Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Balandžio mėnesio dangaus įvykiai

2010-04-06 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1666)
    Share

Sulig balandžio mėnesiu paprastai ateina ir taip ilgai lauktos šiltesnės naktys, nors jau ir gerokai patrumpėjusios. Tamsos periodas paroje jau kur kas trumpesnis, nei šviesos, o dar mėnuo – ir visiškos tamsos jau ir nebeliks.

Mėnesio pradžioje bus puiki galimybė vakarais sumedžioti Merkurijų – sunkiausiai aptinkamą pliką akimi matomą planetą. Šį kartą bus visai nesunku, nes jo buvimo vietą išduos netoliese žibanti Venera. Sutemus Marsas vis dar kabos aukštai pietuose ir bus ryškiausias šviesulys Vėžio žvaigždyne, o rytuose kils Saturnas, kuris bus matomas kone visą naktį. Ryto danguje planetų šį kartą nebus matyti, tik atkakliausi galės pamėgint sumedžioti Jupiterį su Neptūnu.

Pirmojoje balandžio pusėje bus geriausias šių metų vakarinis Merkurijaus pasirodymas, ir jau pačiais pirmais mėnesio vakarais jį rasti bus visai lengva: jis tiesiog bus trim laipsniais į vakarus nuo Veneros, laisvai tilps su ja viename žiūronų regėjimo lauke, jei plika akimi iš pradžių pamatyti nepavyktų. Panašią tarpusavio poziciją planetos išlaikys iki balandžio 8 d., kai Merkurijus pasieks rytų elongaciją (o tiksliau – naktį į balandžio 9) ir po to pradės slinkti atgal link Saulės, tad vidinės planetos išsiskirs. Nuo tol prabėgus vos savaitei, planetas jau skirs beveik 7°, o Merkurijus nublanks nuo nulinio iki pirmo ryškio su trupučiu ir taps jau sunkokai įžiūrimas vakaro žaroje. Venera tuo tarpu išlaikys pastovų –3,9 ryškį ir lėtai, bet užtikrintai toliau didins atstumą nuo Saulės, tad sutemus švies vis aukščiau ir ilgiau. Beje, balandžio 15-os vakare bus labai puiki proga ne tik paskutinį kartą pamatyti Merkurijų, prieš jam paskęstant vakaro žaroje, bet aptikti šalia ir kompaniją – mažiau nei 2% apšviestą Mėnulio pjautuvą.

Žiūrint pro teleskopą, Merkurijus per šias dvi savaites spės gerokai pasikeisti. Iš pradžių jis bus daugiau nei perpus apšviestas vos 6 kampo sekundžių skersmens diskelis, o štai jam bebūnant šalia Mėnulio mėnesio vidury, kampinis dydis bus išaugęs pusantro karto iki 9”, o fazė sudilusi net iki 18%. O štai Mėnulio pjautuvas bus gerokai plonesnis ir 200 kartų didesnis.

Venera gi per visą mėnesį išvaizdos beveik nepakeis – tik išaugs per vieną kampo sekundę iki 11,5” ir sudils vos keliais procentais, vis dar tebūdama beveik pilnos fazės. Balandžio 24-25 vakarais Venerą bus galima aptikti netoli visiems gerai žinomo žvaigždžių spiečiaus, vadinamo Sietynu.

Sutemus aukštai pietvakariuose, Vėžio žvaigždyne spindės Marsas. Balandžio pradžioje jis bus beveik nulinio ryškio ir bus ryškiausias šviesulys tame dangaus regione – iš aplinkinių žvaigždžių su juo galės lygintis nebent Prokionas. Judėdama rytų kryptimi, mėnesio viduryje Raudonoji planeta praslinks vos vienu laipsniu šiauriau Prakarto padrikojo žvaigždžių spiečiaus, o tai bus puikus reginys pro žiūronus. Artėjant gegužei, Marsas priartės prie Liūto žvaigždyno ribos ir nusilps per pusę ryškio, iki 0,7, nors vis dar ryškumu lenks ryškiausią Liūto žvaigždę Regulą.

Vaizdas pro teleskopą jau toli gražu nebebus toks, kokį galima buvo išvysti vos prieš porą mėnesių. Balandį Marso kampinis skersmuo sumažės nuo 9” iki 7”, tad tik su 20cm ar didesnio skersmens teleskopu galima bus tikėtis išvysti ką nors daugiau, nei mažytį diskelį. Jei kažką įžiūrėti pavyks, greičiausiai tai bus šiaurinė poliarinė kepurė. Geriausia bandyt stebėti kuo anksčiau, kol Marsas dar kabos aukštai virš horizonto.

Saturnas, nors jau ir po opozicijos, vis dar matysis praktiškai kiaurą naktį, taigi ir vėl bus pati palankiausia planeta stebėjimui pro teleskopą. Vakare žieduotoji planeta jau bus nemažai pakilus virš pietryčių horizonto, tad tik sutemus bus galima kibt į stebėjimus. Ir Saturno, ir Marso spindesys bus panašus, ir bus puiki proga palyginti jų spalvas – Marsas yra oranžinės spalvos, o Saturnas turi auksinį atspalvį: puikus kontrastas baltai spindinčioms žvaigždėms Spikai ir Regului.

