Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Pirmieji žingsniai link Marso kolonijos: po kelių tūkstančio metų tai bus nauja žaliuojanti planeta?

2017-09-09 (0) Rekomenduoja   (27) Perskaitymai (1907)
    Share

Žmonės nuo seno plėtė savo valdas tyrinėdami juos supantį pasaulį. Juos skatino ne tik resursų ar vietos trūkumas, tačiau ir begalinis smalsumas, o tai svarbu civilizacijos vystymuisi ir tobulėjimui. Troškimas keliauti yra užkoduotas mūsų genuose, tačiau kodėl norima keliauti ir už Žemės ribų?

„Iš žvaigždžių evoliucijos modelių žinome, kad Saulė po maždaug 4,5 milijardo metų turėtų pasiekti raudonosios milžinės stadiją.

Tuomet ji smarkiai išsiplės ir Žemėje dėl nepaprastai aukštos temperatūros negalės egzistuoti jokia gyvybės forma.

Užteks ir vieno milijardo metų, kad Žemėje, pakilus temperatūrai, išgaruotų visi vandenynai ir prasidėtų masinis rūšių nykimas", - mokslo festivalio

„Erdvėlaivis Žemė 2017” pranešime spaudai dėsto Vilniaus universiteto planetariumo lektorius Aidas Sadauskas.

„Žinome, kad Saulės sistemoje skrieja begalė kosminių akmenų – asteroidų, taip pat keliančių didelę grėsmę gyvybei.

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad susidūrus su didesniu asteroidu mūsų lauktų katastrofa. Yra ir daugiau priežasčių: klimato kaita, masinių epidemijų ir branduolinio karo grėsmė.

Todėl, norėdami išsaugoti savo civilizaciją, privalome ieškoti naujų vietų, kur galėtume gyventi“, - dėsto jis.

Vadovaujantis turimomis žiniomis, jo nuomone, Marsas atrodo patraukliausia vieta kurti naują žmonių koloniją.

„Jis gana netoli, arčiausiai Žemės būna už 55 mln. km, ir jame yra gausu mums reikalingų medžiagų – vandens, deguonies, azoto ir kt.

Mėnulyje šių medžiagų trūksta, todėl tikriausiai čia statysime ne žmonių koloniją, o mokslinių tyrimų centrą, kuriame dirbs įvairiausios mokslininkų grupės. Venera, nors mums artimesnė (iki jos – 38 mln. km), tačiau nelabai svetinga planeta.

Paviršiuje tvyro pragariškas karštis (apie 460 laipsnių Celsijaus), jos atmosfera šimtą kartų tankesnė ir nuodinga, kartais ten lynoja rūgštimi“, - kalbėjo A. Sadauskas.

Pasak jo, didžiosios dujinės planetos Saturnas ir Jupiteris turi nemažai palydovų, kurie taip pat iš principo tiktų kurti kolonijoms, tačiau šie palydovai menkai ištirti, o atstumas iki jų kur kas didesnis, nei iki Marso.

Kas laukia Marse?

Dabar bent jau dalis kelionių į Marsą vizijos yra įgyvendinama Elono Musko pastangomis, kuris mano, kad pavyks sukurti visą žmonių gabenimo sistemą (angl. Mars colonial transport system). Pradinę sistemos versiją planuojama sukurti iki 2030 metų.

„E. Musko įsivaizduojama raketa „Mars Colonizer“ bus sudaryta iš dviejų pakopų. Pirmoji sekcija padės erdvėlaiviui pasiekti Žemės orbitą, o antroji, integruota su pačiu laivu, jau gabens žmones į tikslą“, - rašo A. Sadauskas.

Tokiu atveju, netrukus pirmieji kolonistai Marse turėtų pradėti statyti miestus jau kitame dešimtmetyje, o pagrindinės problemos, kurias naujakuriams teks spręsti: kolonijos aprūpinimas oru, maistu, vandeniu ir energija.

