Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Marso daržovės Nyderlandų šiltnamyje: „jos ne tik auga, bet ir žydi!“

2016-05-24 (3) Rekomenduoja   (20) Perskaitymai (1168)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Įkurdinti žmonių koloniją Mėnulyje ir nukeliauti į Marsą – apie tai svajojama nuo pat kosmoso amžiaus pradžios.

Tačiau šioms vizijoms kyla daug kliūčių. Kaip žmonės galėtų ištisus mėnesius ar metus išgyventi itin priešiškoje kosmoso aplinkoje? Ką, pavyzdžiui, jie valgytų?

Žemės ūkio mokslininkai iš vieno Nyderlandų universiteto sako, jog jau žengia pirmuosius žingsnius, ieškodami atsakymo į šį klausimą.

Jie augina daržoves į aptiktąjį Mėnulyje ir Marse panašiame dirvožemyje ir ieško būdų padėti pirmiesiems kosmoso kolonistams užsiauginti savo derlių.

„Kai žmonės nuvyks į Mėnulį ir Marsą, jie taip pat norės valgyti, taigi lengviausia jiems yra užsiauginti savo pačių maistą“, – sako Wiegeris Wamelinkas (Vigeris Vamelinkas), rodantis specialiame šiltnamyje Vageningene, žemės ūkio universitete centrinėje Nyderlandų dalyje, augančius augalus.

„Norėjome panaudoti tikrą Marso ir Mėnulio dirvožemį“ ir pažiūrėti, ar augalai jame apskritai augtų, pareiškė jis AFP.

Žinoma, gauti tikrą Mėnulio ir Marso auginimo substratą yra neįmanoma. Tačiau paieškojus informacijos internete buvo rastas netikėtas tiekėjas: NASA.

JAV kosmoso agentūra į Mėnulio panašų dirvožemį gauna iš smėlio, kurį galima rasti vienoje Arizonos dykumoje, o raudonas Marso „dirvožemis“ semiamas iš vieno ugnikalnio Havajuose, pasakoja W. Wamelinkas.

Pirmieji eksperimentai buvo pradėti 2013 metais, kai Vageningenas gavo užsakytus 100 kilogramų NASA imituoto „kosmoso dirvožemio“, už kuriuos paklojo 2 tūkst. eurų.

W. Wamelinkas pasėjo pomidorus, žirnius, pipirnę ir kitus augalus ... ir sukryžiavo pirštus.

Dirbti su šiuo dirvožemiu „išties buvo nepaprasta. Niekas, netgi NASA, negalėjo mums pasakyti, kas bus“, net jei paprasčiausiai palaistyti žemę, pasakoja jis.

Iš pradžių šis imituotas dirvožemis vandenį sugerdavo „kiek nenoriai“, bet netrukus „pasirodė esąs geras auginimo substratas“.

Kaip aktorius Mattas Damonas (Metas Deimonas) mokslinės fantastikos filme „Marsietis“, W. Wamelinkas su nuostaba stebėjo, kaip dygsta ir auga jo „kosmoso daržovės“.

„Labai sparčiai ir labai gerai augalai augo visų pirma Marso dirvožemyje. Jie net pradėjo žydėti, nors mes to tikrai nesitikėjome“, – sako W. Wamelinkas. Eksperimentas, kuris tęsėsi 50 dienų, 2014 metų rugpjūtį buvo aprašytas mokslo žurnale „PLOS One“.

Ar saugu vartoti?

Tačiau vis dar nėra atsakymo į vieną svarbų klausimą – ar saugu valgyti šias neįprastas daržoves?

Marso ir Mėnulio dirvožemyje, įskaitant tą, kurį imituoja NASA, gali būti sunkiųjų metalų, kurie yra nekenksmingi augalams, bet gali būti mirtinai pavojingi žmonėms.

Tačiau W. Wamelinkas yra radęs galimą sprendimą.

Jeigu analizė parodo, kad daržovėse yra arseno, gyvsidabrio ar geležies ir dėl to jos nėra tinkamos vartoti žmonėms, dirvožemį galima išvalyti jame auginant kitų rūšių augalus, pavyzdžiui, našlaites, kurios sugeria nuodus.

W. Wamelinkas pripažįsta, kad eksperimentas turi vieną trūkumą – jis atliekamas nesteriliomis sąlygomis Žemėje, kur vertinama tik dirvožemio maistingųjų medžiagų kokybė.

„Dar reikia daug ką išbandyti“, – sako jis.

Itin žema temperatūra – o Marse ji gali kristi iki minus 62 laipsnių pagal Celsijaus skalę, – taip pat deguonies stoka reiškia, kad Mėnulio ar Marso daržoves ir vaisius galima auginti tik uždaroje ir kontroliuojamoje aplinkoje.

Patalpose reikės užtikrinti normalaus Žemės atmosferos slėgio sąlygas, jas reikės šildyti ir apšviesti, taip pat apsaugoti nuo kosminės spinduliuotės, kuri kenkia augalų DNR.

Taigi „kosmoso šiltnamis“ turėtų atrodyti kaip konteineris su LED apšvietimu, užkastas po žeme ir sujungtas su saulės baterijų plokštėmis. Dėl vandens problemų neturėtų kilti, nes ledo yra ir Menulyje, ir Marse, sako W. Wamelinkas.

Yra ir kitų klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, pavyzdžiui, kas nutinka su augalais, augančiais žemos gravitacijos sąlygomis.

„Dar daug laiko“

NASA žmogaus kelionę į Marsą planuoja surengti per kitus maždaug 10–15 metų. Panašius planus taip pat puoselėja milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas) ir Nyderlandų įmonė „Mars One“, Raudonojoje planetoje norinti net įkurdinti žmonių kolonijas.

Kol bus sukurtos technologijos ir sukaupta žinių, kaip išsaugoti astronautų gyvybę Marse, praeis nemažai laiko, sako Europos kosmoso agentūros „gyvybės palaikymo“ ekspertas Christophe‘as Lasseur‘as (Kristofas Laseras), tiriantis su metabolizmu susijusias kosminių kelionių aspektus.

Ch. Lasseur‘as mano, kad W. Wamelinko tyrimai, kaip auginti augalus kosmoso dirvožemyje, „nėra prioritetiniai“.

Anot jo, kur kas svarbesnės yra kitos išlikimui kosmose būtinos sąlygos, kaip antai tinkama infrastruktūra, kad panašias daržoves būtų galima auginti laboratorijose.

„Į augalą turime žvelgti kaip į technologiją ir visų pirma turime tiksliai suprasti, kas jam nutinka. Reikia suprasti ir nustatyti visus cheminius, mikrobiologinius ir fiziologinius [augalų nežemiškomis sąlygomis] aspektus... Mes negalime rizikuoti.“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(21)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(20)
Visi šio ciklo įrašai:
2016-06-29 ->
2016-05-24 ->
Marso daržovės Nyderlandų šiltnamyje: „jos ne tik auga, bet ir žydi!“
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(0)
36(6)
31(0)
22(1)
22(0)
20(0)
16(0)
12(0)
11(0)
10(2)
Savaitės
133(0)
108(0)
105(5)
Mėnesio
151(27)
133(0)
110(1)
108(0)
106(2)