis, bet išlaikė kopoms būdingas formas, tokias kaip nuožulnūs šlaitai į vietą pusę ir išlenkti gūbriai.
2020-10-18 23
Mūsų Galaktika – Paukščių Takas – yra viena iš daugiau nei dviejų trilijonų, kurios egzistuoja regimojoje Visatoje. Bet nors Paukščių Taką kaip balzganą juostą nakties danguje žmonės matė nuo pačių seniausių laikų, supratimas, kas tai yra ir kad toks dalykas Visatoje nėra vienintelis, atėjo toli gražu ne iškart.
(1) 2020-10-18 8
Maždaug viena iš šimto raudonųjų milžinių – žvaigždžių, mase panašių į Saulę, tačiau jau artėjančių prie gyvenimo pabaigos – turi daug ličio. „Daug“ šiuo atveju reiškia šimtus ar net tūkstančius kartų daugiau, nei Saulė. Litis yra vienas lengviausių cheminių elementų, sunkesnis tik už vandenilį ir helį, ir jo formavimasis nėra labai aiškus procesas. Manoma, kad daugiausiai ličio susidaro, kai kosminiai spinduliai atsitrenkia į masyvesnių elementų branduolius ir išmuša iš jų atomus. Bet šis procesas vyksta ne žvaigždėse; o kaip litis susiformuoja jose?
(3) 2020-10-17 12
Tarptautinės kosminės stoties (TKS) Rusijos segmente sugedo deguonies tiekimo sistema, bet įgulai pavojus negresia, ketvirtadienį pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“.
2020-10-16 8
Kosmonautai aptiko numanomo oro nuotėkio iš Tarptautinės kosminės stoties vietą arbatos pakeliu, kalbėdamasis su Žeme pranešė kosmonautas Anatolijus Ivanišinas.
2020-10-16 15
Žemės ežerai ir didesni vandens telkiniai dažnai yra sluoksniuoti – viršuje šiltas vanduo, apačioje šaltas. Nors sluoksniai sudaryti iš to paties cheminio junginio, jie maišosi menkai. Saturno palydove Titane irgi yra ežerų, tik jie sudaryti daugiausiai iš metano ir etano, taip pat yra skysto azoto. Šių trijų skysčių sąveika gali Titano ežerams suteikti labai įdomių savybių.
2020-10-16 52
Matematika aviacijoje ir kosmoso inžinerijoje vaidina labai svarbų vaidmenį – menkiausia klaida gali lemti didžiulę katastrofą. Tačiau tikriausiai retam kiltų klausimas, kokią pi (3,14) reikšmę NASA inžinieriai naudoja savo skaičiavimuose – trumpąją 3,14 ar labai ilgą? Kiek tai sudaro skaičių po kablelio? Pasirodo, šis klausimas nėra toks jau retas, todėl NASA turi parengusi atsakymą.
(1) 2020-10-16 7
Praeityje Venera galėjo būti daug panašesnė į Žemę, nei šiandien. Kaimyninėje planetoje galimai buvo skysto vandens, o jos atmosfera toli gražu nebuvo tokia tanki, kaip dabartinė. Patikrinti šią hipotezę bei apskritai susigaudyti Veneros istorijoje labai padėtų skirtingo amžiaus jos paviršiaus uolienos, bet kol kas tokių parsigabenti į Žemę praktiškai neįmanoma.
(3) 2020-10-15 6
Rusija tikriausiai nedalyvaus įgyvendinant Jungtinių Valstijų planus pasiųsti į orbitą aplink Mėnulį kosmoso stotį, pirmadienį pareiškė rusų kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas.
2020-10-13 3
Saulės dėmės – tamsesni regionai žvaigždės paviršiuje, pasižymintys gerokai stipresniu magnetiniu lauku – dažnai yra Saulės žybsnių kilmės taškai. Žybsniai gali pakenkti Žemei, tad nenuostabu, kad skiriama daug dėmesio Saulės dėmių ir apskritai Saulės aktyvumo tyrimams. Bet geresniems modeliams sukurti ir tiems modeliams patikrinti reikia ir kitų žvaigždžių duomenų, kad galėtume remtis daugiau, nei vien Saulės stebėjimais.
