Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Pusšešėlinis Mėnulio užtemimas: kaip jis susiformuoja ir kodėl yra siejamas su Velykomis (Video)

2016-03-24 (0) Rekomenduoja   (22) Perskaitymai (631)
    Share

2016 m. kovo 23 d. 13.47 val. apogėjų pasiekė pirmasis šiais metais pusšešėlinis Mėnulio užtemimas.

Jis geriausiai matomas Japonijoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje. Deja, Lietuvoje šio Mėnulio užtemimo nesimato.

Pirmas toks užtemimas 2016 m.

Šis užtemimas ypatingas tuo, kad mūsų planetos natūralus palydovas užtemo ne visas. Jis tik iš dalies panirs į Žemės pusšešėlį (angl. penumbral eclipse).

Mėnulio užtemimu vadinamas įvykis, kai visas Mėnulis ar bent dalis jo patenka į Žemės šešėlį, kurio skersmuo ties Mėnulio orbita yra apie 9 100 km, t. y. maždaug 2,6 karto didesnis už Mėnulio skersmenį. Tai gali atsitikti tik esant pilnačiai.

Jei į Žemės šešėlį pasineria visas Mėnulis, matome pilną Mėnulio užtemimą, jei dalis – dalinį. Visiškas Mėnulio užtemimas trunka iki 1 val. 40 min., dalinis gali trukti daugiau nei 3 val.

Pusšešėlinis, dalinis ir pilnas užtemimas

Jeigu Mėnulis tik kraštu kliudo šešėlį, tada stebime dalinį užtemimą. Tokiu atveju Mėnulis gali pakliūti tik į Žemės metamą pusšešėlį. Stebėti plika akimi tokį užtemimą nėra taip įspūdinga, kaip dalinį (užtemsta pusė Mėnulio) ar pilną užtemimą.

Mėnulio užtemimą galima stebėti tiek plika akimi, tiek per žiūronus, tiek teleskopu. Šešėlis ant Mėnulio veido užslenka visada iš kairės (rytinės) pusės.

Paskutinis visiškas Mėnulio užtemimas Lietuvoje buvo matomas 2015 m. rugsėjo 28 d. rytą. Artimiausi pilni Mėnulio užtemimai – 2018 m. liepos 27 d. bei 2019 sausio 21 d.

Užtemimai ir Velykos

Įdomus faktas: Velykų švenčių data siejasi su Mėnulio fazėmis. Kaip rašo astronomija.info, 325 m. Bažnyčios Nikėjos susirinkime buvo nuspręsta Velykas švęsti pirmą sekmadienį po pavasario lygiadienio stojus pilnačiai: anksčiausiai — kovo 21 d., vėliausiai — balandžio 25 d.

Babiloniečiams dar 2000 m. prieš Kristų buvo žinomas užtemimų pasikartojimo ciklas, vadinamas saro periodu (egipt. soros — pasikartojimas). Jis lygus 6585 3 paros, arba 18 metų ir 11,3 paros.

Po šio laikotarpio Saulės ir Mėnulio užtemimai kartojasi ta pačia tvarka. Per vieną saro periodą būna 43 Saulės ir 28 Mėnulio užtemimai.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(22)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(22)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
43(0)
37(5)
31(5)
23(0)
18(2)
16(0)
12(2)
12(2)
Savaitės
87(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
146(3)
143(12)
139(22)