Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Stažuotė Europos kosmoso agentūroje galutinai atvėrė akis: Lietuvoje galime padaryti fantastiškų dalykų

2016-06-27 (0) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (612)
    Share

2014 metus galėtume pavadinti lūžiu Lietuvos kosmoso pramonėje. Į kosmoso erdvę kilo ne tik du Lietuvoje sukurti palydovai. Tais metais Ūkio ministerija pasirašė susitarimą su Europos kosmoso agentūra (EKA), kuris šalies mokslininkams atvėrė kelią patirtimi dalintis su geriausias Europos kosmoso tyrimų ekspertais. O štai jau šių metų gegužę du lietuviai į EKA išvyko stažuotis.

Prieš kelerius metus utopiškai skambėjusi idėja, kad Lietuvoje gali vystytis kosmoso pramonė, šiandien jau yra virtusi realybe.

Po sėkmingo palydovo „LituanicaSAT-1“ į kosmosą paleidimo projekto idėjos autoriams Vyteniui Buzui ir Laurynui Mačiuliui su Vilniaus universiteto pagalba ir idėjos palaikytojais pavyko Lietuvoje įkurti pirmą kosmoso startuolį „NanoAvionika“, kuris jau dabar įvardijamas tarp perspektyviausių tokio tipo startuolių pasaulyje.

Būtent šioje Lietuviškoje kosmoso virtuvėje sukasi ir Marius Klimavičius. Šiuo metu vilnietis jau daugiau nei mėnesį stažuojasi pas geriausius Europos kosmoso mokslininkus Nordvijke, Nyderlanduose.

Išvyko ilgai negalvojęs

M.Klimavičius Southamptono universitete (Didžioji Britanija) studijavo magistrantūroje – aeronautikos ir astronautikos studijų programoje, turinčioje sistemų inžinerijos specializaciją. Jis pasakoja, kad apie galimybę stažuotis EKA žinojo dar studijų metais, tačiau galimybių išvykti stažuotis į pasaulinio lygio agentūrą tuo metu dar nebuvo. Mat Lietuva ir EKA neturėjo bendradarbiavimo sutarties. Ši galimybė atsirado tik 2014 metų rudenį.

„Sesuo atsiuntė nuorodą į tinklalapį, kuriame buvo rašoma apie galimybę stažuotis. Tad užpildžiau paraišką“, – prisimena M.Klimavičius. Tuomet laukė pirmas etapas – atranka, kurią vilnietis sėkmingai įveikė. Vėliau sekė interviu telefonu. Galiausiai – ilgai laukta žinia apie gautą stažuotojo vietą EKA.

Stažuotės terminas – metai. Konkursą organizavo Lietuvos mokslo taryba, o bendrai dviejų mokslininkų iš Lietuvos stažuotėms EKA skirta daugiau nei 65 tūst. Eurų.

Svarbiausia – rezultatai

M.Klimavičius prisipažįsta, jog labai vertina galimybę stažuotis su pasauliniais projektais dirbančioje agentūroje, tik per daug nesureikšmina ir to, kad yra vienas pirmųjų lietuvių, gavusių tokią galimybę.

„Kažkada buvau vienas pirmųjų „naujosios kartos“ lietuvių, studijavusių aeronautiką. Tuomet tokius dalykus labiau sureikšmindavau, vaikščiojau užrietęs nosį. Bet tada dar nepažinojau Vytenio su Laurynu, kurie taip pat baigė aeronautikos studijas. Iš esmės pirmumas šiame kontekste nieko nereiškia, svarbiausia – rezultatai“, – tikina vilnietis.

„Autonominiai robotai ir mechatroninės sistemos kintamos gravitacijos aplinkoje“ – taip skamba stažuotės tema, pagal kurią į EKA išvyko M.Klimavičius. Tai tik iš pirmo žvilgsnio skamba sudėtingai.

„Stažuotės metu gilinu programavimo, elektronikos, robotikos sistemų inžinerijos, robotinių misijų planavimo, orbitinės mechanikos žinias. Taip pat dirbu su preliminaria Marso uolienų grąžinimo į Žemę studija, kurią Europos kosmoso agentūra vykdo kartu su NASA“, – aiškina M.Klimavičius.

