Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Aštuoni Visatos kraštutinumai. IV dalis: šviesiausias Visatoje yra…

2011-03-22 (7) Rekomenduoja   (5) Perskaitymai (9235)
    Share

Fizikiniai dydžiai, skirti matuoti mus supantį kasdienį pasaulį, yra akivaizdžiai per menki perteikti neaprėpiamą kosmoso didybę. Nepaisant to, fizikiniu dydžiu galima pasiversti ir kurį nors iš kasdienių mūsų tikrovės objektų: pavyzdžiui, planetų sistemos, kurioje mums teko laimė gimti ir gyvuoti, žvaigždę – Saulę. Astronomai Saulę ir jos skleidžiamą 4∙10²⁶ W šviesą pasirinko standartiniu šviesumo etalonu.

Šviesumo terminais kalbant, Saulė yra kiek šviesesnė už vidutinę žvaigždę. Tačiau nemažai žvaigždžių mūsiškę Saulę šviesumu smarkiai pranoksta. Vienas intensyviausiai švytinčių ir plika akimi naktiniame danguje matomų objektų yra Oriono Epsilon – vidurinioji iš įspūdingosios Oriono žvaigždyno trijų žvaigždžių juostos. Ši žydroji supermilžinė, nuo Žemės esanti už 1300 šviesmečių, už Saulę skaistesnė net 400 tūkst. kartų.

Mūsiškės Paukščių tako galaktikos gilumoje yra ir dar šviesesnių žvaigždžių, tik jas supa dulkių ūkai. Pavyzdžiui, nestabilioji Laivo Kilio Eta (Eta Carinae) šviesos išspinduliuoja tiek, kiek 5 mln. mūsiškių saulių kartu sudėjus.

Tikrą žvaigždę-šviesumo rekordininkę astronomams pavyko aptikti 2010-ųjų liepą. Didžiojo Magelano Debesies galaktikoje deganti žvaigždė, pavadinimu R136a1 už Saulę šviesesnė... beveik 9 mln. sykių, nors jos masė Saulės masę viršija „tik“ 250 kartų. Šis neįprastas Visatos šviesulys yra sunkesnis, nei kas nors galėjo nuspėti – bent jau kaip žvaigždė, kurios cheminės sudėties analogų yra apstu Paukščių take ir jo kaimynystėje.

Čia gali būti tik viẽna: arba ši žvaigždė gali būti susiformavusi iš beveik gryno vandenilio ar gryno helio šaltinio, kuriam nuo pat ankstyviausiųjų Visatos egzistavimo dienų kažkokiu būdu pavyko išlikti neužterštam kitų cheminių elementų atomais, arba mūsų sukurtos žvaigždžių struktūrų teorijose yra spragų.

Kai kurios masyvios žvaigždės spinduliuoja dar intensyviau. Tiesa, labai trumpai: tik savo egzistencijos pabaigoje ir tik keletą savaičių. Supernova SN 2005ap, priklausanti už 4,7 mlrd. šviesmečių esančiai galaktikai, laikoma šviesiausiu kada nors stebėtu žvaigždės sprogimu. Piko metu jos šviesumas prilygo maždaug 100 mlrd. saulių...

Daugiau energijos už supernovas išspinduliuojama gama žybsnių metu. Dar įdomiau yra tai, kad tokie kolosalūs energijos kiekiai į Visatos erdves išmetami ne per keletą savaičių, o per keletą sekundžių. Lyginant su tokiu žybsniu, mūsų Saulės sistema yra absurdiškai menkutė: gama žybsnio šviesumas prilygsta maždaug 1018 (kvintilijonui arba milijardui milijardų) saulių.

Jei gama spindulių plykstelėjimai atrodo per daug trumpalaikiai, tada šviesiausio pastovaus Visatos objekto vardas turėtų atitekti kvazarams, kurių gelmėje masyvi juodoji bedugnė siurbia gausius žvaigždžių ir dujų kiekius. Kai šios pražūčiai pasmerktos materijos spiralės artėja centro link, jos įkaista iki baltumo, o šviesos išspinduliuoja daugiau nei išspinduliuotų 30 trilijonų saulių.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(5)
Komentarai (7)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
79(5)
43(1)
32(1)
23(0)
21(1)
20(0)
16(0)
12(9)
10(5)
Savaitės
157(26)
124(52)
79(5)
Mėnesio
125(30)
107(23)
101(4)
91(7)
82(4)