2020-10-13 8
Žemėje deimantai formuojasi mantijoje, kur yra karšta, o slėgis viršija 20 gigapaskalių (maždaug 200 tūkstančių atmosferų). Kartais mikroskopinių deimantų aptinkama ir akmeniniuose meteorituose, vadinamuose ureilitais. Ilgą laiką buvo manoma, kad jie susiformavo panašiomis sąlygomis, kaip žemiškieji. Tai reikštų, kad jie formavosi bent jau Merkurijaus dydžio kūne, o vėliau ta planeta subyrėjo ar bent jau jos mantijoje buvusios uolienos kažkaip buvo išmuštos į kosmosą ir tapo meteoroidų dalimis.
2020-10-12 8
Marsas – sausą ir šaltą dykumą primenanti planeta, kur naktimis temperatūra nukrinta iki minus 60 laipsnių Celsijaus. Įsivaizduokime – dieną džiaugiamės vasara, o naktį atsiduriame Antarktidoje.
2020-10-12 3
Praeitą savaitę paskelbta apie aukščiausią išmatuotą egzoplanetos temperatūrą. Tai aukštesnė temperatūra nei net kai kurių žvaigždžių.
(17) 2020-10-11 43
„SpaceX“ ir JAV Gynybos Departamento centrinė būstinė (Pentagonas) ką tik pasirašė sutartį sukurti naują raketą, kuri į bet kurią pasaulio vietą vos per 1 valandą atgabentų iki 80 tonų ginklų ir kitų karinės paskirties krovinių.
2020-10-11 18
Galaktikų šviesa, bent jau ultravioletinė, sklinda daugiausiai iš jaunų žvaigždžių bei aktyvaus branduolio.
2020-10-11 2
Išeikite į lauką vasarą vidurdienį. Kur bus daugiausia šešėlių? Po pastatais, šalia jų, arba po medžiais. Jei technologinė civilizacija Žemėje neegzistuotų, vienintelė priebėga nuo Saulės spindulių būtų medžių paunksmė. Medžiai yra turbūt gausiausia daugialąsčių organizmų forma Žemėje, tad galbūt jų metamus šešėlius būtų galima panaudoti tokios gyvybės paieškoms egzoplanetose?
2020-10-10 5
Į visas planetas nuolatos krenta meteoroidai. Kartais jie pasiekia paviršių ir suformuoja naujus kraterius. Aptikę juos galime nustatyti, kaip dažnai krateriai formuojasi ir kokia yra mažų objektų populiacija Saulės sistemoje. Nepertraukiami Marso stebėjimai vykdomi jau kone 20 metų, labai daug prie to prisideda NASA zondas Mars Reconnaisance Orbiter (MRO). Jo nuotraukose per 14 metų aptikta daugiau nei 1000 naujų kraterių, tačiau, žinoma, jų per tą laiką Marse atsirado daug daugiau. Dabar po truputį kraterių paieškai pasitelkiamas dirbtinis intelektas.
(7) 2020-10-09 28
Giedromis naktimis dabar galite aiškiai pamatyti Marsą. Dabar jis yra arčiausiai Žemės, o kitas priartėjimas įvyks tik po 15 metų.
(4) 2020-10-09 12
Antradienį Rusijos valstybinė kosmoso korporacija „Roskosmos“ paskelbė, jog Tarptautinės kosminės stoties įgulos nariai apytiksliai surado įtariamo dujų nutekėjimo vietą, rašo „Science Alert“.
2020-10-09 14
Planetos formuojasi diskuose prie jaunų žvaigždžių. Prie žvaigždžių jos dažniausiai ir aptinkamos, bet ne visada. Kartais gravitacinės sąveikos su kitomis planetomis ar pro šalį skrendančia kaimynine žvaigžde išplėšia planetą iš motininės sistemos ir pasmerkia ją skrajoti vienišą kosmose. Aptikti tokias planetas labai sudėtinga, nes jos praktiškai nieko nespinduliuoja.
2020-10-09 6
Nauja socialinė platforma ekologinėms problemos spręsti, palydovų apsauga nuo Saulės audrų, Marse būsiančių astronautų komunikacija su Žeme – tik keli išmanių komandų pasiūlyti sprendimai savaitgalį Vilniuje vykusiame hakatone „NASA Space Apps Vilnius“.
2020-10-08 12
Nuotraukoje matome bene tikėtiniausią vietą Saulės sistemoje rasti gyvybę už Žemės ribų.
2020-10-08 7
Jau ne vienerius metus žinome, kad praeityje Marse buvo daug skysto vandens – ežerai, upės ir jūros. Šiandien planetos paviršius labai sausas, bet gali būti, kad skysto vandens telkinių yra gelmėse. Ypač – po ledo kepurėmis.
