Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Ekstremaliausi žmonijos rekordai atvirame kosmose

2016-04-07 (3) Rekomenduoja   (35) Perskaitymai (2807)
    Share

1961 m. balandžio 12 d. žmonija tapo civilizacija, kurios atstovas pabuvojo kosmose. Sovietų kosmonautas Jurijus Gagarinas pakilo į orbitą aplink Žemę ir joje skriejo 108 min. J. Gagarinas tapo pirmuoju žmogumi, pabuvojusiu kosmose. Tačiau per 55 metus kosminėje erdvėje pasiekta visa aibė kvapą gniaužiančių rekordų.

Vyriausias žmogus kosmose

JAV senatorius Johnas Glennas buvo jau 77-erių, kai daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu Discovery 1998 m. spalį pakilo į kosmosą ir apsilankė Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS). Beje, tai buvo antras J. Glenno skrydis į kosmosą. Pirmąjį jis atliko dar 1962 m. vasarį – tąkart jis tapo pirmuoju amerikiečiu, apskriejusiu aplink Žemę.

Taigi, J. Glennui priklauso ir dar vienas rekordas – ilgiausia pertrauka tarp skrydžių į kosmosą. Ši "pauzė" truko 36 metus ir 8 mėnesius.

Jauniausias žmogus kosmose

Sovietų kosmonautas Germanas Titovas 1961 m. rugpjūtį erdvėlaiviu Vostok 2 į kosmosą pakilo neturėdamas nė 26-erių (šį gimtadienį jis šventė po mėnesio). Jis tapo antruoju žmogumi, apskriejusiu aplink Žemę – iš viso aplink mūsų planetą jis apsuko 17 ratų, o jo skrydis truko 25 valandas.

G. Titovas tapo pirmuoju kosmose miegojusiu žmogumi ir, kaip pranešama, pirmuoju, kurį kamavo "kosmoso liga" (pykinimas, kuris dėl bangavimo kyla ir plaukiant laivu, o tada vadinamas jūros liga).

Daugiausiai iš eilės praleistų dienų kosmose

Rusų kosmonautas Valerijus Poliakovas kosminėje stotyje Mir iš eilės prabuvo net 438 paras -  nuo 1994 m. sausio iki 1995 m. kovo. Jam taip pat priklauso ir ilgiausiai trukusio vieno asmens kosminio skrydžio rekordas – ir, ko gero, kojų raumenų atrofijos rekordas grįžus Žemėn.

Daugiausiai dienų iš eilės kosmose praleidusiu amerikiečiu tapo 340 parų TKS 2015 ir 2016 m. bei dirbęs Scottas Kelly. Kartu su juo tiek pat laiko kosmose praleido ir rusų kosmonautas Micahilas Kornejenka.

Daugiausiai dienų iš eilės kosmose pabuvojusia moterimi tapo 2014-2015 m. TKS dirbusi italų astronautė Samantha Cristoforetti. Ji orbitoje praleido 199 paras.

Trumpiausias kosminis skrydis

1961 m. gegužės 5 d. Alanas Shepardas tapo pirmuoju kosmose pabuvojusiu amerikiečiu. Jo suborbitinis skrydis NASA kapsule Freedom 7 truko tik 15 min. Per tą laiką A. Shepardas spėjo pakilti į 185 km aukštį. Į Atlanto vandenyno bangas jis pūkštelėjo vos už 486 km nuo raketos starto aikštelės Floridoje.

A. Shepardas dar grįžo į kosmosą. 1971 m. jis su kolegomis iš Apollo 14 misijos nuskriejo prie Mėnulio ir jame nusileido. Tada A. Shepradui buvo 47-eri, ir jis tapo vyriausiu kitame Saulės sistemos kūne pabuvojusiu žmogumi.

