Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Mokslininkų tyrimai rodo, jog Žemės ateitis užkoduota jos praeityje: vienas žemynas išnyks, kiti susijungs į superžemyną (Video)

2017-01-18 (0) Rekomenduoja   (20) Perskaitymai (1981)
    Share

Mokslininkai nustatė, kad po 250 mln. metų mūsų planetoje susiformuos vienas didelis mega-žemynas Amazija, rašoma svetainėje sciencenews.org

Jeilio universiteto ir Japonijos Vandenynų-Žemės mokslų ir technologijų agentūros mokslininkų atlikta simuliacija parodė, kad po kelių šimtų milijonų metų Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynai susispaus tarpusavyje, Karibų jūra ir Arkties vandenynas išnyks, o Azijos žemynas prisijungs prie abiejų Amerikų darinio.

Visi šie įvykiai žinoma, vyks lėtai, mat jų priežastis yra Žemės tektoninių plokščių judėjimas. Didžiulės Žemės plutos plokštės per pastaruosius šimtus milijonų metų tai priartėdavo, tai nutoldavo. Šis judėjimas vadinamas „tikruoju poliniu judėjimu“ (angl. true polar wander) ir jį sukelia mūsų planetos masės pasiskirstymo pokyčiai, atsirandantys dėl Žemės sukimosi.

Šis mokslininkų tyrimas remiasi Ortoversijos teorija, pagal kurią superžemynui suskilus, smulkesni žemynai tolsta vienas nuo kito, bet ilgainiui nustoja judėti, nes po jais esančios vienos Žemės litosferos plokštės slenka po kitomis. Savo modelį mokslininkai kūrė, naudodami informaciją apie Žemės magnetinio lauko kitimą, kuri išlieka planetos uolienose.

Tyrėjai galėjo patikrinti savo simuliacijos rezultatus, tyrinėdami anksčiau vykusius Žemės sukimosi pokyčius. Šie pokyčiai atsirado dėl skirtingu metu skirtingai pasiskirsčiusios planetos masės ir Žemės „bandymo“ išlaikyti sukimosi pusiausvyrą – žinoma, šie procesai vyksta milijonus metų. Modeliavimo rezultatai leido mokslininkams daryti išvadą, kad tolimoje ateityje Žemėje iš mažesnių žemynų susiformuos aukščiau paminėtas superžemynas Amazija.

Susijungimas įvyks ties šiandien egzistuojančiu Ramiojo vandenyno Ugnies žiedu – ypač aktyviu geologiniu regionu Ramiojo vandenyno pakrantėse. Šiame regione įvyksta didžiausia dalis visų pasaulio žemės drebėjimų bei ugnikalnių išsiveržimų. „Kai išnyks Karibų jūra bei Arkties žemynas, abu Amerikos žemynai susitiks su Eurazijos žemynu beveik ties Šiaurės ašigaliu“, – teigia dr. Rossas Mitchellas, vadovavęs šiam mokslininkų eksperimentui.

Žemės paviršių sudaro septynios didžiosios ir keletas smulkesnių tektoninių plokščių, kurios nuolatos juda skirtingais greičiais – pradedant kelių milimetrų ir baigiant dviejų centimetrų per metus greičiais. Kai šios plokštės susiliečia ir pradeda trintis vieną į kitą, kyla žemės drebėjimai. Paskutinį kartą Žemėje egzistavęs superžemynas vadinosi Pangėja ir susiformavo jis prieš maždaug 300 milijonų metų.

Pangėjos centre buvo dabartinis Afrikos žemynas. Praėjus 100 milijonų metų šis superžemynas pradėjo skilti ir taip susiformavo septyni dabar egzistuojantys žemynai bei Atlanto vandenynas. Prieš Pangėją egzistavo Rodinijos superkontinentas, susiformavęs prieš milijardą metų bei Nunos superžemynas, susidaręs prieš 1,8 mlrd. metų.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(20)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(20)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(1)
32(1)
28(1)
24(0)
22(0)
18(0)
17(0)
16(2)
Savaitės
104(1)
87(0)
86(4)
Mėnesio
149(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)