Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Diana Krivcovaitė. Kaip fotografuoti Saulę?

2011-10-10 (2) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (4793)
    Share

Vis dažniau Saulės paviršiuje pasirodo įspūdingos dėmių grupės, stebimi aktyvūs regionai virš kurių kyla nepaprasto grožio dariniai – ugninės arkos, kitaip tariant, protuberantai, švyti fakelų zonos, pastebimos Saulės disko aktyviose srityse.

Saulės paviršiuje vyksta nuolatinė dinamika, didėjant aktyvumui šviesioje Saulės fotosferoje pasirodo tamsių darinių, tai – dėmės. Jų būna pavienių ir pakankamai sudėtingų, sudarančių grupes, struktūrų. Dar palyginti neseniai mūsų žvaigždės paviršiuje nebuvo matyti dėmių, tai reiškia, kad Saulėje tęsėsi aktyvumo minimumo laikotarpis, kuris, pasak astronomų, užsitęsė ilgiau nei buvo numatyta. Įprastai aktyvumo svyravmai cikliškai pasikartoja kas 11 metų.

Šiandien jau galime pasidžiaugti, kad mūsų Saulė jau ima atsigauti ir pirmųjų dėmių pasirodymas jos diske bei kitų Saulėje stebimų procesų suintensyvėjimas praneša, kad Saulėje prasidėjo naujas, 24–asis, jos aktyvumo ciklas.

Mūsų žvaigždė neretai sukelia siurprizų. Ir šįkart, ciklo pradžioje, Saulėje įvyko ne vienas galingas žybsnis, nebūdingas ciklo pradžiai. Po žybsnių kilo magnetinių audrų Žemėje, buvo stebimos pašvaistės. Saulės paviršiuje vis dažniau pasirodydavo ir pakankamai sudėtingų struktūrų dėmių grupių.

Astronomijos mėgėjai, turintys teleskopus, dažnai mėgina įamžinti Saulės sistemos planetas, tolimus Visatos objektus. Tai vadinama – astrofotografija. Vieniems patinka fotografuoti gamtinį mūsų Žemės palydovą Mėnulį, kitiems – kasnakt nekintančias žvaigždes, jų spiečius, arba dvinares, neretai ir itin glaudžių dvinarių žvaigždžių poras. Dar kiti fotografuoja atskirus dangaus sklypus, tikėdamiesi juose užfiksuoti iki tol nepastebėtų pokyčių, tai gali būti pralekiančio asteroido pėdsakas, naujai sužibusi žvaigždė ar stebima supernova. Tačiau yra žmonių, kuriuos nekintantys objektai ne itin domina. Pasitaiko žmonių, norinčių fotografiniu būdu fiksuoti stebimo dangaus kūno pokyčius. Tokie dangaus kūnai tai – Mėnulis (fazių kaitos momentai), Jupiteris (kintanti planetos atmosfera, bei 4 didieji Jupiterio palydovai), Saturnas (žiedų pasvirimo momentai, tačiau procesas vyksta lėtai), Venera (planetos fazių kaitos momentai). Iš visų dangaus kūnų dinamiškiausia yra Saulė. Joje vyksta parinė dėmių kaita. Stebėtojams, stebintiems Saulės paviršių nesunku pastebėti kaip per parą pakinta dominuojančios dėmių grupės pozicija.

Nutarusieji fotografuoti Saulę privalo žinoti ir laikytis saugumo taisyklių: nekreipti teleskopo į Saulę be apsauginio filtro (filtras tvirtinamas ant teleskopo objektyvo), nenaudoti ieškiklio, jei ant jo nėra pritvirtintas specialus Saulės filtras (ieškiklis kelia tokį patį pavojų regėjimui, kaip ir pats teleskopas), netvirtinti filtro ant okuliaro (filtras regėjimo neapsaugos, tvirtinamas tik ant objektyvo). Nenaudoti kitų filtrų, kurie nėra išbandyti atliekant Saulės paviršiaus stebėjimus. Naudoti tik specializuotus filtrus, tokius, kaip „Baader AstroSolar Planetarium“ ar specialius stiklinius Saulės filtrus.