„Manoma, kad Marsą paversti žalia, gyvybei tinkama planeta prireiks ne vieno tūkstančio metų. Taigi, pirmosios kolonistų kartos tikriausiai turės gyventi vulkaninės kilmės olose, kurios saugos jų namus nuo grėsmingos Saulės radiacijos“, - svarstė A. Sadauskas.

Šiuo metu Marso paviršiuje darbuojasi du amerikiečių robotai „Opportunity” (nuo 2004 m.) ir „Curiosity” (nuo 2012 m.), o pagrindinis jų tikslas yra marsietiškosios gyvybės, ar bent jos praeities pėdsakų, paieškos. Kartu šių aparatų tyrimai taip pat padės geriau suprasti, iš ko sudarytas Marso paviršius.

Marso orbitoje palydovas „MAVEN” tyrinėjo planetos atmosferą. Iš jo duomenų NASA mokslininkai sprendžia, kad didžiąją savo atmosferos dalį Marsas prarado dėl stiprių Saulės audrų.

Dėl mažo Marso dydžio jo branduolys atšalo žymiai greičiau nei Žemės. Todėl liovėsi veikti planetos magnetinis laukas, saugojęs atmosferą.

Dabar mokslininkai mėgina suprasti, kaip atmosfera buvo nupūsta ir kokią įtaką Saulės vėjas daro likusioms dujoms. Šios žinios bus labai svarbios, norint sukurti žmonėms palankią aplinką planetos paviršiuje.

Naujausias NASA instrumentas – „Mars2020” roveris jau netrukus turėtų prisijungti prie robotų armijos. Jo tikslai panašūs – tirti raudonosios planetos paviršių ir ieškoti gyvybės pėdsakų.

Taip pat šios misijos metu ruošiamasi ištirti ir kelias naujas technologijas, leisiančias kolonistams išgauti deguonį iš šimtą kartų retesnės nei Žemės atmosferos, kurios sudėtyje yra 96 proc. anglies dvideginio. Taip pat „Mars2020” ieškos požeminio vandens telkinių ir tirs planetos klimatą.

Ar ne per anksti į Marsą siųsti žmones?

„SpaceX” kompanijos vadovas E. Muskas žada, kad pirmieji žmonės turėtų išskristi į Marsą kito dešimtmečio pradžioje, tačiau tokie jo planai susilaukia įvairios kritikos.

Nemažai mokslo bendruomenės mano, kad prieš tai reikėtų siųsti robotus, kurie paruoštų namus pirmiesiems kolonistams ir pastatytų bazes, o tik tuomet siųsti žmones. Skaičiuojama, kad žmonės dirba žymiai efektyviau, tačiau išlieka esminis klausimas: ar verta skubėti ir rizikuoti žmonių gyvybėmis.

„Šį klausimą tikriausiai vertėtų palikti tiems, kurie ryšis pirmieji žengti raudonu naujos planetos kilimu. Stebint „SpaceX” ir kitų kompanijų progresą, peršasi išvada, kad gan greitai kosminių kelionių srityje mūsų laukia intriguojantys pokyčiai“, - apibendrino A. Sadauskas.

Norinčius daugiau išgirsti apie kosmines keliones ir Marso kolonizavimą, kviečiame į Mokslo festivalio paskaitą „Bilietas į Marsą”, kuri rugsėjo 14 d. 15 val. įvyks Jungtiniame gyvybės mokslų centre, 401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7) ir 15 d. 18 val. – VU Planetariumo Žvaigždžių salėje (Konstitucijos pr. 12A, Vilnius).

Verta skaityti! Verta skaityti!
(28)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(27)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(2)
30(4)
29(0)
23(2)
23(0)
20(0)
16(0)
16(3)
14(2)
Savaitės
105(1)
89(0)
88(4)
Mėnesio
150(27)
142(22)
106(0)
105(1)
103(19)