Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Kosmoso „Šaltoji dėmė“ gali būti pirmasis įrodymas, kad gyvename multivisatoje (Video)

2017-05-18 (2) Rekomenduoja   (25) Perskaitymai (2395)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Dešimtmečius (netgi šimtmečius), įvairių disciplinų žmonės nagrinėjo daugelio visatų egzistavimo tikimybę. Ir ne šiaip kelių papildomų, o begalybės. Jos visos egzistuoja skirtingose erdvėse ir išmatavimuose, nepasiekiamos žmogaus pažinimui – bent jau taip teigia teorija.

Multivisatos teorija turi ir nemažai skeptikų. Tačiau tai nesustabdo astronomų ir kosmologų bei fizikų nuo multivisatos koncepcijos naudojimo, stengiantis paaiškinti nepaaiškinamus dalykus.

Šaltoji dėmė

Naujas Karališkosios astronomų draugijos (RAS) tyrimas būtent ir skirtas „Šaltajai dėmei“. Šaltoji dėmė, trumpai tariant, yra „vėsi“ erdvės dalis, matoma nuo visatos formavimosi likusiame kosminiame mikrobangų fone (KMF). NASA WMAP palydovas Šaltąją dėmę pirmą kartą aptiko 2004 metais. Europos kosmoso agentūros zondo Planck misija beveik po 10 metų patvirtino jos egzistavimą. Tai nelabai dera su standartiniu „infliaciniu“ visatos modeliu. Tuo tarpu RAS tyrime teigiama, kad Šaltoji dėmė atsirado dėl galaktikų trūkumo.

„Planck palydovu sudarytas KMF žemėlapis. Didelis plotas, kur KMF temperatūra anomaliai maža, vadinama Šaltoji dėmė pažymėta iškarpoje.
©Durham University et al.

Iš esmės, Šaltoji dėmė yra plyšys multivisatoje.

„Negalime visiškai atmesti galimybės, kad Dėmę sukėlė menkai tikėtina fluktuacija, kurią gali paaiškinti standartinė [Didžiojo sprogimo teorija],“sakė Tomas Shanksasiš Durhamo universiteto. „Bet jei toks atsakymas netinka, yra ir egzotiškesnių paaiškinimų. Ko gero, labiausiai audrinantis vaizduotę – Šaltoji dėmė radosi, susidūrus mūsų visatai ir kitai burbulinei visatai. Jei tolesnė, nuodugnesnė analizė … parodys, kad taip yra, Šaltoji dėmė galės būti laikoma pirmuoju multivisatos įrodymu.“

Komanda naudojo 7 000 galaktikų raudonuosius poslinkius. Raudonasis poslinkis pasireiškia, kai tolimesnės galaktikos plečiasi ir jų spinduliavimas pasislenka ilgesniųjų bangų pusėn. Kuo galaktika tolimesnė, tuo raudonasis poslinkis stipresnis. Taip kosmologai gali įvertinti galaktinius atstumus. Iš gausios duomenų bazės ir spektrografinės analizės, Durhamo universiteto komanda išvydo, kad joks dabartinis Šaltosios dėmės paaiškinimas neatitinka standartinių raudonojo poslinkio teorijų.

RAS teigė, kad simuliacijos pateikia 1 iš 50 tikimybę, kad Šaltoji dėmė susidarė tiesiog atsitiktinai, be supertuštumos.

Durhamo universiteto komanda: „Galaktikų 3-D pasiskirstymas KMF Šaltojoje dėmėje (juodi taškai) palyginus su galaktikų pasiskirstymu be Šaltosios dėmės (raudoni taškai). Abiejuose plotuose mažo galaktikų tankio regionų skaičius ir dydis panašūs, todėl KMF Šaltąją dėmę sunku paaiškinti tuštumomis.“

„Tai reiškia, kad negalime visiškai atmesti galimybės, jog Dėmę sukėlė standartiniu modeliu paaiškinama mažai tikėtina fluktuacija. Bet jeigu tai ne tinkamas atsakymas, yra ir egzotiškesnių paaiškinimų,“ Shanksas pasakė RAS

„Ko gero, labiausiai audrinantis vaizduotę – Šaltoji dėmė radosi, susidūrus mūsų visatai ir kitai burbulinei visatai. Jei tolesnė, nuodugnesnė analizė KMF duomenų analizė parodys, kad taip yra, Šaltoji dėmė galės būti laikoma pirmuoju multivisatos įrodymu – ir kad gali egzistuoti milijardai tokių visatų kaip mūsų.“

Jei multivisatos teorija taps realybe, tai reikštų modernios fizikos pabaigą.

Fizika yra mokslo šaka, siekianti suprasti, kodėl visata veikia taip ir yra būtent tokia. Ji kuria teoremas ir lygtis, paaiškinančias šiuos mūsų pasaulio pagrindus. Tačiau multivisatos nubrėžia mūsų pačių pažinimo ribas. Skirtingose visatose gali egzistuoti visiškai kitokie dėsniai. Visatų begalybė reiškia ir unikalių taisyklių begalybę. Fizikos siekis taptų net teoriškai neįmanomas.

Todėl nemažai fizikų, astrofizikų ir kosmologų multivisatos teoriją tiesiog atmeta. Tačiau kiti tyrėjai sako, kad tvirtų žinių trūkumo nepakanka visatų begalybės paneigimui.

Duodamas interviu Space, Stanfordo kosmologas Andrei Linde suabejojo teiginiu, kad multivisatų tyrinėjimas nėra moksliškas.

„Tų, kuriems nepatinka multivisatos teorija, reikėtų paprašyti pateikti stebėjimų ar eksperimentų faktų paaiškinimą kokiame nors kitame, ne multivisatų kontekste,“ sakė jis. „Daug žmonių bandė. Niekam nepavyko. Būtent todėl vertinu tai rimtai.“

Daugiau informacijos – šiame fiziko Michio Kaku video. Nors jau kelių metų senumo, tačiau tai – vienas geriausių multivisatos teorijos paaiškinimų.

Featured Image Source:NASA via Wikimedia Commons


Shelby Rogers
interestingengineering.com

Verta skaityti! Verta skaityti!
(27)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(25)
Visi šio ciklo įrašai:
2017-05-18 ->
Kosmoso „Šaltoji dėmė“ gali būti pirmasis įrodymas, kad gyvename multivisatoje (Video) (2) 25
2015-06-24 ->
2012-12-16 ->
2012-07-15 ->
2011-12-25 ->
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Įdomiausi rubrikoje Astronomija ir kosmonautika
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

78(3)
65(4)
27(0)
26(0)
24(0)
23(0)
23(0)
22(3)
20(0)
20(0)