Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Daugiau Plutono keistenybių: mokslininkai stebisi puskilometriniais ledo bokštais

2017-01-17 (0) Rekomenduoja   (20) Perskaitymai (1013)
    Share

Daugiau nei prieš dešimt metų NASA paleistas „New Horizons“ zondas praskrido didesnę dalį Saulės sistemos ir prieš du metus atvyko prie Plutono. Skrisdamas šalia šios nykštukinės planetos, zondas nufotografavo jos paviršiuje į dangų besistiebiančius puskilometrinius ledo bokštus, rašoma svetainėje sciencealert.com.

Tai buvo pirmas kartas, kai šis fenomenas buvo rastas ne Žemės, o kito Saulės sistemos astronominio objekto paviršiuje. Šiandien mokslininkai jau gali pasakyti ir koks atmosferinis procesas suformavo šiuos keistus ledo „dyglius“ Plutono paviršiuje.

Tokie ledo „ašmenys“ yra vadinami penitentais ir šios struktūros yra randamos dideliame aukštyje mūsų planetoje. Dažnai jos primena smailius bokštus ir yra sudarytos iš sniego arba ledo bei pasvirusios vienodu kampu – Saulės kryptimi.

Šios ledo arba sniego smailės vadinamos penitentais nuo angliško žodžio, reiškiančio atgailautoją, nes primena būrį klūpančių ir atgailai palinkusių žmonių. Dėka inžinieriaus Johno Mooreso iš Jorko universiteto Kanadoje atlikto tyrimo, šiandien žinome, kad tokios ledo smailės „atgailauja“ ne tik Žemėje, bet ir kitų planetų paviršiuose.

Kai NASA pirmą kartą gavo šių ledo bokštų nuotraukas iš „New Horizons“ zondo, mokslininkai iki galo nesuprato, ką jie mato. Nesunku suprasti NASA tyrėjus, mat Plutono ledo smailės yra „truputį“ masyvesnės – siekia 500 metrų aukštį – nei Žemėje sutinkami penitentai, kurie dažniausiai tėra vos kelių metrų aukščio.

Tačiau kai J. Mooreso komanda „prasuko“ skaitinį Plutono atmosferinių sąlygų modeliavimą, šios simuliacijos rezultatai parodė, kad šios nykštukinės planetos paviršiuje gali susidaryti būtent tokie penitentai, kuriuos ir užfiksavo „New Horizons“ zondas. Šis modeliavimas taip pat padėjo mokslininkams atsakyti į klausimą, kodėl tokių struktūrų iki šiol nematėme kitose planetose.

„Tai, kad Tartarus Dorsa vietovėje Plutone pastebėta struktūra yra penitentai rodo, kad šių darinių susiformavimui yra būtina atmosfera. Tai paaiškina, kodėl penitentų nematėme kituose Saulės sistemos objektuose, kurie neturi atmosferos“, – sako J. Mooresas.

Nors Plutono paviršiuje temperatūra yra daug žemesnė, o atmosfera daug retesnė nei Žemėje esančiose aukštikalnėse, visur veikia tie patys fizikos dėsniai. Penitentai susiformuoja dėl erozijos, kai ledas ypač žemose temperatūrose sublimuojasi – virsta garais, „peršokdamas“ skysčio fazę.

Plutone susiformavę penitentai yra sudaryti iš sušalusio metano ir azoto, tačiau nepaisant jų mastų, juos „sukūrė“ tas pats sublimacijos procesas, kuris pagamino vandens ledo smailes Žemėje. Mokslininkai anksčiau spėjo, kad panašios struktūros turėtų egzistuoti ir Jupiterio palydovo Europos paviršiuje, tačiau pirmiausiai jas atradome Plutone.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(20)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(20)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
26(5)
24(0)
22(6)
20(0)
17(0)
15(0)
15(0)
14(0)
14(1)
12(5)
Savaitės
132(0)
108(0)
105(5)
93(2)
Mėnesio
151(27)
132(0)
110(1)
108(0)
107(0)