Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Pirmieji 1 mlrd. svarų vertės „laiko mašinos“ kadrai: tolimoje priešistorinėje galaktikoje – žvaigždžių formavimosi proveržis

2013-03-14 (59) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (110)
    Share

Tik vakar pradėjusiu veikti daugiau kaip 1 mlrd. svarų vertės didžiausiu ir galingiausiu pasaulyje antžeminiu teleskopu ALMA padarytos pirmosios nuotraukos. Vienoje iš pirmųjų fotografijų užfiksuota priešistorinė galaktika, kurioje žvaigždės gimdavo neįtikėtinais tempais – iki kelių tūkstančių žvaigždžių per metus. Palyginimui, Paukščių Take per metus gimsta vidutiniškai tik 1 nauja žvaigždė.

Raudonos spalvos arkos fotografijoje byloja apie tolimoje galaktikoje besiformavusias žvaigždes – tai vyko apytikriai prieš 12 mlrd. metų. Jų skleidžiama šviesa Žemę pasiekė tik dabar. Nuotraukos centre matomas šviesus objektas – kita (ramesnė ir artimesnė) galaktika.

Apie žvaigždžių gimimo proveržius astronomai jau žinojo. Žinojo ir tai, kad tokių proveržių dažniau pasitaikydavo ankstyvose visatos evoliucijos stadijose. Tačiau tiksliai datuoti šiuos įvykius iki šiol nebuvo galimybių.

Naujausi kadrai, gauti 5 km aukštyje virš jūros lygio Atakamos dykumoje (Čilėje) įrengtu radioteleskopu atskleidžia, kad tokie intensyvūs žvaigždžių gimimo periodai visatoje vyko anksčiau nei manyta iki šiol.

Daugiau nei 24 galaktikų stebėjimų duomenys byloja, kad žvaigždžių gimimo proveržiai vykdavo maždaug prieš 12 mlrd. metų, kai visatai dar nebuvo nė 2 mlrd. metų. Tai – visu milijardu metų anksčiau nei mokslininkai manė iki šiol.

Dvi iš stebėjimui pasirinktų galaktikų yra tolimiausios jų tipo galaktikos iš visų, kokias astronomams yra tekę stebėti. Jos nuo Žemės yra taip toli, kad jų skleidžiama šviesa, virtusi radijo bangomis ir pasiekusi ALMA imtuvus, savo kelionę šviesos greičiu pradėjo prieš 12 mlrd. metų – kitaip tariant, po Didžiojo sprogimo praėjus kiek daugiau nei 1 mlrd. metų.

Vienoje iš galaktikų rasta vandens. Tai yra tolimiausia visų astronominių stebėjimų istorijoje vieta, kurioje pavyko aptikti vandens. Keletas iš stebėjimui pasirinktų galaktikų buvo tokios šviesios, jog šviesumu prilygsta 40 mln. mln. saulių, rašoma žurnale „Nature“.

Antroji šios naujienos nuotrauka buvo padaryta dar neužbaigus ALMA radijo teleskopo statybos darbų, naudojantis tik 16 iš 66 observatorijos radijo antenų. Veikdama visu pajėgumu, observatorija astronomams teiks dešimt kartų už kosminio teleskopo „Hubble“ ryškesnius kadrus. Kad tokio ryškumo nuotraukas būtų galima gauti iš vienos antžeminės radijo antenos, jos skersmuo turėtų būti maždaug 16 kilometrų.

66 radijo antentų masyvui Čilė parinkta todėl, kad tai yra viena iš nedaugelio vietų Žemėje, kur galima rasti sausą, aukštai virš jūros lygio esančią vietovę, kurios naktinio dangaus neteršia miestų šviesos. Ne menkiau svarbus faktorius yra ir itin sausas klimatas – drėgmė ore absorbuotų radijo bangas ir observatorijos stebėjimų rezultatai būtų ne tokie įspūdingi.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(23)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(1)
Komentarai (59)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
23(2)
16(0)
13(0)
12(0)
12(1)
Savaitės
78(9)
69(4)
68(4)
63(2)
Mėnesio
168(16)
135(2)
105(1)
84(3)