Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

„Kruvinasis“ supermėnulis: žavi, tačiau ir beprotiškai gąsdina

2015-09-28 (1) Rekomenduoja   (19) Perskaitymai (1109)
    Share

Daugybė žmonių grožisi, kai mėnulis per užtemimą nusidažo raudona, ar, kaip kai kurie sako, kraujo spalva. Būtent tokį vaizdą milijonai žmonių visame pasaulyje pakėlę galvas į naktinį dangų galėjo išvysti praėjusią arba šią naktį, priklausomai nuo to, kurioje Žemės vietoje jie yra. Bet kai kuriuos šis vaizdas beprotiškai gąsdina: ne ką mažiau nei pati pasaulio pabaiga.

Mėnulio užtemimai yra įspūdingas ir akivaizdžiai matomas priminimas, kad dangus nėra tiesiog kažkoks virš mūsų kabantis sustingęs paveikslas. Tai – neaprėpiama erdvė, kurioje nuolat juda ir susiduria įvairūs pasauliai. Šiuo atveju mėnulis skriedamas savo orbita atsiduria tiesiai už Žemės, kitoje pusėje nuo saulės ir jį uždengia mūsų šešėlis.

Šis dangaus kūnas paskęstų visiškoje tamsoje, tačiau Žemės atmosfera pakreipia keliaujančią šviesą į tą regioną, kuriame yra šešėlis – pusšešėlį. Skriejant per tiek daug oro mėlyna spalva išsisklaido ir lieka tik raudona. Būtent tokį efektą mes matome tada, kai dangus nusidažo rausvai kylant ar leidžiantis saulei. Tad raudonas mėnulis yra lyg visi žemės saulėlydžiai ir saulėtekiai atspindėti atgal į mus nuo jo paviršiaus.

Deja, šia romantiška mintimi neteks pasimėgauti keliems pasišventusiems žmonėms, kurie yra įsitikinę, jog tai yra besiartinančių blogybių ženklas.

Tetrada: retas reiškinys?

Šis įvykis bus jau ketvirtas iš eilės einantis pilnas mėnulio užtemimas. Sekos nesutrukdė nei vienas dalinis užtemimas. Tokia nepertraukiama seka yra vadinama tetrada. XXI a. buvo aštuoni tokie tetradų užtemimai. Bet šis reiškinys yra gan ypatingas. Jis nei karto neįvyko nuo 1400 iki 1900 metų.

Be to, paskutinis šios tetrados užtemimas yra ypatingas tuo, kad bus matomas supermėnulis. Taip vadinamas reiškinys, kai pilnatis būna tuo metu, kai mėnulis savo orbitoje yra labiausiai priartėjęs prie Žemės. Tuo metu jis atrodo net 14 proc. didesnis ir 30 proc. ryškesnis, nei toliausiame nuo Žemės savo orbitos taške.

Paskutinį kartą „kruvinasis“ supermėnulis buvo matomas 1982 metais, o sekančio bus laukiama tik 2033 metais. Tad tie žmonės, kuriems pasiseks jį išvysti, žvelgs į gerokai didesnį ir pastebimai raudonesnį mėnulį, nei galima pamatyti per vienos kartos gyvenimą.

Kada gi ta apokalipsė?

Bet ne visi su nekantrumu laukia šio įvykio. Iš JAV parduotuvių buvo gauta pranešimų, kad kai kurie žmonės apimti panikos apsipirkinėja ir pildo atsargas prieš pakylant „kruvinajam“ mėnuliui, nes bijo, jog ateis pasaulio pabaiga.

Tad kodėl gi šis labai natūralus, tačiau retas, mėnulio užtemimas kelia tokį siaubą? Panašu, kad taip yra dėl to, kad kiti šios tetrados užtemimai įvyko tomis dienomis, kurios yra svarbios žydų kalendoriuje. Bet taip nutiko ir anksčiau, o pasaulis juk nesibaigė.

