Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Kas prieš 1 mln. metų išprovokavo beprecedentės galios žybsnį Paukščių Take?

2012-05-30 (2) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (3205)
    Share

Iš Paukščių Tako galaktikos centro prieš maždaug milijoną metų tvykstelėjo du itin galingi spinduliai – jie išspinduliavo tiek energijos, kiek jos glūdi 10 tūkst. kartų už Saulę masyvesnėje juodojoje skylėje. Kas išprovokavo beprecedentį žybsnį mūsų galaktikoje?

„Blyškūs srautai, kuriuos matome ir šiandien, tėra povaizdis to, kas įvyko prieš milijoną metų“, – pasakoja Harvardo-Smitsono astrofizikos centro astronomas Mengas Su (Meng Su).

Nepaprastai galingų žybsnių pėdsakus aptiko kosminis teleskopas „Fermi Space Telescope“. Dviejų spindulių liekanos driekiasi nuo galaktikos centro, kiekvienas iš spindulių – po maždaug 27 tūkst. šviesmečių. Tai yra pirmieji astronomijos istorijoje aptikti tokio tipo gama spindulių srautai ir vieninteliai, esantys pakankamai arti, jog juos būtų galima aptikti kosminiu teleskopu.

Galingieji spinduliai gali padėti rasti atsakymą į mįslę apie mūsų galaktikos centrą supančius gigantiškus burbulus, regimus gama spindulių diapazone.

„Visi šie argumentai liudija, jog Paukščių Tako branduolys dar visai netolimoje praeityje buvo labai aktyvus“, – pridūrė astronomas.

Kad žybsniai pasikartotų, galaktikos branduolyje tūnanti supermasyvi juodoji skylė turėtų įsiurbti nepaprastai didelį medžiagos kiekį. Mokslininkai yra linkę manyti, jog būtent tai ir išprovokavo žybsnius prieš milijoną metų. Vieno iš atradimo bendraautorių, astrofiziko Danielio Finkbeinerio (Daniel Finkbeiner) vertinimu, naujam žybsniui reikėtų molekulinio debesies, kurio masė būtų maždaug 10 tūkst. didesnė nei reikėtų Saulei susiformuoti.

„Triuką pavyktų pakartoti, jei į supermasyvios juodosios skylės nasrus pakliūtų 10 tūkst. saulių, tvirtina mokslininkas. – Juodosios skylės paprastai „maistą“ ryja labai nekultūringai ir stambiais kąsniais, tad gali būti, jog prieš milijoną metų kai kurie laimikio fragmentai ištrūko iš juodosios skylės nasrų ir virto galingaisiais žybsniais.

Kaip jau minėjome, gama spinduliuotės žybsniai gali būti susiję su „Fermi“ kosminiu teleskopu dar 2010 m. atrastais mįslingais, nuo Paukščių Tako centro besidriekiančiais gama burbulais, kurių diametras yra taipogi 27 tūkst. šviesmečių. Tiesa, jei menamoji burbulų ašis su galaktikos disku sudaro statų 90° kampą, tai gama spinduliai su disku sudaro 75° kampą.

Tačiau, net jei abi struktūras sieja kažkas bendro, jau dabar žinoma, jog jos susiformavo skirtingai. Spindulių srautai susiformavo po to, kai iš galaktikos centro pliūptelėjo plazma. Magnetiniai laukai neleido šiems srautams išsiblaškyti, tad jie buvo labai koncentruoti. O štai gama burbulus, kaip manoma, suformavo nuo supermasyvios juodosios skylės išorės link sklindantis įkaitintos medžiagos „vėjas“. Todėl burbulai aprėpia nepalyginamai didesnę erdvę.

Ir spindulių srautams, ir gama burbulams energiją „tiekia“ atvirkštinė Komptono sklaida. Šio proceso metu elektronai skrieja greičiu, artimu šviesos greičiui, ir susiduria su mažu energijos kiekiu pasižyminčia šviesa (pvz., radijo ar infraraudonųjų bangų diapazono fotonais). Susidūrimas padidina fotonų energiją ir „pastūmėja" ją į elektromagnetinės spinduliuotės spektro gama spindulių dalį.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(0)
45(2)
30(0)
25(0)
21(0)
15(2)
14(0)
13(0)
12(0)
11(0)
Savaitės
139(45)
71(0)
Mėnesio
132(0)
124(6)
117(14)
113(0)
104(5)