Pasak jo, dienos EKA stažuotėje būna nepaprastai užimtos – kartais pritrūksta laiko įgyvendinant visus dienos planus. Kol kas M.Klimavičius dar neturi konkrečių planų, kuo ketina užsiimti po stažuotės.

„Manau, kad tai paaiškės stažuotei einant į pabaigą. Galbūt grįšiu dirbti į startuolį „NanioAvionika“, o galbūt nuspręsiu pasisemti dar daugiau patirties kur nors kitur“, – svarsto vilnietis.

Visgi bent viena kryptis aiški – M.Klimavičius prisipažįsta, kad jis norėtų prisidėti prie globalinių problemų sprendimo.

„Bent kurį laiką norėtųsi prisidėti sprendžiant šias problemas, dirbant su humanitarinėmis programomis“, – teigia šiuo metu stažuotę atliekantis M.Klimavičius.

Lietuva turi potencialo

Vilnietis dar prieš stažuotę dirbo besivystančioje Lietuvos kosmoso pramonėje. Nors skeptikų, teigiančių, kad tai tėra laiko ir pinigų švaistymas, netrūksta, M.Klimavičius įsitikinęs – Lietuva turi pakankamai neblogas galimybes plėstis šioje srityje.

„Lietuvoje tikrai yra gabių bei kūrybingų žmonių, kurie žino kaip kurti pasaulinio lygio technologijas, ir supranta didelę jų naudą tokios mažos šalies kaip Lietuva ateičiai“, – sako M.Klimavičius.

Pasak jo, šalyje jau yra sukurta mokslinė bazė, yra galimybės gauti finansavimą su kosmosu susijusių technologijų vystymui, kurios gali būti puikiai pritaikytos ir kitose srityse. Pavyzdžiui, medicinoje. „Viskas priklauso tik nuo mūsų pačių požiūrio“, – įsitikinęs šiuo metu Paryžiuje esantis vilnietis.

Su skepticizmu Lietuvos kosmoso pramonę kuriantys mokslininkai susiduria net ir dabar. Kuomet į kosmoso erdvę jau buvo paleisti du palydovai, o trečias kils dar šiais metais. Beje, trečias palydovas „LituanicaSAT-2“ vėl gali tapti istoriniu – su jo pagalba bus atlikti dar niekieno nevykdyti technologiniai eksperimentai.

Iš šios kosminės patirties išsivystė kosmoso startuolis, kuris savo produkciją jau eksportavo į tokias šalis kaip Australija, Pietų Korėja, Kanada, Turkija, Kinija. Šiuo metu „LituanicaSAT-2“ kūrėjai vysto raketinės traukos sistemos komercinio lygmens prototipą, kurio supaprastinta versija skris „LituanicaSAT-2“ misijos metu.

Šie pavyzdžiai, besivystančioje Lietuvos kosmoso pramonėje, skamba labai optimistiškai, tačiau, panašu, kad nėra pakankami, jog įtikintų lietuvius, jog šioje verslo nišoje galima sėkmingai plėstis.

Bent jau kol kas mokslininkų vykdomai veiklai trūksta viešumo, o į šio sektoriaus sukurtas naujas darbo vietas lietuviai vis dar žiūri nepatikimai – sunkiai įtiki, kad išties yra galimybė tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva vystyti pažangius ir pasaulyje pripažintus kosmoso pramonės produktus.

Pasak M.Klimavičiaus, ši pramonės šaka susilauktų daugiau dėmesio, jei būtų daugiau tokių žmonių, kaip V.Buzas, L.Mačiulis ir Linas Sargautis ir kiti startuolio „NanoAvionika“ nariai.

„Aš niekada net neturėjau planų kurti aeronautikos įmonę Lietuvoje. Į tokią galimybę pats žiūrėjau skeptiškai, o jie ėmė ir padarė. Svarbiausia ryžtas, drąsa ir užsispyrimas – visa kita antriniai dalykai kurie ateina su laiku“, – tikina su geriausiais Europos kosmoso ekspertais dirbantis M.Klimavičius.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(12)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(11)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Mažvydas Karalius
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
62(7)
43(7)
40(1)
36(1)
24(0)
24(3)
23(0)
22(0)
18(1)
17(7)
Savaitės
105(1)
88(4)
88(0)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
106(0)
101(19)