Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Faktai apie filmą „Marsietis“: kiek jis atitinka realybę moksliniu požiūriu?

2015-10-07 (0) Rekomenduoja   (49) Perskaitymai (3037)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Spalio pradžioje pradėtą rodyti filmą „Marsietis“ kai kurie vadina labiausiai mokslinius faktus atitinkančiu visų laikų filmu. NASA juo buvo tokia patenkinta, kad filmą ėmė naudoti kaip rinkodaros kampaniją savo tikrai 2030 m. planuojamai misijai į Raudonąją planetą.

Remdamasis knyga tokiu pačiu pavadinimu, kurią parašė Andy Weiras, filmo režisierius Ridley Scottas NASA paprašė patikrinti faktus, kad viskas filme būtų kaip įmanoma tiksliau.

Iflscience.com aiškina, kiek su mokslu susijusios filmo scenos atitinka tikrovę.

Dulkių audra

Tokia dulkių audra, nuo kurios pradedamas filmas, realybėje kilti negalėtų. Nors Marse ir kyla dulkių audros, atmosferos slėgis yra toks mažas, kad vėjas yra vos pastebimas.

„Dulkių audros Marse atsiranda, jų greitis gali siekti 160 km/h, – sakė NASA Saulės sistemos eksploracijos programos vadovas Dave'as Lavery'us, kuris konsultavo filmo kūrėjus. – Tačiau dėl plonos atmosferos jis turi tokią pat inerciją ir spaudimą žemyn paviršiuje kaip 18 km/h vėjai Žemėje. Vėjas neturėtų tiek energijos judinti objektus, kaip rodoma filme.“

Orbitos dinamika

Turbūt vienas geriausių faktinių filmo aspektų yra kelionės tarp Žemės ir Marso laiko tikslumas. „Marsietis“ parodo brutalią kosminių skrydžių realybę – naudojant dabartines technologijas nuskristi iki Marso arba atgal prireiktų aštuonių mėnesių.

„Tai nėra tik istorija – autoriai atliko tikrus skaičiavimus“, – sakė „Mars Express“ ESA projekto vadovas iš Europos kosmoso agentūros (ESA) Rudi Schmidtas.

Marso dirvožemis

Filme pagrindinis veikėjas Watney'is naudoja savo išmatas, Marso dirvožemį ir vandenį, kad išaugintų bulvių. Tačiau ar Marso dirvožemį tam iš tiesų galima panaudoti?

„Jeigu kalbėtume apie bazinę mineralų ir cheminę sudėtį, taip, Marso dirvožemyje galima auginti augalus, – sakė D. Lavery'us. – Dabar mes atliekame eksperimentus naudodami simuliuotą Marso dirvožemį ir jis rodo, kad tai labai reali idėja.“

Radiacija

Kosmose praleidus labai ilgą laiką padidėja rizika susirgti su radiacija susijusiomis ligomis, tokiomis kaip vėžys.

Šių dienų astronautai būna saugiose Žemės magnetosferos vietose, o „Apollo“ misijos astronautai Mėnulyje praleido vos keletą dienų.

O filme kiekvienas iš įgulos narių ant Marso paviršiaus praleido iki mėnesio. Labai tikėtina, kad astronautų buveinė turėtų būti kiek kitokia nei rodoma filme – gali prireikti bent iš dalies ją panardinti į žemę, taip apsaugant astronautus nuo radiacijos.

„Manau, kad realybėje žmonės turėtų laiko praleisti po žeme, kad apsisaugotų nuo Saulės radiacijos, – sakė Schmidtas. – Struktūros būtų paviršiuje, tačiau mašinas reikėtų panaudoti apsaugant Marso smėliu.“

O kaip dėl astronauto Watne'aus, kuris ant planetos paviršiaus praleido daugiau nei metus vien tik su skafandru? Nors radiacijos lygis Marse yra mažesnis nei tikėtasi, greičiausiai jam padidėtų rizika susirgti vėžiu.

Pakilimas iš Marso

Kad paliktų Raudonąją planetą, kiekvienas iš „Ares“ įgulos narių skrido erdvėlaiviu „Mars Ascent Vehicle“ (MAV). Knygoje aiškinama, kaip erdvėlaivis ištraukia metaną iš Marso atmosferos, kad generuotų degalus. Raketa pasiekia ir susijungia su „Hermes“ erdvėlaiviu, kuris grąžina astronautus į Žemę. Ar tai įmanoma?

Šiuo metu ne. NASA pripažįsta, kad tai yra vienas didžiausių iššūkių ateities misijoms į Marsą.

Iš Žemės kasmet vykdoma šimtai pakilimų, tačiau visuomet pasitaiko bent keletas gedimų. O Marsas turi 30 proc. Žemės gravitacijos ir didoką atmosferą, taigi tai būtų nelengva.

Tornadai Marse

Filme galima matyti tornadus, kurie viską šluoja nuo paviršiaus iki dangaus. Jei Marso atmosfera tokia plona, ar tokie reiškiniai gali susidaryti? Bent jau iš dalies.

Marse kyla viesulai, kurie nuo žemės pakelia visas daleles. Jų aukštis gali siekti iki pusės mylios. Viesulai gali neatrodyti taip įspūdingai kaip filme, tačiau jie gana dideli. 2005 m. marsaeigis „Spirit“ vieną jų užfiksavo.

Komunikavimas su Žeme

Kai komunikacijos sistemos Watney'aus gyvenvietėje sunaikinamos audros metu, jis negali komunikuoti su Žeme, kol nesuranda marsaeigio ir nusileidimo aparatų „Pathfinder“ ir „Sojourner“, kurie 1997 m. pasiekia Marsą.

Jie nutilo praėjus vos keliems mėnesiams po nusileidimo Marse. Tačiau ar Watney'is tikrai galėtų juos panaudoti komunikacijai su Žeme?

„Teoriškai tai būtų įmanoma, – sakė Lavery'us, kuris dirbo „Pathfinder“ misijos metu. – Erdvėlaivis ten buvo nuo 1997 m. ir nustojo veikti, nes baterijos išseko. Tačiau jei jos būtų pakeistos arba įkrautos, „Pathfinder“ turėtų normaliai funkcionuoti.“

Gravitacija Marse

Watney' is Raudonojoje planetoje juda taip, kaip Žemėje, tačiau Marsas turi maždaug 30 proc. mažesnę gravitaciją nei mūsų planeta, tad realybėje judėjimas būtų kitoks.

NASA mano, kad efektyviausias būdas judėti Marse būtų kažkur tarp krypavimo ir šuoliavimo.

Gyvenvietė

Idėja Marse panaudoti pripučiamą buveinę dabar yra rimtai svarstoma. Netrukus „Bigelow“ kosminis modulis bus prijungtas prie Tarptautinės kosminės stoties, o vėliau sistema gali būti pritaikyta Marse.

Ar pripučiama gyvenvietė Marse galėtų turėti lygias grindis yra kitas klausimas, nes pripučiami dalykai įgauna rutulio formą, taigi atsižvelgiant į Marso atmosferą turėti pripučiamą gyvenvietę, kurios vidus atrodytų kaip Žemėje, būtų neįmanoma.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(53)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(49)
Visi šio ciklo įrašai:
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
106(11)
57(5)
47(1)
31(4)
25(0)
24(1)
22(3)
19(8)
17(0)
Savaitės
117(7)
79(1)
79(6)
74(3)
Mėnesio
322(40)
274(20)
261(42)
192(20)
157(20)