Toliausiai nuo Žemės pabuvę žmonės

Didžiausio nuotolio nuo Žemės rekordas pasiektas 1970 m. balandį. Jis priklauso ypatingų išbandymų patyrusiai NASA misijos Apollo 13 įgulai. Jie virš kitos Mėnulio pusės skrido 254 km aukštyje, tad nuo Žemės juos tomis minutėmis skyrė 400 171 km.

Daugiausiai laiko apskritai kosmose praleidęs žmogus

Šis rekordas priklauso rusų kosmonautui Genadijui Padalkai. Jo bendras kosminis stažas – 878 paros ir dar keletas valandų. Tokį parų skaičių jis "susuko" per penkias misijas į orbitą. 878 paros – tai beveik pustrečių metų: 2 metai, 4 mėnesiai, 3 savaitės ir 5 dienos, praleistos skriejant aplink Žemę 28 164 km/val. greičiu.

Daugiausiai dienų kosmose iš viso praleidusi moteris yra JAV astronautė Peggy Whitson (376 paros kosmose).

Ilgiausiai nuolat gyvenamas erdvėlaivis

Šis rekordas, žinoma, priklauso Tarptautinei kosminei stočiai (TKS). Kiekvieną dieną rekordas vis gerinamas. 100 mlrd. dolerių kainavusi kosminė stotis nuolat apgyvendinta nuo 2000-ųjų lapkričio 2 d.

Visas šis laikotarpis ir dar pora dienų iki jo, kai 2000 m. spalio 31 d. į orbitą pakilo pirmoji TKS įgula, yra ir ilgiausias laikotarpis, kai kosmose nuolat buvo kiek nors žmonių. Šis rekordas irgi gerinamas kiekvieną dieną.

Ilgiausiai trukęs daugkartinio naudojimo erdvėlaivio skrydis

Amerikiečių "šatlas" Columbia STS-80 misijai startavo 1996 m. lapkričio 19 d., o į Žemę turėjo grįžti gruodžio 5 d., tačiau dėl nepalankių oro sąlygų nusileidimas buvo atidėtas porą dienų. Iš viso Columbia kosmose praleido 17 parų ir 16 valandų.

Greičiausias žmogaus skrydis

NASA Apollo 10 misijos įgula savo erdvėlaiviu buvo pasiekusi net 39 897 km/val. greitį, kai 1969 m. gegužės 26 d. jų erdvėlaivis po skrydžių aplink Mėnulį pasuko Žemės link.

Misija Apollo 10 laikoma generaline repeticija prieš istorinį 1969 m. liepos 16 d. skrydį – po keturių dienų, liepos 20 d. Mėnulyje nusileido pirmieji žmonės – Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas.

Apollo 10 astronautai E. Cernanas (kuris Apollo 17 misijoje tapo vienu iš 2 paskutinių Mėnulyje pabuvojusių žmonių), Johnas Youngas ir Tomas Staffordas aplink Mėnulį skriejo komandiniame modulyje Charlie Brown ir nusileidimo modulyje Snoopy. Pastaruoju moduliu T. Staffordas su E. Cernanu atsiskyrė nuo komandinio modulio ir nusileido į 15 243 m aukštį virš Mėnulio paviršiaus, o tada pasuko atgal ir grįžę susijungė su komandiniu moduliu Charlie Brown.

Daugiausiai kartų kosmose pabuvojęs žmogus

Šį rekordą dalijasi du asmenys – Franklinas Changas-Diazas ir Jerry Rossas. Abu jie kosmose pabuvojo 7 kartus. Visus kartus skrido NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaiviais Space Shuttle ("šatlais"). F. Changas-Diazas skraidė laikotarpiu nuo 1986 iki 2002 m., o J. Rossas – nuo 1985 iki 2002 m.

Daugiausiai išėjimų į atvirą kosminę erdvę

Rusų kosmonautas Anatolijus Solovjovas per penkias misijas į atvirą kosmosą vilkėdamas skafandru buvo išėjęs net 16 kartų.

Iš viso plūduriuodamas atvirame kosmose už erdvėlaivio ribų A. Solovjovas praleido daugiau kaip 82 valandas. Tai – dar vienas jam priklausantis rekordas.

