Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Iš Floridos paleistas paslaptingas palydovas

2014-09-22 (4) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (3035)
    Share

Praėjusią savaitę iš Kanaveralo kyšulio (Florida, JAV) startavo koncerno "United Launch Alliance" raketa "Atlas 5", kuri į kosminę erdvę išgabeno slaptumo šydu dangstomą palydovą, informuoja "Space.com".

57 metrų aukščio raketa, sklidina dešimčių tūkstančių litrų superšaltų kriogeninių degalų, startavo praėjusį trečiadienį, 3:10 val. Lietuvos laiku, nors skrydis dėl audros su perkūnija buvo atidėtas 2 val. 26 min.

Žibalu varomas rusiškas raketinis variklis RD-180 griaudėjo daugiau kaip 4 min. – per tiek laiko „Atlas 5“ pasiekė 100 km aukštį, kuris laikomas atmosferos riba su kosmosu. Ją pasiekus, variklis buvo atkabintas nuo erdvėlaivio ir paleistas sudegti atmosferoje. Paslaptingą krovinį į orbitą toliau kėlė antros pakopos raketa „Centaur Aerojet Rocketdyne RL10“, kuri pirmą iš dviejų degimo seansų užbaigė po pakilimo praėjus maždaug 18 min. Tada erdvėlaivis su kroviniu pradėjo 2,5 val. trukmės skrydį kosmosu be variklių.

Vandeniliu varomas variklis RL10 dar 70 sekundžių turėjo įsijungti prieš pat paleidžiant mįslingąjį palydovą CLIO – 6:02 Lietuvos laiku. Paskutinis raketos „Atlas 5“ paleidimo etapas vyko pagal planą – operacija įvykdyta sėkmingai.

Apie palydovo CLIO paskirtį informacija neatskleidžiama, tačiau atstovai pripažino, kad palydovas pagamintas korporacijoje „Lockheed Martin“ pagal komercinį neįvardijamos JAV vyriausybės agentūros užsakymą.

Toks slaptumas JAV raketų paleidimo aikštelėse nėra įprastas. JAV Nacionalinė žvalgybos tarnyba (National Reconnaissance Office), kuriai priklauso JAV žvalgybiniai palydovai, įprastai viešai skelbia apie savo palydovų paleidimą į orbitą.

Spręsdami iš paleidimo duomenų, kurie paskelbti prieš trečiadienio misijos pradžią, stebėtojai buvo linkę manyti, kad palydovas CLIO keliasdešimties tūkstančių kilometrų aukštyje skries kiaušinio pavidalo trajektorija. Tokios būdingos geosinchroninėmis orbitomis skriejantiems palydovams, kurie darbuojasi maždaug 36 tūkst. km aukštyje – ten palydovo skriejimo greitis sutampa su Žemės sukimosi greičiu, ir susidaro įspūdis, kad palydovas kybo vietoje.

Pasaulinio orbitinių palydovų tinklo ir jų paleidimo ekspertas, Harvardo-Smitsono astrofizikos centro mokslininkas Jonathanas McDowellas teigia, kad „Atlas 5“ paleidimo profilis nukreiptas į orbitą, kurioje palydovas CLIO savo varikliais nesunkiai pats pasislinktų į apskritą geosinchroninę skrydžio trajektoriją. Galutinė CLIO orbita nėra žinoma.

Koncernas „Lockheed Martin“ atskleidė, kad palydovas kurtas komercinių technologijų pagrindu, įskaitant ir kompanijos kosminį palydovą A2100. Tokio tipo aparatai vykdo palydovines transliacijas. Aparato CLIO kūrimui buvo naudojamos ir Gynybos departamento ryšių palydovų bei Karinių oro pajėgų kosminės infraraudonųjų spindulių sistemos, kuri informuoja apie balistinės raketos grėsmę palydovui, technologijos.

CLIO gamintojai teigia, kad orbitoje šiuo metu skrieja daugiau kaip 40 palydovo A2100 pagrindu konstruotų palydovų.

Panašus slaptumo šydas dengė kito panašaus palydovo, pavadinimu PAN, paleidimo operaciją iš Kanaveralo kyšulio 2009 m. rugsėjį. PAN buvo pagamintas irgi „Lockheed Martin“, o paleistas taipogi raketa „Atlas 5“. Projekto užsakovas taip ir liko neįvardytas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(13)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(8)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
58(0)
28(0)
22(5)
21(0)
12(4)
12(0)
11(0)
11(1)
Savaitės
100(5)
97(6)
77(6)
Mėnesio
161(0)
134(27)
128(0)
112(5)
111(0)