Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Žvaigždžių stebėjimas, kova su vėžiu, navigacija miestuose ir kt.: kaip tyli mokslo revoliucija iš pagrindų keičia viską mūsų gyvenime

2017-03-20 (0) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (556)
    Share

Atrodytų, kad astronomija ir kova su vėžiu turi nedaug ką bendra, tačiau taikant algoritmus, kurie pagrįsti didžiųjų duomenų turiniu, pamėginta šias dvi sritis sujungti, rašoma portalo bbc.com technologijų rubrikoje.

Kasdien mes sukuriame maždaug 2,5 kvintilijonų baitų duomenų, o tai reiškia, kad apie 90 proc. šiandien pasaulyje egzistuojančių duomenų sugeneruota vos per dvejus pastaruosius metus.

Sparčiai didėjant duomenų kiekiui, reikšmingos permainos netruko pasiekti ir kompiuterių rinkos – pradėti kurti itin išmanūs kompiuteriai, gebantys visą prieinamą informaciją panaudoti taip, kad ji taptų naudinga.

Į ląsteles žiūrima kaip į žvaigždes

Medicina – tik viena iš daugelio sričių, kuriose artimesnė informacijos ir kompiuterių „draugystė“ leidžia pasiekti prasmingų rezultatų.

Astronomų ir onkologų bendradarbiavimas užsimezgė Kembridže (Jungtinė Karalystė) įvykusiame tarpdisciplininiame susitikime, kuriame buvo aptariamos duomenų valdymo galimybės.

Būtent jame susitiko astronomas dr. Nicholas Waltonas ir vėžio tyrimų įmonės „Cancer Research UK Cambridge Institute“ atstovas Jamesas Brentonas.

Kaip sekėsi megzti bendradarbiavimo ryšius, BBC portalui papasakojo vienas iš įmonės „Cancer Research UK“ darbuotojų prof. Carlosas Caldas.

„Astronomai žiūri į dangaus nuotraukas, tačiau kruopščiai išanalizuoti milijonų nuotraukų neįmanoma, todėl jie naudojasi vaizdo analizės algoritmais, kurie gali ir išanalizuoti, ir suklasifikuoti objektus, – sakė pašnekovas. – Mes dirbame su žmonių nuotraukomis. Gal mes taip pat galėtume vaizdų analizei pasitelkti algoritmus?“

Į šį klausimą atsakyta teigiamai, tad, pritaikius algoritmus, vėžio tyrimai gerokai pasistūmėjo į priekį.

„Pritaikę astronomijoje naudojamą algoritmą, galime automatiškai suklasifikuoti šimtus tūkstančių ląstelių, galime pastebėti tam tikrus ląstelių tarpusavio ryšio modelius, taip pat galime ląsteles tiksliai suskaičiuoti ir nustatyti vidutinį atstumą tarp jų, – sakė profesorius C. Caldas. – Tai leidžia mums greičiau nustatyti diagnozę ir surinkti informaciją, kuri anksčiau buvo neprieinama. Tai tarsi patologijos suskaitmeninimas. Riba yra dangus.“

Visai neseniai įmonės „Cancer Research UK“ mokslininkai paskelbė atradę visiškai naują krūties vėžio ląstelių „nuskaitymo“ būdą.

Dabar jie gali sugeneruoti 3D žemėlapį, susiejantį krūties vėžio ląstelių formą su „įsijungiančiais“ ir „išsijungiančiais“ genais, ir taip daugiau sužinoti apie ligos eigą ir galimą baigtį.

Didieji duomenys – Londone vykstančios parodos pagrindinė tema

Didieji duomenys suteikia galimybę į naują lygmenį perkelti ne tik ligų diagnozavimo metodiką.

„Duomenys tiesiog sprogsta, tačiau neatsilieka ir technologijos, o taip pat ir tie, kurie jas supranta ir jomis naudojasi, – sako pasaulinio masto verslo konsultavimo įmonės „Accenture“ vykdomasis direktorius Nickas Millmanas. – Metodai, kuriuos anksčiau įmonės taikydavo rinkodaros analizės tikslais, kad geriau suprastų individualius klientų poreikius, dabar gali būti pritaikomi ir sveikatos priežiūros srityje, pavyzdžiui, norint sužinoti, kaip tinkamiau paskatinti žmogų sveikiau maitintis.“

Didieji duomenys – pagrindinė šiuo metu Londono mokslo muziejuje vykstančios parodos tema. Šioje parodoje siekiama pademonstruoti ne tik tai, kokią įtaką didieji duomenys daro pramonei, bet ir tai, kaip su mumis pačiais susiję duomenys veikia mūsų privatumą, pranešama straipsnyje.

„Ši tyli revoliucija iš pagrindų pakeitė viską mūsų gyvenime – ir tai, kaip mes žiūrime į žvaigždes, ir tai, kaip atrodo mūsų vizitai pas gydytoją, ir tai, kaip mes kalbame vienas su kitu, – BBC teigė parodos kuratorius Sheldonas Paquinas. – Šiuolaikinį pasaulį matome sparčiai besivystantį, neatsiejamą nuo technologijų – už visa tai neišvengiamai turime būti dėkingi didiesiems duomenims.“

„Dabar galime nagrinėti kalbos evoliuciją, ieškoti su genomu susijusių ligų, naviguoti miestuose, kurie dar tik bus pastatyti, ir įvardyti bendras mūsų baimes, – aiškino Sh. Paquinas. – Daromės vis junglesni, ir tai mums leidžia lengviau perprasti vieniems kitus.“

Parodoje supažindinama su Kembridžo universitete atlikto tyrimo medžiaga. Ji iliustruoja, kiek daug apie mus galima sužinoti vien pagal mūsų „patinka“ paspaudimus „Facebooke“.

Savanorių buvo paprašyta atlikti keletą asmenybės testų, o gautieji rezultatai buvo palyginti su atitinkamais „Facebook“ duomenimis.

„Supratome, kad pagal „patinka“ paspaudimus žmogų galime apibūdinti taip pat tiksliai, kaip tai padarytų to žmogaus sutuoktinis, – sako didžiųjų duomenų analizę Kembridže dėstantis Davidas Stillwellas. – Galėtume įvardyti jo intelekto lygį, asmens bruožus, amžių, lytį, religinius įsitikinimus.“

Kiek duomenų?

– 350 tūkst. įrašų tinkle „Twitter“ per minutę

– 400 valandų vaizdo medžiagos kanale „Youtube“ per minutę

– 3 mln. įrašų tinkle „Facebook“ per minutę

– 4 mln. paspaudimų „patinka“ tinkle „Facebook“ per minutę

– 4 mln. „Google“ užklausų per minutę

– 2,5 kvintilijonų baitų duomenų šiuo metu cirkuliuoja pasaulyje – 90 proc. jų generuota per dvejus pastaruosius metus

– iki 2020 m. pasaulyje cirkuliuos 44 zetabaitai duomenų

Verta skaityti! Verta skaityti!
(7)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(7)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Įdomiausi rubrikoje Astronomija ir kosmonautika
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

51(0)
51(2)
35(0)
29(0)
29(1)
27(5)
24(0)