Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Tai – paskutinis vaizdas, kurį prieš mirtį išvydo juodųjų skylių zondas iš Japonijos (Video)

2016-07-08 (2) Rekomenduoja   (77) Perskaitymai (440)
    Share

Japonija šiemet buvo paleidusi zondą, kokių žmonija dar neturėjo – juodąsias skyles stebintį kosminį aparatą. Tačiau neilgai trukus Japonija šio aparato neteko – labai keistomis aplinkybėmis. Vis dėlto sulaukėme unikalios progos pamatyti, ką zondas Hitomi matė paskutinę akimirką prieš mirtį.

Japonijos kosmonautikos agentūra JAXA zondą Hitomi paleido šių metų vasarį. Mokslininkai trynė rankas, įsivaizduodami, kokias perspektyvas atvers zondas juodųjų skylių stebėjimo srityje. Tačiau po starto nespėjo praeiti nė geras mėnuo, ir Hitomi kažkas nutiko.

Dėl serijos klaidų, kurios buvo atliktos ir dėl žmogiškojo faktoriaus, ir dėl kompiuterinių netikslumų, japonų zondas ėmė nevaldomai suktis aplink savo ašį. Nepaisant mėginimų susigrąžinti zondo valdymą, Hitomi ir toliau sukosi it vilkelis ir į visas puses švaistė kosmines šiukšles. Galiausiai JAXA paskelbė praradusi 273 mln. dolerių vertės zondą.

Hitomi žuvus, mokslininkai pripažino, kad iš kosminio aparato pavyko išpešti žiupsnelį likutinės informacijos. Kaip tik tie duomenų likučiai prieš keletą dienų ir pasirodė žurnalo Nature puslapiuose. Juose įamžinti paskutinieji Hitomi matyti ir užfiksuoti Visatos vaizdai. Paaiškėjo, kad šiame vaizde yra neįtikėtinų detalių, paaiškinančių juodųjų skylių reikšmę galaktikų formavimuisi.

Paskutinis Hitomi dėmesio centre atsidūręs visatos objektas – Persėjo spiečius: už 240 mln. šviesmečių esantis galaktikų telkinys, kurio centre glūdi supermasyvi juodoji skylė. Japonų zondas sugebėjo nufotografuoti spiečių ir jo aktyvumą rentgeno spindulių diapazone (žr. žemiau esančią iliustraciją).

Fotografijoje mokslininkai pastebėjo netikėtų dalykų.

"Tarpgalaktinės dujos spiečiuje paaiškėjo beesančios ramesnės nei tikėtasi, - sakė tyrimo bendraautorius Andrew Fabianas iš Kembridžo  universiteto. – Tikėjomės, kad jos bus labiau sudrumstos – tikėjomės didesnės turbulencijos, kurią turėtų generuoti supermasyvioji juodoji bedugnė."

Tai – ne vienintelis svarbus dalykas, paaiškėjęs iš paskutinės Hitomi nuotraukos. Šis kadras byloja, koks yra juodosios skylės vaidmuo galaktikų formavimosi procesuose arba jų nebuvime.

"Labiausiai stebina tai, kad iš juodosios skylės siurbiama energija naudojama labai efektyviai ir racionaliai, - kolegai antrina tyrėjas iš Vaterlo universiteto Brianas McNamara. – Tos karštosios dujos, kurias mums parodė Hitomi, yra ateities medžiaga – iš tokios ateityje formuosis galaktikos. Tokių įkaitintų dujų yra kur kas daugiau nei žvaigždžių galaktikoje."

Tai reiškia, kad kaimyninės juodosios skylės vaidina svarbų vaidmenį apsprendžiant galaktikos dydį. "Panašu, kad juodosios skylės labai efektyviai kontroliuoja galaktikų augimą", - pridūrė B. McNamara.

Žinoma, interpretuojant tyrimo duomenis, nereikia pamiršti, kiek dar nedaug šiuolaikinis mokslas žino apie juodąsias skyles ir jų įtaką galaktikų formavimuisi. Kita vertus, tokios interpretacijos leidžia įsivaizduoti, kokios vertės duomenų žmonijai galėjo parūpinti japonų zondas Hitomi. Deja, jis prarastas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(80)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(77)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
29(2)
22(0)
20(0)
18(0)
15(0)
13(0)
12(0)
10(3)
10(0)
Savaitės
92(2)
79(9)
70(4)
69(4)
Mėnesio
168(16)
135(2)
105(1)
84(3)