Pro teleskopą Saturną, žinoma, geriausia bus stebėti apie vidurnaktį, kai jis pakils aukščiausiai, t.y., kulminuos. Mėnesio viduryje Saturno disko pusiaujinis skersmuo sieks 19”, o žiedų – visas 44”. Žiedai bus pasvirę vis dar nedideliu 2° kampu.

Nepamirškime ir Saturno gana gausios palydovų šeimynos, o šį mėnesį tikrai netrūks įdomių išsidėstymų. Štai balandžio 1/2 vidurnaktį turintiems 20cm ar didesnį teleskopą bus galimybė pamatyti Enceladą – jis bus nutolęs nuo planetos bene toliausiai į rytus, kiek tik gali, ir bus tarp paties Saturno ir Tetijos. Balandžio 6/7 vidurnaktį visi matomi palydovai, išskyrus tik kur kas toliau esantį Japetą, bus vakarinėje Saturno pusėje. Balandžio 12/13 bus proga išbandyti regėjimo ir optikos aštrumą: į vos 5 kampo sekundžių plotelį susispies net 4 palydovai – paprastai lengvai matomi Rėja, Tetija ir Dionė bei sunkiai pagaunamas Enceladas. Kiek jų ir kuriuos pavyks įžiūrėti? Tai dar ne viskas. Balandžio 18/19 jau minėta Rėjos, Tetijos ir Dionės trijulė bus šauniai puslankiu greta viens kito išsirikiavę rytinėje planetos pusėje, o lygiai po paros – 19/20 vidurnaktį bus beveik lygiai toks pat vaizdas, tik jau vakarinėje pusėje.

Japetas mėnesio pradžioje bus sunkiai įžiūrimas (12 ryškio), tačiau palengva, judėdamas vakarų kryptimi Saturno atžvilgiu, jis ryškės ir balandžio pabaigoje matysis jau visai nesunkiai. Tai unikalus palydovas – jis vienintelis šitaip keičia ryškumą, mat vienas jo pusrutulis atspindi 90 procentų Saulės šviesos, tuo tarpu kitas – vos 10.

Jupiterį labai panorėjus bus įmanoma pamatyti mėnesio antroje pusėje, tačiau net jau ir visai prašvitus, jis vis dar kabės vos poros laipsnių aukštyje, tad geriau dar mėnesiuką kitą palaukti. Lygiai tas pats ir su likusiomis rytinėmis planetomis Uranu ir Neptūnu. Galima pažymėti, kad Neptūnas nuo jo atradimo kaip tik apskriejo pilną orbitą apie Saulę, ir šį mėnesį sugrįš į tą patį dangaus plotą, kuriame ir buvo atrastas prieš 164 metus.

Kometos neretai pasižymi tuo, kad “neklauso” prognozių, ir gali būti kur kas ryškesnės ar silpnesnės, nei buvo numatyta. Viena tokių neklaužadų yra C/2009 O2 Catalina, kuri balandžio mėnesį turėjo pasiekti 8-9 ryškį, deja, tikrovėje tepakils gal tik 12 ryškio, todėl per mėgėjiškus teleskopus bus nematoma, arba vos vos įžiūrima. Tačiau padėtį išgelbės kita pernai atrasta kometa C/2009 K5 McNaught, matoma paryčiais ir vis labiau kildama danguje, kol mėnesio antroje pusėje visą naktį bus virš horizonto. Menėsio pradžioje ji pereis iš Laputės į Gulbę, per kurią didžiąją mėnesio dalį ir keliaus, o naktį į balandžio 25 pereis į Cefėją. Kaip tik šią naktį kometa bus visai prie pat gerai žinomos visiškai skirtingų objektų poros – galaktikos NGC 6946 ir padrikojo spiečiaus NGC 6939. Toliau bekeliaudama Cefėju, kometa naktį į gegužės pirmąją praskries visai pro pat Rainelės ūką NGC 7023. Abu šie pasimatymai būtų labai puikios progos fotografijai, tik abiem atvejais reikalus apsunkins artipilnis Mėnulis. Kometa, jei neiškrės jokių pokštų, turėtų pasiekti Catalinos “žadėtą” apie 8 ryškį.

Kovo mėnesį neblogai matyta kometa 81P/Wild jau bus kiek silpnesnė, apie 10 ryškio, bet kometų mėgėjams tai vis dar bus vertas dėmesio taikinys.

Po gan ilgos pertraukos, pagaliau sulauksime žymesnio meteorų srauto – lyridų. Jis bus aktyvus nuo balandžio 16 iki 25 d., maksimumą pasieks balandžio 22 d. Tuo metu Mėnulis kaip tik paryčiais nusileis, todėl geriausiu meteorams stebėti metu jis netrukdys. Maksimumo metu teoriškai bus galima pamatyti nuo 15 iki 25 meteorų valandą (realiai, žinoma, mažiau). Šiais metais nežadama, kad srautas pasižymės dideliu aktyvumu, nors ką gali žinoti, yra pasitaikę trumpų jo suaktyvėjimų iki 90 meteorų per valandą.

Parengta pagal Astronomy Magazine, www.calsky.com ir Cartes du Ciel.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Donatas Tamonis
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
44(0)
30(0)
25(4)
23(1)
21(0)
20(0)
15(1)
10(0)
Savaitės
74(2)
65(6)
Mėnesio
151(27)
134(0)
111(1)
110(2)
108(0)