Šiame straipsnyje bus konkrečiai aprašomi būdai ir suteikiami vertingi patarimai pradedantiesiems Saulės paviršiaus darinių fotografijos mėgėjams. Atkreipiamas dėmesys ir į įrangą, kuri nebūtinai turi būti brangi, nors astrofotografija įprastai daugumai asocijuojasi kaip viena iš brangiausių fotografijos rūšių, ir siekiant geros kokybės fotografijų reikia skirti ir nemažai investicijų. Svarbiausia šioje srityje yra ne brangiai įrangai skiriamos investicijos, bet paties fotografuojančiojo patirtis, kuri atskleidžia ir tą faktą, kad patyręs fotografijos mėgėjas gali padaryti puikios kokybės nuotraukų net ir turėdamas pačią paprasčiausią įrangą, tuo tarpu kitas, nepatyręs fotografas, net ir turėdamas brangią įrangą, fotografuojantis tą patį objektą, nuotraukų kokybe negalės lygintis su anksčiau minėtuoju fotografijos mėgėju.

Puikioms Saulės dėmių nuotraukoms gauti tinka ir Dobsono montuotės teleskopas, populiariausias tarp astronomijos mėgėjų. Teleskopo vartotojo instrukcijoje įrašyta, kad jis nėra tinkamas astrofotografijai, bet fotografuoti tokiems šviesingiems objektams, kaip Saulė ir Mėnulis, šis teleskopas tinka puikiai. Nors šis teleskopas neturi mechanikos, automatinės objektų paieškos GOTO valdymo pulto, gidavimo sistemos, tačiau tai nėra kliūtis šiuo teleskopu gauti geros kokybės fotografijų.

Kaip šio straipsnio autorė, noriu pasidalinti savo sukaupta patirtimi. Fotografuoti Saulės fotosferos darinius pradėjau prieš metus ir šiandien specializuojuosi Saulės dėmių fotografijos srityje. Fotografuoti Saulę nėra taip paprasta kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai sudėtingas procesas, yra daug niuansų, reikia įvaldyti techniką, perprasti kai kuriuos fotografavimo sesijos metu kylančius galimus nesklandumus, išmokti nustatyti galimas problemas ir svarbiausia reikia praktinės patirties.

Fotografuoti Saulės paviršių galite turėdami paprastą skaitmeninį fotoaparatą, juostiniai fotoaparatai nerekomenduojami, kadangi jie neturi peržiūros sistemos, tik išryškinus juostelę matysite gautus rezultatus, o tai pradedantiesiems yra nerekomenduojama. Patariama fotografuoti skaitmeniniu fotoaparatu, kad galėtumėte iškart matyti gautus rezultatus. Taip bus lengviau atsekti kur yra problema, jei gauti nuotraukų kadrai netenkina savo kokybe. Mėginant fotografuoti keletą kartų, vis keičiant fotoaparato nustatymus, matysite rezultato gerėjimą.

Fotoaparatą galite laikyti rankose, priglaudę fotoaparato objektyvą prie teleskopo okuliaro, tačiau šis metodas gerų rezultatų ne visuomet suteikia, nes bet kokiu atveju nėra visiško stabilumo, rankos, nors nepastebimai, bet vis tiek virpa. Rekomenduojama naudoti specialų adapterį, kuriuo fotoaparatas tvirtinamas prie okuliaro ir tokiu būdu garantuojamas stabilumas. Vaizdo kokybė ženkliai gerėja.

Dobsono teleskopai neturi sekimo funkcijos, valdomi rankiniu būdu, todėl stebimas objektas greitai slenka regėjimo lauke. Stebintiems ir fotografuojantiems Saulės paviršiaus darinius, konkrečiau, Saulės dėmes, jos taip pat slinks regėjimo lauke. Norint užfiksuoti dėmių grupę tokią, kokią matote žvelgdami pro okuliarą, turėtumėte naudoti vieną iš fotoaparato funkcijų – daugiaserijinių kadrų parinktį, kai fotografuojama po keletą kadrų per sekundę. Išlaikymai bus trumpi, tačiau objektas bus užfiksuotas toks, kokį Jūs ir norėtumėte jį matyti. ISO jautrumo reikšmė turi būti minimali, pvz. ISO 100. Tokiam šviesingam objektui, kaip Saulė didinti ISO reikšmės neverta, kitu atveju vaizdo kokybė prastės.

Svarbiausias aspektas ką reikia žinoti pradedantiesiems fotografuoti Saulės paviršių ir kitus dangaus objektus, būtų teisingas vaizdo sufokusavimas. Reikėtų paminėti itin dažnai pasitaikantį atvejį, kai vaizdas sufokusuojamas pagal akį, tai yra vizualiai stebint objektas bus ryškus ir detalus, o fotografuojant gautame rezultate vaizdas atrodys blankus ir nebus galimybių įžvelgti jame detalių. Reiškia visgi vaizdas šiuo atveju nebuvo tinkamai sufokusuotas. Kad ir nuotraukoje galėtumėte įžvelgti detalų objektą, reikia panaudoti atvirkštinį variantą – vaizdą fokusuoti ne pagal akį, o pagal fotoaparatą. Tuo metu fotoaparato ekranėlyje galite stebėti kaip kinta objekto vaizdas fokusacijos metu.

Norintiems Saulę pamatyti kiek kitaip, rekomenduojami papildomi filtrai, tačiau apsauginis Saulės filtras yra būtinas bet kokiu atveju. Papildomai įsigyjami filtrai tebus tik priedai, be to jie tvirtinami prieš okuliarą. Rekomenduojamas filtras vizualiniams stebėjimams – siaurajuostis „Baader AstroSolar Continuum“, kurį pritvirtinus Saulė bus matoma žalios spalvos, būtent šį splava yra maloniausia žmogaus akiai. Aplinkinis fonas bus pritemdytas, o Saulės diske esančios dėmės ir dėmių grupės išryškės dar labiau nei stebint paviršių pro įprastą apsauginį filtrą, taip pat paryškės ir paviršiaus granuliacija. Dar kitas filtras, naudojamas Saulės paviršiui stebėti yra H-alfa. Šis filtras yra brangiausias, tačiau suteikiantis galimybę grožėtis tokiais dariniais kaip protuberantai ir paviršiaus granulės.

Įvaldę Saulės paviršiaus darinių fotografijos technologijos subtilybes, išmokę apdoroti gautus kadrus galėsite didžiuotis tuo, kad gavote palyginti retas nuotraukas mūsų artimiausios žvaigždės, kuri kopdama savo aktyvumo link, maksimumą turėtų pasiekti 2012 m. pabaigoje – 2013 pradžioje. Šiuo laikotarpiu Saulės paviršių margins įspūdingos dėmių grupės, įvyks toli gražu ne vienas galbūt aukščiausios kategorijos žybsnis, Žemės dangų nuspalvindamas įvairiaspalvėmis pašvaisčių šviesomis, suteikdamas mums, Žemės gyventojams nepakartojamą kosminį reginį.

Diana Krivcovaitė,
Lietuvos astronomų sąjungos narė

Verta skaityti! Verta skaityti!
(2)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(2)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Diana Krivcovaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
63(4)
53(3)
46(1)
37(0)
36(2)
30(3)
29(1)
27(0)
26(2)
Savaitės
141(15)
106(8)
79(0)
79(0)
76(9)
Mėnesio
193(3)
142(56)
112(54)
101(13)
98(5)