Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

To dar niekas nėra daręs: kaip nufotografuoti juodąją bedugnę

2015-10-13 (0) Rekomenduoja   (19) Perskaitymai (1191)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Astronomas Heino Falcke planuoja nufotografuoti Paukščių Tako galaktikos centre esančią juodąją bedugnę pasauliniu radioteleskopų tinklu

Kam reikia fotografuoti juodąją bedugnę (JB)?

JB buvo numatytos prieš šimtą metų, bet jaučiu, kad dabar jas suprantame dar mažiau. Vis dar neturime įtikimų JB negrįžties paviršiaus – įvykių horizonto buvimo įrodymų. Be to, įvykių horizontai ir kvantų teorija tiesiog nedera. Reikia kažką pakeisti, ir nėra visiškai aišku, ką būtent.

Iš kur žinome, kad Paukščių Tako centre iš viso yra JB?

Žvaigždės galaktikos centre skrieja maždaug 10 000 km/s greičiu, o tai reiškia, kad centre turi būti masė, ~4 milijonus kartų didesnė už mūsų Saulės masę. Vienintelis dalykas, kurį „matome“ pačiame centre, yra radiobangų šaltinis Šaulys A*. Jos labai trumpos submilimetrinės radiobangos tikriausiai randasi iš karštų dujų čiuršlių, atsirandančių, medžiagai krentant į supermasyvią JB.

Kaip padės Jūsų suplanuotas didžiulis radiostelekopų tinklas?

JB įvykių horizonto skersmuo tikriausiai yra 25 mln km, bet jis už 27 000 šviesmečių. Norint gauti jos atvaizdą, submilimetrinių bangų ruože, reikia Žemės dydžio radioteleskopo. Pasauliniu radioteleskopų tinklu tokią skiriamąją geba galima pasiekti.

Ar JAV astronomai nebando įgyvendinti panašios idėjos?

Pirmiausia šias idėjas prieš 10 metų apsvarsčiau su Shepu Doelemanu iš Massachusetts technologijų instituto, kuris dabar vadovauja JAV Event Horizon Telescope projektui. Nėra prasmės mums ar jiems dirbti tik su dalimi prieinamų teleskopų, tad bandome parengti bendrą projektą. Mes vieni kitiems reikalingi.

Ko konkrečiai jūs ieškote?

Mes viliamės išvysti, kaip radiobangos iš JB aplinkos yra išlenkiamos ir absorbuojamos, kaip kad Christopherio Nolano filme Interstellar. Gautas rezultatas turėtų būti kažkas panašaus į centrinį „šešėlį. Lygindami šio šešėlio dydį, formą ir aštrumą su teorinėmis prognozėmis, galėsime patikrinti bendrąją reliatyvumo teoriją. Jei, tarkime, šešėlis dvigubai didesnis – ar dvigubai mažesnis, nei numatyta, bendrasis reliatyvumas negali būti teisingas.

Kokie iššūkiai didžiausi?

Technologija kelia rūpesčių, tačiau dabar kontroliuojama. Kiekviename teleskope reikia įrašyti valandas duomenų 64 Gb/s sparta ir gabenti standžiuosius diskus su petabaitais duomenų tarp žemynų. Biudžeto problemos kiek atlėgo, Europos mokslo tarybai ir JAV nacionaliniam mokslo fondui suteikus grantus.

Kada pamatysime pirmąjį juodosios bedugnės portretą?

2000 metais sakiau, kad rezultatų galima tikėtis per dešimtmetį, tad geriau dabar kiek apmalšinsiu viltis. Ar tai bus dar po 10 metų? Tikiuosi, kad ne, bet galiausiai tai trunka tiek, kiek trunka.

Skaitykite daugiau:Bendrajai reliatyvumo teorijai – 100: nebaigtas Einšteino šedevras

Profilis

Heino Falcke yra radioastronomas ir kosminių dalelių fizikas Nyderlandų Radboud universitete Nijmegene. 2013 metais jo suburta BlackHoleCam komanda gavo €14 mln grantą iš Europos mokslo tarybos

Govert Schilling
New Scientist № 3042

 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(19)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(19)
Visi šio ciklo įrašai:
2015-10-13 ->
To dar niekas nėra daręs: kaip nufotografuoti juodąją bedugnę
19
2015-10-10 ->
2012-11-11 ->
2012-10-14 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(2)
36(3)
32(0)
24(0)
23(0)
20(2)
17(0)
15(0)
15(2)
12(0)
Savaitės
88(0)
75(2)
67(6)
67(9)
Mėnesio
151(27)
135(0)
111(1)
109(2)
108(0)