Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Pekiną nuo katastrofos skyrė 7 minutės?

2012-02-02 (1) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (3529)
    Share

Praėjusiais metais, kai Žemės link skriejo 2,5 tonų sveriantis palydovas, nemažai daliai jo kelyje atsidūrusio Pekino nuo katastrofos skyrė vos 7 minutės. Kinijos sostinė buvo Vokietijos tyrimų palydovo „Rosat“, praėjusį spalį nukritusio Bengalijos įlankoje, kelyje.

„Grėsmingai nedaug“ trūko iki to, kad 480 kilometrų per valandą greičiu skriejęs palydovas būtų nukritęs Pekine, teigė Europos kosmoso agentūra (ESA).

Palydovas į Žemės atmosferą būtų patekęs skriedamas dar greičiau, tačiau atmosferos trintis besileidžiant palydovus pristabdo, suskaido juos į atskiras dalis, o kai kurios jų sudega.

„Pekinas buvo jo paskutinės orbitos kelyje“, – teigė Manfredas Warhautas iš Europos kosmoso operacijų centro Darmštate, Vokietijoje.

Mokslininkai krintančio palydovo valdyti negalėjo.

„Mūsų skaičiavimai rodė, kad jei „Rosat“ būtų žemę pasiekęs 7 ar 10 minučių vėliau, jis būtų pataikęs į Pekiną“, – teigė ESA kosmoso nuolaužų komandos vadovas Heineris Klinkradas. – Susidūrimas „buvo tikrai tikėtinas.“

„Rosat“ svėrė 2,5 tonų. Paprastai Žemę pasiekia apie 20–40 proc. iš orbitos krentančio palydovo.

„Tačiau „Rosat“ atveju žinojome, kad tai bus apie 60 proc., nes jis buvo pagamintas iš ypač sunkių ir atsparių medžiagų“, – kalbėjo H. Klinkradas.

„Rosat“ į orbitą iškeltas 1990 metų birželio 1 dieną. Jis ieškojo rentgeno spindulių šaltinių. Planuota, kad misija tęsis vos 18 mėnesių, tačiau palydovas duomenis apie juodąsias skyles ir tolimas galaktikas siuntė devynerius metus. 11 pastarųjų metų neveikęs palydovas pernai spalio 22 dieną pradėjo savo kelionę atgal į Žemę.

Tiesa, ESA atstovas Bernardas Von Weyhe įspėja, kad dešimt minučių kosmose yra ilgas laiko tarpas. Palydovas skrieja taip greitai, kad „jei jis būtų atkeliavęs minute anksčiau, būtų atsidūręs Sibire, o minute vėliau – Ramiajame vandenyne“, aiškina jis.

Kitas nerimą keliantis objektas – NASA „Rossi X-ray Timing Explorer“ palydovas, kuris į nekontroliuojamai į Žemę turėtų nukristi po 2014 metų. Skaičiuojama, kad tikimybė, jog jis sužalos žmones, siekia 1 iš 1 tūkst., o tai dešimt kartų daugiau nei dabar NASA taikomi reikalavimai į Žemės atmosferą sugrįžtantiems kosminiams aparatams.

Prognozuojama, kad palydovas Žemę pasieks 2014–2023 metais. Dėl Saulės aktyvumo svyravimų Žemės atmosfera plečiasi ir traukiasi, taigi mokslininkams sunku tiksliai prognozuoti, kada kosmoso platybėse esantys palydovai pasieks atmosferą.

Palydovas, paleistas 1995 metų gruodį, buvo sukurtas dar prieš tai, kai NASA patvirtino saugumo reikalavimus į Žemės atmosferą sugrįžtantiems kosminiams aparatams. Dabar NASA palydovų žmonėms keliamos grėsmės tikimybė negali būti mažesnė nei 1 iš 10 tūkst.

„Rossi X-ray Timing Explorer“ dabar skrieja 470 kilometrų aukštyje virš Žemės. Kai 3 tonas sveriantis palydovas ims kristi, jis gali kelti grėsmę vietovėms, esančioms po jo ekvatoriniu skriejimo taku. Kosmoso stebėtojai įsitikinę, kad tik laiko klausimas, kada kokia nors kosminė nuolauža pataikys į gyvenamas vietoves ir sukels masinius sugriovimus.

Vokietijoje ketinama įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamą projektą, kurio tikslas – sukonstruoti apsauginį skydą, apsaugantį planetą nuo asteroidų. Manoma, kad jis galėtų apsaugoti ir nuo namo parkeliaujančių žmogaus sukurtų kosminių aparatų.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
43(0)
37(5)
31(5)
23(0)
18(2)
16(0)
12(2)
12(2)
Savaitės
87(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
146(3)
143(12)
139(22)