Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Geriausi šios savaitės portalo įrašai

 
 
1.
(9) 2019-06-09 45
Visata yra tokia neįsivaizduojamai didelė, kad net nekyla abejonių, jog joje yra vietos nesuskaičiuojamam kiekiui potencialiai gyvenamų planetų. Tai kur visi tie ateiviai?
2.
(0) 2019-06-13 39
JAV ne vieną dešimtmetį turėjo Šatlus, o dabar kuria įvairius jų pakaitalus. Rusija turi Sojuz daugkartinio naudojimo kapsules; Kinija Sojuz pagrindu pagamino savo Shenzhou kapsules. Europa iki šiol neturėjo jokio panašaus daugkartinio naudojimo kosminio laivo, bet artimiausiu metu tai turėtų pasikeisti.
3.
(8) 2019-06-11 38
Kaip žinia, NASA kitą dešimtmetį planuoja pasiųsti į Marsą pirmuosius kolonistus. Gali būti, kad juos aplenks kosmoso entuziastas (kosmoziastas?) Elonas Muskas, svajojantis Raudonąją planet
4.
(2) 2019-06-03 31
Pentagonas paskelbė draudimą nuo 2023 metų sausio 1 dienos naudotis Rusijos komercinėmis paslaugomis leidžiant JAV palydovus, sakoma paskelbtame Gynybos departamento pranešime.
5.
(0) 2019-05-13 31
Beveik 30 metų veikiantis teleskopas Hablas padarė daugybę dangaus nuotraukų diapazone nuo infraraudonųjų iki ultravioletinių spindulių. Vieni žinomiausių stebėjimų yra Gilusis laukas (Hubble Deep Field), Ultra-gilusis laukas (Hubble Ultra-Deep Field) ir Ekstremalus gilusis laukas (Hubble Extreme Deep Field), paskelbti atitinkamai 1995, 2004 ir 2012 metais.
6.
(1) 2019-05-17 29
Kai Mėnulis įsibrauna tarp Žemės ir Saulės, matome Saulės užtemimą. Kitų planetų sistemose analogiškos konfigūracijos būna daug įvairesnės ir įdomesnės.
7.
(0) 2019-06-04 27
Andromeda yra arčiausiai mūsų esanti didžioji galaktika. Jos skersmuo siekia net 140 000 šviemečių, kai tuo tarpu mūsų Paukščių tako galaktikos skersmuo siekia „tik“ 100 000 šviesmečių. Tai reiškia, kad Andromedos galaktika yra 40 procentų didesnė už mūsiškę Paukščių Tako galaktiką.
8.
(2) 2019-06-07 26
Žemė yra žmonijos lopšys, bet lopšyje viso gyvenimo juk negyvename. Taip pasakęs vienas iš raketų mokslo pradininkų Konstantinas Ciolkovskis išreiškė daugelio žmonių galvose kirbančią mintį ir svajonę, kad kada nors žmonės įsikurs gyventi už Žemės ribų. Gyvenimas kosmose žadino ir rašytojų vaizduotę – žmones kitose planetose apgyvendino ir Ray Bradbury, ir Arturas Clarke, ir daugybė kitų fantastų; ką jau kalbėti apie įvairiausius kūrinius, kurių veiksmas išsiplečia per visą Paukščių Taką ar dar toliau. Realybė kol kas nuo fantastikos gerokai atsilieka, bet minčių, kur ir kaip galėtume įsikurti už Žemės ribų, yra ne viena. Taigi, kokie pavojai ir naujos galimybės mūsų laukia palikus lopšį?
9.
(1) 2019-05-12 24
Saturno palydovo Titano atmosferoje yra daug metano – tris kartus daugiau, nei visuose jo ežeruose ir jūrose kartu sudėjus. Jei šie skysčio telkiniai yra pagrindinis atmosferinio metano šaltinis, tuomet metanas Titane turėtų išnykti palyginus greitai, mat atmosferinis metanas nyksta veikiamas Saulės spindulių.
10.
(0) 2019-05-12 23
Visą praėjusią savaitę interesantai galėjo stebėti NASA, keleto kitų federalinių JAV agentūrų ir keleto tarptautinių organizacijų pratybas, kuriose buvo siekiama išsaugoti milijonus gyvybių.
11.
(0) 2019-05-30 22
Venera yra labai panašaus dydžio į Žemę planeta, tačiau daugeliu savybių ji visiškai nepanaši į mūsiškę. Pavyzdžiui, ją dengia labai tanki atmosfera, sukurianti daugiau nei 400 laipsnių karštį paviršiuje, o aplink savo ašį planeta apsisuka net per 243 Žemės dienas.
12.
(0) 2019-05-24 21
Prieš trejus metus paskelbto projekto Breakthrough Starshot tikslas – per tris dešimtmečius paleisti spiečių mažyčių zondų, kurie, įgreitinti iki penktadalio šviesos greičio, per dar dvidešimt metų pasiektų artimiausią Saulei žvaigždę Kentauro Proksimą.
13.
(0) 2019-05-27 21
Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „SpaceX“ paleido raketą, iškėlusią į orbitą pirmuosius 60 palydovų, sudarysiančių tinklą „Starlink“, turintį užtikrinti interneto ryšį kiekvienam pasaulio kampeliui.
14.
(3) 2019-05-24 21
Šiuo metu žmonija taip sparčiai ir stipriai keičia Žemės paviršių, kad nemažai mokslininkų tai įvardija kaip naują geologinę epochą – Antropoceną. Net jei žmonės rytoj išnyktų, dar milijonus metų būtų galima aptikti plastiko ir betono, taip pat kitų cheminių junginių, kuriuos Žemėje gaminame tik mes ir mūsų pramonė. O kur dar rūšių plitimas ir nykimas, atmosferos pokyčiai ir kitoks poveikis.
15.
(0) 2019-05-21 20
Saulė neamžina. Apie tai, kur gyvens mūsų civilizacija ateityje, nors ir labai tolimoje, reikia galvoti jau dabar. Milžiniškas darbas laukia technologijų kūrėjų – persikelti į prie kitos žvaigždės esančią planetą kol dar nenuskridome nei iki Marso – iššūkis nemažas. Na, o astronomams užduotis – surasti, kur skristi.
16.
(0) 2019-06-07 20
Kai kurios Mėnulio paviršiaus dalys daug kartų per savaitę vis nušvinta – kartais tai būna trumpi blyksniai, o kartais jos šviečia kelias valandas. Po to tam tikrą laiką dalis paviršiaus paslaptingai patamsėja.
17.
(0) 2019-05-24 18
Ne, tai nėra klausimas apie žemės sklypų perkėlimą iš vieno Lietuvos rajono į kitą. Tai – apie visos planetos perkėlimą iš vienos orbitos į kitą. