Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Išspręstas „blankios jaunos Saulės“ paradoksas: paaiškėjo tikrai audringa Žemės praeitis

2016-05-25 (0) Rekomenduoja   (14) Perskaitymai (686)
    Share

Vienas iš veiksnių, padėjusių atsirasti gyvybei Žemėje, galėjo būti galingi spinduliuotės srautai, sklindantys iš jaunos Saulės, kurioje dažnai įvykdavo žybsnių, atpalaiduojančių energijos, prilygstančios tūkstančiui trilijonų atominių bombų sprogimų.

Tokie audringi procesai gali paaiškinti, kodėl Žemė tapo palankia vieta gyvybei atsirasti jau prieš maždaug 4 mlrd. metų, kai planeta ir jos centrinis šviesulys buvo daug vėsesni, sakoma žurnalo „Nature Geoscience“ straipsnyje.

Tuo metu Saulė buvo apie trečdaliu blankesnė negu dabar, bet taip pat daug neramesnė, nustatė tyrėjai.

Dažnai pasikartojantys superžybsniai tikriausiai suskaidydavo inertiškas atmosferos azoto molekules (N2) į aktyvų atominį azotą (N), iš kurių susidarydavo azoto oksidas (N2O, žinomo kaip linksminamosios dujos), skatinančio šiltnamio efektą. Vykstant panašiems procesams taip pat susidarydavo vandenilio cianidas (HCN), o iš jo ir kitų paprastų junginių savo ruožtu gali susidaryti aminorūgštys – baltymų struktūros pagrindas.

Azotas, itin svarbus visiems gyvybiniams procesams, jaunos Žemės atmosferoje buvo gana inertiškas, todėl turėjo susidaryti aktyviau reaguojančių jo junginių. Tokios medžiagos gali susidaryti labai aukštoje temperatūroje.

Naujoji studija pagrįsta į jauną Saulę panašių žvaigždžių, kurių amžius – keli šimtai milijonų metų, stebėjimais, taip pat Žemės pirmykštės atmosferos modeliais.

Jeigu atmosferoje nebūtų veiksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, akumuliuojančių saulės šilumą, „Žemė prieš 4 mlrd. metų veikiau būtų sniego kamuolys, o ne drėgna ir šilta gyvybę palaikanti planeta“, sakė vienas iš straipsnio autorių Vladimiras Airapetianas.

Naujausias modelis „paaiškina iki šiol neišspręstą „blankios jaunos Saulės“ paradoksą veiksmingu „linksminančių dujų“ susidarymu žemuosiuose Žemės atmosferos sluoksniuose“ toje epochoje.

„Mūsų modelis aprašo „kosminę“ dedamąją, reikalingą gyvybės biologinėms molekulėms susidaryti“, – V.Airapetianas rašo elektroniniame laiške, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

Studijoje taip pat keliama prielaida, kad galingi saulės žybsniai galbūt buvo sukėlę panašių padarinių kitose planetose.

„Geologiniai įrodymai byloja, kad maždaug tuo pačiu metu Marsas taip pat buvo paradoksaliai šiltas ir drėgnas“, – sakė Niujorke įsikūrusio Carlo Sagano (Karlo Sagano) instituto planetologas Ramses Ramirezas (Ramzis Ramiresas), komentuodamas naująją studiją.

Tikėtina, kad Marse tuo metu pasireiškė „panaši saulės ir atmosferos sąveika“, kaip ir jaunoje Žemėje.

„Šios išvados gali būti reikšmingos prognozuojant klimatą ir potencialią biologiją į Žemę panašiose egzoplanetose, besisukančiose aplink žvaigždes, panašias į labai jauną Saulę – ypač žvaigždes, kurios būdingos itin galingi magnetinio lauko virsmai ir labai smarkios saulės superaudros“, – pažymėjo R.Ramirezas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(16)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(14)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
40(0)
37(0)
35(3)
26(0)
22(1)
20(0)
16(0)
13(1)
12(0)
10(1)
Savaitės
86(0)
69(7)
61(5)
56(0)
Mėnesio
142(25)
121(17)
117(15)
111(10)