Rusija atsisako Saulės sistemos tyrimų

Pasak dienraščio šaltinio, iš peržiūrėto Rusijos federalinės kosminės programos 2006–2015 metams varianto buvo išbraukta 16 mokslinių tyrimų projektų, tarp jų „Mars-Net“, „Merkurij-P“, „Venera-D“, „Spektr-RGM“, „Spektr-UFM“. Visus juos vykdyti turėjo S. Lavočkino vardo mokslinis – gamybinis susivienijimas, viena didžiausių Rusijoje kosminių nepilotuojamų aparatų projektavimo ir gamybos įmonių.

Pirmieji trys iš išvardintų projektų turėjo naudoti kosminius aparatus, sukurtus remiantis šių metų pradžioje į Žemę nukritusio rusų kosminio aparato „Phobos-Mars“ techniniais sprendimais, sakoma pranešime. Į Marsą turėjusio skristi, tačiau tarpinėje orbitoje įstrigusio ir kosmine šiukšle tapusio nevaldomo „Phobos-Mars“ nesėkmė tapo itin skaudžiu smūgiu Rusijos kosmoso pramonei.

Pagal „Merkurij-P“ projektą, kurį buvo planuojama įgyvendinti 2019 metais, „Roskosmos“ turėjo paleisti į Merkurijų kosminį aparatą, kuris turėjo tapti palydovu. Be to, atsiskyręs nuo šio aparato, į Merkurijaus paviršių turėjo nusileisti specialus tyrimų zondas. Šiuo metu aplink Merkurijų skrieja NASA kosminis aparatas „Messenger“, tapęs pirmuoju šios planetos dirbtiniu palydovu.

Tuo tarpu projektas „Venera-D“ turėjo pratęsti dar sovietiniais laikas pradėtą Veneros tyrimų programą. Pagal planą 2016 m. į Venerą taip pat buvo planuojama paleisti jos palydovą ir nusileidimo joje modulį.

„Mars-Net“ projekte buvo numatytas 4 Rusijos kosminių zondų nusileidimas Marse. Šie aparatai be kita ko turėjo registruoti Marso seisminį aktyvumą.

Kokie tyrimai buvo numatyti vykdant „Spektr-RGM“ ir „Spektr-UFM“ programas, dienraščio šaltinis neatskleidė, tik pridūrė, kad kitų dviejų panašiai pavadintų projektų („Spektr-RG“ ir „Spektr-UF“) finansavimas vyksta pagal planą. Pagal „Spektr-RG“ programą turėtų būti paleista kosminė observatorija, vykdanti stebėjimus rentgeno ir gama spindulių diapazonuose, o pagal „Spektr-UF“ – aparatas, vykdantis stebėjimus ultravioletinių spindulių ruože.