(1) 2020-10-07 9
Glazgo universitete kuriami pirmieji autofaginių raketų variklių prototipai, kuriuos tikimasi išbandyti Londone jau kitais metais.
2020-10-07 6
Saulės žybsniai ir vainikinės masės išsiveržimai sukelia geomagnetines audras Žemėje, o jos gali pakenkti elektronikai ir žmonių sveikatai.
2020-10-07 21
Per 4,5 milijardo metų Žemė patyrė daugybę išbandymų. Planetą talžė įvairiausios katastrofos – nuo galingų susidūrimų su kitais kosminiais kūnais iki galingų ugnikalnių išsiveržimų ir neįtikėtinai atšiaurių ledynmečių. Bet gyvybė mūsų planetoje vis dar klesti, rašo „Science Alert“.
2020-10-07 7
Pirmąją spalio savaitę skelbiami kasmetiniai Nobelio premijų laureatai. Pirmadienį paskelbus, kad fiziologijos ir medicinos srityje Nobelio premija atitenka dviem amerikiečiams ir britui už hepatito C viruso atradimą, antradienį paskelbtas fizikos apdovanojimas – britui, vokiečiui ir amerikietei už, Nobelio komiteto atstovo Görano K.Hanssono žodžiais tariant, „tamsiausias Visatos paslaptis“.
2020-10-06 25
Kinijos 500 metrų apertūros sferiniu radioteleskopu FAST, didžiausiu pasaulyje vienos antenos radioteleskopu, nuo 2016 m. rugsėjo mėnesį prasidėjusių bandymų iki šių metų rugsėjo vidurio buvo aptikti 224 nauji pulsarai, nurodė teleskopo vyriausiasis inžinierius.
2020-10-06 7
Pirmasis juodosios skylės atvaizdas, užfiksuotas 2019 m., sustiprina Alberto Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos pagrindimą, sako mokslininkai. Nauja išvada rodo, kad paneigti garsiąją teoriją dabar jau būtų 500 kartų sunkiau.
(37) 2020-10-05
Rusija kol kas neturi krovininių daugkartinio naudojimo erdvėlaivių. „Argo“ taps pirmuoju, o krovinių iškėlimo ir grąžinimo misija bus dvigubai pigesnė, nei SpaceX.
2020-10-05 12
NASA sukūrė visiškai naują sistemą, dėl kurios nusileidimas Mėnulyje ir Marse gali būti mažiau rizikingas - ir ji jau planuojama išbandyti būsimoje misijoje.
(6) 2020-10-04 41
„SpaceX“ pristatė pasaulinio palydovinio interneto tinklą „Starlink“, kuriame daugiau nei 700 palydovų. Dabar Jungtinių Valstijų armija nori šiuos palydovus panaudoti kitam tikslui.
(2) 2020-10-04 32
Jungtinės Amerikos Valstijos ruošiasi į Mėnulį nugabenti dar šį dešimtmetį, o vienas iš didžiausių astronautų laukiančių pavojų – kosmoso radiacija, kuri gali padaryti neatstatomos žalos žmogaus organizmui: nuo kataraktų, iki vėžio ar neurodegeneracinių ligų išprovokavimo.
2020-10-04 31
Pernai pavasarį paskelbta pirmoji juodosios skylės nuotrauka – galaktikos M87 centre esančio objekto atvaizdas. Nuotrauka padaryta naudojant radijo interferometriją – techniką, kuri leidžia apjungti daugelio teleskopų stebėjimus į vientisą vaizdą, tarsi turėtume teleskopą, dydžiu prilygstantį atstumui tarp realių teleskopų. Duomenis rinko teleskopai, išdėstyti visoje Žemėje – nuo Havajų ir Kanarų salų iki Antarktidos. Ir nors didžioji dalis duomenų surinkti 2017 metais, dalis teleskopūų M87 juodąją skylę (trumpiau žymimą M87*) stebėjo nuo 2009-ųjų.
2020-10-03 24
JAV vyriausybė jau kurį laiką bando į orbitą paleisti kažką didelio ir slapto. Tačiau skrydis jau tris kartus buvo nukeltas, paskutinį kartą – trečiadienio vidurnaktį (Lietuvos laiku), likus vos septynioms sekundėms iki starto.
>> Senesni įrašai