Visą šį sąmyšį pakurstė du krikščionybę išpažįstantys ministrai: Markas Blitzas, kuris paraše besteselerį „Kruvinieji mėnuliai: šifruojant grėsmingus dangaus ženklus“ („Blood Moons“ Decoding the Imminent Heavenly Signs“), ir Johnas Hagee, kuris taip pat išleido besteselerį „Keturi kruvinieji mėnuliai“ („Four Blood Moons“).

NASA mokslininkai sakė, kad pastaruoju metu pasirodė labai daug įrašų internetiniuose tinklaraščiuose, kuriuose teigiama, kad nuo rugsėjo 15 iki 28 dienos, tuo metu kai vyks mėnulio užtemimas, į Žemę rėšis asteroidas.

Bet NASA netoli Žemės esančių objektų biuro vadovas reaktyvinio judėjimo laboratorijoje Paulas Chodas tvirtino, kad nėra „jokių įrodymų“, kad asteroidas ar koks nors kitas dangaus kūnas trenksis į Žemę „per sekantį amžių“.

Galimybė, kad atskries asteroidas, buvo paneigta, tad M.Blitzas dėmesį nukreipė į žemės drebėjimus.

Potvyniai ir drebėjimai

Tokie gandai akivaizdžiai įvarė baimės kai kuriems tikintiesiems, bet kiek tiesos yra teiginyje, kad mėnulio užtemimas sukels visą naikinantį žemės drebėjimą?

Atsižvelgiant į visus įrodymus, kategoriškai – „jokios“. Taip pareiškė britų geologijos draugija, kurių atlikti tyrimai įrodo, kad sutapimai tarp mėnulio užtemimų ir žemės drebėjimų nutinka visiškai atsitiktinai.

Tai, kad mėnulis Žemę veikia, yra faktas, kurio niekas nepaneigs. Kasdienis to įrodymas yra potvyniai. Pati Žemė yra suspaudžiama tokiu pačiu būdu, tačiau pasikeitimas beveik nepastebimas, nes kieta uoliena yra žymiai mažiau lanksti nei vanduo.

Kartu su šiuo Žemės-potvyniu, jūros dugnas taip pat patiria besikeičiantį slėgį nuo vandens svorio per potvynius ir atoslūgius. Tad atrodė gan logiška manyti, kad tai gali sukelti Žemės drebėjimus ir tuo buvo tikima visą amžių, tačiau skaičiai tokios teorijos tiesiog nepatvirtino.

Visų pirma, potvynių ir atoslūgių sukuriami slėgio pasikeitimai, kuriuos turi atlaikyti uoliena, yra mažesni, nei įprastos tektoninės jėgos, kurias plokštės nuolat patiria lėtai judėdamos Žeme. Tiksliau pasakius, paprasčiausiai nėra jokio pastebimo ryšio tarp žemės drebėjimo stiprumo ir potvynio dydžio.

Be to, verta įsidėmėti, kad vienintelis skirtumas tarp pilno mėnulio ir kruvinojo mėnulio yra tas, kad pastarasis į Žemės šešėlį ir dėl šios priežasties nusidažo bauginančia spalva. Tikrasis jo atstumas nuo Žemės (ir tuo pačiu pasaulio pabaigą sukelti galinti jėga) yra lygiai toks pat, kaip įprasta. Žinoma, šis užtemimas vyksta, kai mėnulis yra arčiausiai Žemės, tačiau potvyniai nuo to pakyla tik 10 centimetrų daugiau, tad vargu, ar jie galėtų sukelti apokalipsę.

Tad, pakilus „kruvinajam“ supermėnuliui jokia kraupi pasaulio pabaiga neįvyksta. O, kuriems pakankamai pasiseka atsidurti tinkamoje vietoje, gali atsipalaiduoti ir atsilošę mėgautis įspūdingu gamtos dovanojamu reginiu.

 

.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(20)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(19)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
24(0)
24(1)
20(0)
19(0)
19(0)
17(0)
16(1)
14(2)
14(8)
Savaitės
84(1)
Mėnesio
149(2)
148(15)
146(3)
143(12)
138(22)