Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Tikėjosi meteorite rasti aukso, bet aptiko kai ką daug vertingesnio - Žemėje tokio dalyko dar nebuvo matę

2018-08-17 (1) Rekomenduoja   (13) Perskaitymai (4138)
    Share

Kai aukso ieškotojai Rusijoje aptiko aukso spalvos akmenį 2016-aisiais, jie manė, kad šio radinio viduje bus ypač vertingo metalo. Vis dėlto akmens viduje buvo kai kas daug vertingesnio.

Pasirodo, akmuo atkeliavo iš kosmoso ir jame buvo dar niekada Žemėje nematytas mineralas. Kol kas oficialaus pavadinimo mineralas dar neturi, bet mokslininkai jį jau pavadino uakititu, nes meteoras buvo atrastas Uakito regione Sibire.

Geologai iš Uralo federalinio universiteto, Novosibirsko valstybinio universiteto ir Rusijos mokslų akademijos Geologijos instituto paskelbė apie savo atradimą metiniame Maskvos meteoritų draugijos susirinkime.

Uakito meteorite esančių mineralinių medžiagų kiekis yra mikroskopinis. Apie 98 procentus šio mistiško „akmens“ sudaro kamachito, geležies ir nikelio lydinys, turintis ne mažiau kaip 90 proc. geležies.

Kiti du procentai yra sudaryti iš daugiau nei dešimties mineralų, kurių dauguma taip pat žinomi tik kosmose. Jų sudėtis sufleruoja, kad šis meteoritas susidarė ekstremaliai karštoje aplinkoje – daugiau kaip 1000 laipsnių Celsijaus karštyje.

Gryno uakitito šiame akmenyje yra vos 5 mikrometrai. Palyginimui: vidutinis žmogaus plaukas yra 99 mikrometrų skersmens, o sveiki raudonieji kūneliai yra nuo 6 iki 8 mikrometrų. Tokio dydžio mineralai yra paprasčiausiai per maži tiesioginei analizei.

„Deja, mes nesugebėjome nustatyti visų fizinių ir optinių uakitito savybių dėl labai mažo jo kiekio“, – teigia mokslininkai. Tiesa, šiek tiek informacijos išpešti jie vis tiek sugebėjo. Tyrėjai nustatė, kad uakititas turi tam tikrų struktūrinių panašumų su kitais nuolat atrandamais kosmoso mineralais karlsbergetu ir osboritu – abu jie yra nitridai, kurių sudėtyje yra azoto.

Jie taip pat sugebėjo išbandyti elektroninės atgalinės sklaidos difrakcijos techniką, kurią panaudojus mokslininkai išgavo trijų uakitito kristalų struktūrinius duomenis. Tai buvo pritaikyta struktūriniam sintetinio junginio, vadinamo vanadžio nitratu, modelio sukūrimui.

Tai leido jiems nustatyti kai kurias dar niekada neatrastų mineralinių medžiagų fizines savybes. Jos yra panašios į vanadžio nitratą. Pastarasis mineralas yra šviesiai pilkos spalvos, kuris atsispindint šviesai turi rožinį atspalvį ir yra 9–10 balų kietumo pagal Moho skalę. Tai reiškia, kad vanadis yra tokio paties kietumo kaip ir kiti nitratai, bet ne toks kietas kaip deimantas, kuris vis dar išlieka kiečiausiu žinomu mineralu.

Norint apie uakititą sužinoti daugiau, mokslininkams prireiks labiau pažengusių technologijų arba kito meteorito, kuriame bus daugiau šio unikalaus mineralo. Tačiau kol kas tyrėjams belieka džiaugtis esamais pasiekimais – juk ne kasdien visiškai naujas mineralas pasiekia Žemę!

Parengta pagal ScienceAlert

Verta skaityti! Verta skaityti!
(22)
Neverta skaityti!
(9)
Reitingas
(13)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
71(6)
21(0)
17(2)
15(0)
14(4)
14(0)
13(2)
13(0)
11(3)
Savaitės
139(3)
134(13)
122(9)
84(1)
84(7)
Mėnesio
139(3)
139(0)
132(10)
132(2)
126(2)