Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Šviesos burių iškėlimas kosmose, skrydis į tamsiąją Mėnulio pusę, Marso gelmių tyrimai ir kitos įdomiausios 2018 m. kosminės misijos (Video)

2018-01-14 (0) Rekomenduoja   (20) Perskaitymai (1292)
    Share

Praėjusieji metai kosmoso tyrimų entuziastus bei mokslininkus ir džiugino, ir liūdino. Nors dalis šiems metams suplanuotų kosminių misijų ir buvo atidėta, įdomių įvykių artimiausius dvylika mėnesių tikrai netrūks, rašoma svetainėje „Ars Technica“.

Viena ryškiausių 2017-ųjų sėkmių – Elono Musko „SpaceX“ kompanijos inžinieriai sėkmingai išbandė daugkartinio paleidimo raketą. Ji buvo pakelta į Žemės orbitą, laimingai nusileido ir vėl pakilo į kosmosą – šioji sėkmė leis atpiginti skrydžius į mūsų planetos orbitą. Tuo tarpu liūdesiu ir džiaugsmu dvelkė kitas svarbus kosmoso tyrinėjimų įvykis – praeitą rudenį 19 metų trukusią misiją užbaigė Saturną ir jo mėnulius tyrinėjęs zondas „Cassini“.

Apmaudu, kad nemažai svarbių 2018-iesiems suplanuotų misijų buvo nukelta – ypač modernus ir brangus James Webb kosmoso teleskopas į kosmosą skris geriausiu atveju tik 2019-aisiais, o štai NASA kuriamos raketos nešėjos „Space Launch System“ pirmasis skrydis atidėtas iki 2020-ųjų. Nepaisant to, šiais metais netrūks įdomių kosminių misijų, kurios skros kosmoso tolius ir tenkins beribį žmonijos smalsumą.

Šviesos burės

Viena įdomesnių įvykių šiemet – nevyriausybinės organizacijos „The Planetary Society“ inicijuota „LightSail 2“ misija. Jos tikslas į Žemės orbitą pakelti erdvėlaivį, išskleisiantį specialias šviesos bures, kurios gaudys šviesos daleles fotonus– toks „šviesos vėjas“ varys į priekį erdvėlaivį.

Mokslininkai prognozuoja, kad tokios 32 kvadratinių metrų ploto šviesos burės kasdien turėtų leisti erdvėlaiviui pakilti Žemės orbitoje bent po kilometrą.

Tai jau antrasis šviesos burių bandymas kosmose – pirmą kartą jos išbandytos prieš trejus metus. Toks kosminis „variklis“ yra ypač ekonomiškas, mat šviesos burėms nereikia jokio kuro, todėl ši technologija ateityje leistų atpiginti Saulės sistemos planetų ir mėnulių tyrinėjimus. „LightSail 2“ erdvėlaivį į kosmosą turėtų pakelti „SpaceX“ bendrovės sukurta „Falcon Heavy“ raketa nešėja – planuojama, kad tai įvyks birželio mėnesį.

Kelionė į tamsiąją Mėnulio pusę

Šiemet Kinijos mokslininkai bandys padaryti iki šiol niekados dar neįgyvendintą kosminę misiją – nuleisti zondą tolimojoje Mėnulio pusėje. Pirmiausiai birželio pradžioje į antrąjį Lagranžo tašką bus nusiųstas specialus palydovas, kuris užtikrins ryšį tarp Mėnulio paviršiaus ir Žemės. Tada lapkritį ar gruodį Kinijos kosmoso agentūra paleis erdvėlaivį bei mėnuleigį, panašiai kaip ir sėkmingos 2013-aisiais įvykdytos „Chang‘e 3“ misijos metu, kai Mėnulio paviršiuje Kinija nutupdė mėnuleigį „Yutu“.

Tikimasi, kad naujasis mėnuleigis nusileis Mėnulio Pietų ašigalio-Eitkeno baseine – didžiuliame krateryje, kuris yra nematomoje, taip vadinamoje tamsiojoje Žemės palydovo pusėje. Kinų mokslininkai tikisi ten rasti uolienų bandinių, kurie padės geriau suprasti, kaip susiformavo Mėnulis.

Marso geologija

Gegužės mėnesį startuos NASA „InSight“ misija į Marsą – link Raudonosios planetos bus paleistas specialus zondas, padėsiantis mokslininkams geriau suprasti, kas gi dedasi Marso gelmėse.

Tikimasi, kad lapkričio pabaigoje „InSight“ erdvėlaivis sėkmingai nusileis ant Marso paviršiaus, kur darbuosis artimiausius dvejus metus. Specialus zondas įsigręš į penkių metrų gylį po Marso paviršiumi ir leis geologams bei seismologams geriau pažinti, iš ko sudaryta Raudonoji planeta bei suteiks naujų įžvalgų apie tai, kokios jėgos daro įtaka formuojantis uolinėms planetoms.

Asteroidas iš arčiau

Po dvejus metus trukusios kelionės, rugpjūtį NASA erdvėlaivis „Osiris-Rex“ priartės prie savo klajonių tikslo – asteroido Bennu. Likus dviem milijonams kilometrų iki šio pusės kilometro skersmens asteroido, „Osiris-Rex“ įjungs nedidelius raketinius variklius, kurie padės šiam erdvėlaiviui priderinti savo greitį prie asteroido judėjimo greičio.

Dar po dviejų mėnesių „Osiris-Rex“ pradės Bennu paviršiaus žvalgybą bei stebės, ar aplink šį asteroidą neskrieja uolienų gabalai, galintys trukdyti priartėti prie Bennu. Ši žvalgybos misija truks apie metus – pagal gautą informaciją mokslininkai pradės planuoti vietą, iš kurios 2020-aisiais „Osiris-Rex“ turės paimti asteroido dulkių mėginį. Vėliau erdvėlaivis pajudės atgal į Žemę.

Nauji horizontai

Metų pabaigoje „tolimųjų skrydžių“ zondas „New Horizons“ praskries pro paslaptingą objektą, mokslininkų pavadintą MU69. Po to, kai 2015-aisiais „New Horizons“ praskriejo pro Plutoną, mokslininkai nusprendė erdvėlaivyje likusį kurą panaudoti priartėjimui prie Saulės sistemos pakraštyje esančioje Kuiperio juostoje skriejančio vos 30-45 kilometrų skersmens objekto. Astrofizikų smalsumą žadina tai, kad MU69 galbūt sudaro dvinarę sistemą su kitu uolėtu kūnu – t. y. jie skrieja vienas apie kitą.

Taip pat stebėdami šį objektą kosminiu teleskopu „Hubble“, mokslininkai pastebėjo, kad šio kosminio kūno paviršius yra raudonas. Tai gali reikšti, kad MU69 sudėtyje yra molekulių, vadinamų tolinais – šios molekulės susidaro, kaip ultravioletiniais spinduliais yra apšvitinami paprasti organiniai junginiai, tokie kaip metanas ar etanas. Nors „New Horizons“ pro MU69 praskries tik 2019 m. sausio pirmąją, jau prieš penkias dienas astrofizikai pradės gauti kosminio kūno nuotraukas bei kitus duomenis.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(20)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(20)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
67(4)
47(0)
40(0)
37(0)
26(0)
17(7)
16(1)
16(0)
11(3)
Savaitės
104(1)
87(0)
87(4)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)