Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Astronomai džiūgauja: „tai ne šiaip retas atradimas - mokslo istorijoje tokios galaktikos dar nesame matę“ (Video)

2017-01-22 (2) Rekomenduoja   (38) Perskaitymai (3215)
    Share

Astronomai atrado naują galaktiką, plytinčią už 359 milijonų šviesmečių nuo Žemės – jos žiedo formos struktūra dar nebuvo iki šiol niekada pastebėta, rašoma svetainėje sciencealert.com

Galaktika, pavadinta romantišku vardu PGC 1000714, priskiriama žiedinių galaktikų tipui – jose jaunų žvaigždžių žiedas supa daug senesnę galaktikos „šerdį“. Patyrinėję naujai atrastą objektą atidžiau, mokslininkai pastebėjo, kad galaktikos centrą supa ne vienas, o du žiedai – tokią struktūrą astronomai mato pirmą kartą.

Dažniausiai visatoje galima sutikti į mūsų gimtąją Paukščių Tako panašias galaktikas – į elipsę suploto disko formos žvaigždžių darinius. Visgi kosmoso begalybėje atsiranda vietos ir kitų tipų galaktikoms, tame tarpe ir žiedo formos, pavyzdžiui, Hoago objektui, kurią 1950-aisiais atrado astronomas Arthuras Hoagas.

Skirtingai nei diskinėse galaktikose, kuriose žvaigždės pasiskirsčiusios gan tolygiai nuo centro į kraštus, žiedines galaktikas sudarančias galaktikas galima skirstyti į dvi stovyklas. Išoriniame žiede „būriuojasi“ sąlyginai jaunos ypač ryškios žvaigždės, tuo tarpu centre susirinkusios senesnės ne taip ryškiai šviečiančios žvaigždės.

Žiedinės galaktikos yra ypatingai retos, tad kai mokslininkai pastebėjo, kad žiedinė PGC 1000714 turi dar ir du žiedus, suprato, kad šis radinys bus tikrai naudingas astronomijos mokslui.

„Šis atradimas buvo panašus lyg pastebėtum sniego leopardą ar kokį kitą ypač retą gyvūną. Hoago tipo galaktikos su vienu žiedu jau yra retos, bet kai randi tokią su dviem žiedais – tai unikalus atradimas“, – sako astrofizikas Patrickas Treuthardtas iš Šiaurės Karolinos Gamtos mokslų muziejaus.

Mokslininkas kartu su kolegomis šią galaktiką pastebėjo Las Campanas observatorijos Čilėje teleskopais. Išorinis jaunų žvaigždžių žiedas yra „vos“ 130 mln. metų amžiaus, tuo tarpu centrinė „šerdis“ eina turi jau pusšešto milijardo metų.

Patyrinėję atidžiau išorinį žiedą, mokslininkai pastebėjo vidinėje jo dalyje esantį antrą žiedą, kuriame susirinkusios žvaigždės yra daug senesnės nei išorėje esantys šviesuliai. Ir tarp šių žiedų yra tam tikras kosmoso erdvės tarpas, skiriantis šiuos du žiedus. Mokslininkai kol kas neturi gerai paremtos hipotezės, koks reiškinys galėjo suformuoti tokios struktūros galaktiką.

„Skirtingos išorinio ir vidinio žiedo žvaigždžių „spalvos“ ir šviesis rodo, kad ši galaktika patyrė du skirtingus formavimosi periodus. Deja, kol kas sunku nuspręsti, kodėl jie vyko“, – sako kitas galaktiką atradusių astronomų komandos narys Burcinas Mutlu-Pakdilas iš Minesotos Duluth universiteto.

Viena iš galimų teorijų teigia, kad išorinis galaktikos žiedas galėjo susiformuoti iš kažkada šalia egzistavusios kitos galaktikos dujų likučių. Be to, mokslininkai nėra tikri, kiek laiko šie žiedai išliks būtent tokios konfigūracijos – jeigu ji nėra stabili, tai galėtų paaiškinti, kodėl žiedinės galaktikos taip retai sutinkamos Visatoje.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(39)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(38)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
26(0)
20(1)
18(0)
16(2)
15(1)
14(0)
13(0)
10(0)
10(9)
Savaitės
107(14)
92(2)
76(0)
70(6)
Mėnesio
153(0)
133(27)
125(0)
111(5)
110(0)