Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Kuo iš tikro reikšmingos NASA atrastos egzoplanetos: astrofiziko K. Zubovo komentaras

2017-02-25 (1) Rekomenduoja   (28) Perskaitymai (1324)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Tikimės, jau girdėjote apie tai, jog astronomai pranešė, kad už 39 šviesmečių surado žvaigždę su 7 į Žemę panašiomis planetomis, iš kurių trijose sąlygos galėtų būti palankios gyvybei. Tad apie šį įvykį ir kalbamės su astrofizikos daktaru, populiariausio Lietuvos astronomijos tinklaraščio „Konstanta 42“ autoriumi Kastyčiu Zubovu.


©NASA/JPL-Caltech

– Kaip vertinate – kiek svarbus yra šis atradimas? Kodėl?

– Manau, kad šis atradimas yra tikrai reikšmingas ir svarbiausias tuo, kad atrasta visiškai naujo tipo planetų sistema, jokių analogiškų dar nebuvome atradę. Yra atrastos dar dvi sistemos su 7 planetomis, bet jose esančios planetos yra labai masyvios, dujinės milžinės, bet tokios sistemos, kaip „TRAPPIST-1“ – kurioje būtų 7 uolinės planetos, dar atrasta nebuvo.

– Kiek dabar astronomai žino planetų, kurios yra tinkamos gyvybei?

– Vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga, nes tai labai priklauso nuo to, kaip apibrėžtume tą tinkamumą gyvybei. Planetų, kurios yra žvaigždžių gyvybinėse zonose, šiuo metu žinoma keli šimtai. Tarp jų uolinių – tik kelios dešimtys.

– Tad kodėl iš visų šių planetų tiek svarbios „TRAPPIST-1“ planetos? Ar tik dėl to, kad jos naujai atrastos?

– Pirma, svarbu tai, kad net trys „TRAPPIST-1“ planetos yra gyvybinėje žvaigždės zonoje. Tai gana unikalu. Antra, kaip kalba patys atradėjai, priklausomai nuo atmosferinių planetų sąlygų yra tikimybė, kad jose yra tinkamos sąlygos egzistuoti skystam vandeniui.

– Kaip pats vertinate, kokia tikimybė, kad bent vienoje iš „TRAPPIST-1“ planetų yra bent primityviausia gyvybės forma?

– Labai sunku vertinti, nes, kad ir kaip atsakyčiau, tokį atsakymą būtų labai sunku pagrįsti. Manau, tikimybė gali būti 50 proc. Bet aš šiuo klausimu esu labai didelis optimistas ir tai subjektyvus mano vertinimas.

– Kaip manote, kas bus daroma toliau?

– Kaip tokiai ypatingai sistemai, bus skiriamas išskirtinis dėmesys: vykdomi išsamesni tyrimai, sistema bus stebima įvairiais teleskopais, pavyzdžiui, Jameso Webo teleskopu, kuris kitąmet pakils į orbitą, „TRAPPIST-1“ bus vienas iš pagrindinių jo taikinių. Taip pat bus stengiamasi išsiaiškinti daugiau apie šių planetų savybes, nes kol kas nežinome jų masės – tik spindulius. Taip pat bus bandoma užfiksuoti planetų atmosferas – ar jos išvis yra, o jei yra, kokia jų cheminė sudėtis.

– Ar Lietuva galėtų kuo nors prisidėti prie tolesnio šių planetų tyrinėjimo?

– Lietuvoje neturime ypatingos infrastruktūros atlikti stebėjimams, bet, manau, Lietuvoje dirbantys astronomai galėtų prisidėti nagrinėdami „TRAPPIST-1“ iš teorinės pusės, t. y. tirti, kaip ši sistema galėjo susiformuoti, kaip joje atsirado ir vystėsi planetos.

– Kodėl verta tirti tokias planetas, jei jos taip toli nuo Žemės?

– Pagrindinė priežastis yra smalsumas, nes tyrinėdami egzoplanetų sistemas galime atsakyti į klausimą, kaip susiformavo ir mūsų Saulės sistema. Kol nežinojome apie egzoplanetų egzistavimą, mūsų idėjos apie tai, kaip susikūrė Saulės sistema, buvo labai keistos ir toli nuo teisybės, žiūrint iš šiandieninių pozicijų. Be to, egzoplanetų sistemos yra įvairios, jos leidžia mums patikrinti įvairius planetų kūrimosi modelius.

Kita priežastis – kiek labiau fantastinė, bet skatinanti vaizduotę – nežemiškos gyvybės paieškos. Jei kažkur kitur visatoje pavyktų atrasti egzistuojančią gyvybę – net nebūtinai protingą gyvybę, tegul ir primityvią, – būtų labai didelis proveržis visame mūsų supratime apie mūsų padėtį visatoje bei pačią visatą.

Be to, žinoma, tokie tyrimai turi praktinės naudos. Pavyzdžiui, siekdama kuo geriau stebėti tolimas, blausias žvaigždes ir planetas, žmonija yra padariusi ne vieną reikšmingą atradimą ar išradimą optikos srityje, kuris dabar naudojamas medicinos srityje, – kad ir echoskopijoje naudojamuose zonduose, mikroskopuose ir t. t.

– Kokie dar kosminiai tyrimai vyksta šiuo metu, kurie netrukus galėtų pateikti kokių nors rezultatų?

– Egzoplanetų srityje įdomių rezultatų gali pateikti šiemet planuojami paleisti du nauji palydovai: NASA’os TESS (angl. Transiting Exoplanet Survey Satellite) ir vienas Europos kosmoso agentūros palydovas. Šie palydovai, panašiai kaip ir Keplerio kosminis palydovas, ieškos planetų pagal jų tranzitus per žvaigždes. Tai turėtų reikšmingai praplėsti mūsų supratimą apie egzoplanetas ir jų įvairovę.

Kiti įdomūs duomenys laukia žiūrint į kiek tolimesnę ateitį: gravitacinių bangų tyrimai. Praėjusiais metais buvo paskelbta apie pirmąjį jų signalą, o netrukus, planuojama, prie tų dviejų laboratorijų, kuriose ir buvo aptiktos bangos, prisijungs ir trečioji – Indijoje. Tai leis ne tik aptikti naujus signalus, bet ir labai tiksliai nustatyti, iš kur jie sklinda.

– O kokie reikšmingiausi astronominiai tyrimai dabar yra daromi Lietuvoje?

– Lietuvoje tyrimai vykdomi keliomis kryptimis. Viena iš jų yra žvaigždžių atmosferų modeliavimas, kuris mums padeda paaiškinti Saulės ir kitų žvaigždžių švytėjimo kitimus, kas galbūt ateityje leis prognozuoti Saulės žybsnius ir panašius reiškinius, kurie gali būti pavojingi Žemei. Kiti tyrimai yra vykdomi ieškant nykštukinių galaktikų ir tiriant jų formavimosi istoriją.

Dar viena sritis yra supermasyvių juodųjų skylių tyrimai ir nagrinėjimas, kokį poveikį jos turi galaktikų evoliucijai. Atrodytų, toks tyrimas neturi jokių praktinio pritaikymo galimybių, bet gali paaiškinti, kaip vystėsi ir formavosi mūsų pačių Paukščių Tako galaktika nuo pat Didžiojo sprogimo iki mūsų dienų.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(30)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(28)
Visi šio ciklo įrašai:
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Įdomiausi rubrikoje Astronomija ir kosmonautika
Kiti tekstai, kuriuos parašė Adomas Rutkauskas
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

71(3)
57(4)
45(0)
42(0)
40(0)
36(0)
20(3)
19(0)
18(2)
18(0)