Ilgiausiai trukęs išėjimas į atvirą kosmosą

2011 m. kovo 11 d. NASA astronautai Jimas Vossas ir Susan Helms TKS ir "šatlo" Discovery išorėje, atvirame kosmose, be pertraukos praleido 8 valandas ir 56 minutes. Astronautai atliko remonto darbus ir ruošė orbitinę stotį susijungimui su atvykstančiu dar vienu moduliu.

Didžiausias žmonių būrys kosmose

Didžiausias žmonių būrys kosmose – 13 asmenų. Tiek jų TKS susirinko STS-127 misijos metu, kai "šatlas" Endeavour 2009 m. liepą į TKS atskraidino 7 įgulos narius, kurie prisijungė prie 6 TKS jau dirbusių įgulos narių.

Daugiausiai moterų kosmose vienu metu

4 moterys. 2010 m. balandį NASA astronautė Tracy Caldwell Dyson į TKS nuskriejo rusų erdvėlaiviu Sojuz. Netrukus pas ją atskrido ir NASA astronautės Stephanie Wilson su Dorothy Metcalf-Lindenburger, taip pat japonų astronautė Naoko Yamazaki.

Brangiausias erdvėlaivis

Tarptautinė kosminė stotis (TKS), kuri yra maždaug futbolo aikštės ilgio, o gyvenamojo ploto joje – kaip 5 kambarių name – buvo pradėta statyti 1998 m., o užbaigta 2012 m., nors planuojama ją plėsti ir toliau.

Iki 2011 m. šiam orbitiniam statiniui buvo išleista 100 mlrd. dolerių. TKS yra brangiausiu pastatu žmonijos istorijoje. Tačiau investicijų jam dar reikės, kadangi netolimoje ateityje planuojama prijungti ir atidaryti dar keletą modulių.

Didžiausias erdvėlaivis

Savaime suprantama, ir vėl TKS. Jį statė penkios kosminės agentūros ir daugiau kaip 15 valstybių. Jos ilgis nuo vieno korpuso krašto iki kito siekia 109 metrus. TKS turi didžiulius saulės kolektorių "sparnus", kurių bendras ilgis siekia 73 metrus.

Astronautai gyvena sujungtų modulių komplekse su vidiniu slėgiu. Moduliai prijungti prie centrinio TKS masyvo. Erdvės tuose moduliuose yra tiek, kiek lėktuvo Boeing 747 salone. Šiuo metu TKS dirba 6 astronautai, tačiau jų skaičius yra buvęs ir 9, ir net 13.

TKS yra tokia didelė, kad giedrame danguje labai gerai matoma nuo Žemės paviršiaus. Ji atrodo kaip greitai judanti, bet nepaprastai ryškiai – ryškiau už ryškiausią žvaigždę Sirijų ir už ryškiausią planetą Venerą – žėrinti žvaigždė.

Ilgiausiai gyvenę Mėnulyje

1972 m. gruodį Harrisonas Schmidtas ir Eugene Cernanas iš NASA misijos Apollo 17 Mėnulyje pragyveno daugiau kaip 75 valandas – daugiau kaip 3 paras. Jie yra ir daugiausiai kartų Mėnulio paviršiumi vaikščioję žmonės – jie surengė 3 iškylas, o jose iš viso praleido daugiau kaip 22 valandas.

Deja, tai buvo paskutiniai žmonės, pabuvoję Mėnulyje ir už artimosios Žemės orbitos ribų. Po Apollo 17 misijos Mėnulyje nesilankė nė vienas kitas žmogus. Maža to, joks žmogus nuo to laiko nebuvo nuskriejęs toliau už orbitą aplink Žemę.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(37)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(35)
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
36(0)
30(0)
28(2)
22(0)
21(0)
20(6)
20(0)
Savaitės
101(19)
100(0)
82(0)
69(2)
Mėnesio
147(2)
147(13)
146(3)
142(12)
138(22)