Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Galaktikos pradėjo formuotis anksčiau, nei buvo manoma

2011-04-14 (1) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1369)
    Share

Astronomai tvirtina maną, kad pirmosios galaktikos pradėjo formuotis praėjus vos 200 mln. metų po Didžiojo sprogimo. Mokslininkai remiasi įrodymais, gautais iš tolimos galaktikos, kurioje atrasta išties senų žvaigždžių, praneša naujienų agentūra AFP.

„Mes aptikome tolimą galaktiką, kuri pradėjo formuotis praėjus tik 200 mln. metų po Didžiojo sprogimo, – teigė tyrimo autorius Johanas Richardas, Liono observatorijos pietryčių Prancūzijoje astrofizikas. – Tai meta iššūkį teorijoms apie tai, kaip greitai pirmaisiais Visatos metais susiformavo ir evoliucionavo galaktikos. Tai net gali padėti įminti mįslę, kaip išsisklaidė ankstyvąją Visatą pripildęs vandenilio rūkas.“

Seniausia iki šiol aptikta ir patvirtinta galaktika susiformavo po Didžiojo sprogimo praėjus maždaug 480 mln. metų. Atrodo, kad naujasis tyrimas gali pretenduoti šį rekordą pagerinti.

J. Richardo komanda naudojo techniką, vadinamą gravitaciniu lęšiavimu. Galaktikos skleidžiama šviesa buvo stebima „Hubble“ ir „Spitzer“ kosminiais teleskopais po to, kai ją sustiprino kitos galaktikos, visai atsitiktinai esančios vienoje linijoje su Žeme, gravitacinė trauka. Be šio gravitacinio sustiprinimo tolimos galaktikos skleidžiama šviesa būtų nepastebima, nes ji labai blyški.

Havajuose esančiu spektroskopiniu teleskopu „Keck II“ išanalizavę šviesą, mokslininkai nustatė, kad galaktikos raudonumas, parodantis jos amžių, yra 6,027. Paprastai tariant, tai reiškia, kad dabar mus pasiekianti šviesa buvo išspinduliuota tuomet, kai Visatai buvo 950 mln. metų. Palyginimui, ankstyviausios žinomos galaktikos, apie kurią pranešta sausį, raudonasis nuokrypis siekė 10,3.

Tačiau „Spitzer“ pateiktuose duomenyse yra požymių, kad daugelis žvaigždžių galaktikoje yra stebėtinai senos ir gana blyškios.

„Tai mums pasufleravo, kad galaktika sudaryta iš žvaigždžių, kurioms beveik 750 mln. metų, o tai jos formavimosi laikotarpį nustumia į periodą, siekiantį 200 mln. metų po Didžiojo sprogimo – daug toliau nei tikėjomės“ – teigė Eiichi Egami iš Arizonos universiteto.

Didžiojo sprogimo teorija tvirtina, kad Visata gimė po blyksnio prieš 13,7 mlrd. metų ir pradėjo plėstis. Kai gimusi Visata šiek tiek atvėso, elektronai ir protonai susijungė, sudarydami vandenilį, elementariausią elementą. Šimtus milijonų metų šios dujos buvo pripildę Visatą.

Kaip šis rūkas išsisklaidė, vis dar lieka nežinoma. Viena iš teorijų – galaktikų radiacija jonizavo dujas. Tačiau tai turėjo būti neįmanoma, nes nebuvo pakankamai galaktikų, kad taip nutiktų.

„Atsakymas gali būti paprastas, – teigia Jeanas Paulas Kneibas iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro. – Atrodo, kad ankstyvoje Visatoje buvo žymiai daugiau galaktikų nei manyta iki šiol. Tiesiog dauguma galaktikų yra senesnės ir blyškesnės, kaip ir ta, kurią aptikome.“

dėti įminti mįslę, kaip išsisklaidė ankstyvąją Visatą pripildęs vandenilio rūkas.“

 

Seniausia iki šiol aptikta ir patvirtinta galaktika susiformavo po Didžiojo sprogimo praėjus maždaug 480 mln. metų. Atrodo, kad naujasis tyrimas gali pretenduoti šį rekordą pagerinti.

J. Richardo komanda naudojo techniką, vadinamą gravitaciniu lęšiavimu. Galaktikos skleidžiama šviesa buvo stebima „Hubble“ ir „Spitzer“ kosminiais teleskopais po to, kai ją sustiprino kitos galaktikos, visai atsitiktinai esančios vienoje linijoje su Žeme, gravitacinė trauka. Be šio gravitacinio sustiprinimo tolimos galaktikos skleidžiama šviesa būtų nepastebima, nes ji labai blyški.

Havajuose esančiu spektroskopiniu teleskopu „Keck II“ išanalizavę šviesą, mokslininkai nustatė, kad galaktikos raudonumas, parodantis jos amžių, yra 6,027. Paprastai tariant, tai reiškia, kad dabar mus pasiekianti šviesa buvo išspinduliuota tuomet, kai Visatai buvo 950 mln. metų. Palyginimui, ankstyviausios žinomos galaktikos, apie kurią pranešta sausį, raudonasis nuokrypis siekė 10,3.

Tačiau „Spitzer“ pateiktuose duomenyse yra požymių, kad daugelis žvaigždžių galaktikoje yra stebėtinai senos ir gana blyškios.

„Tai mums pasufleravo, kad galaktika sudaryta iš žvaigždžių, kurioms beveik 750 mln. metų, o tai jos formavimosi laikotarpį nustumia į periodą, siekiantį 200 mln. metų po Didžiojo sprogimo – daug toliau nei tikėjomės“ – teigė Eiichi Egami iš Arizonos universiteto.

Didžiojo sprogimo teorija tvirtina, kad Visata gimė po blyksnio prieš 13,7 mlrd. metų ir pradėjo plėstis. Kai gimusi Visata šiek tiek atvėso, elektronai ir protonai susijungė, sudarydami vandenilį, elementariausią elementą. Šimtus milijonų metų šios dujos buvo pripildę Visatą.

Kaip šis rūkas išsisklaidė, vis dar lieka nežinoma. Viena iš teorijų – galaktikų radiacija jonizavo dujas. Tačiau tai turėjo būti neįmanoma, nes nebuvo pakankamai galaktikų, kad taip nutiktų.

„Atsakymas gali būti paprastas, – teigia Jeanas Paulas Kneibas iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro. – Atrodo, kad ankstyvoje Visatoje buvo žymiai daugiau galaktikų nei manyta iki šiol. Tiesiog dauguma galaktikų yra senesnės ir blyškesnės, kaip ir ta, kurią aptikome.“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
37(6)
36(0)
24(0)
24(1)
22(1)
18(4)
14(0)
12(0)
10(0)
Savaitės
124(10)
123(2)
76(0)
Mėnesio
136(0)
124(10)
123(2)
114(13)
107(0)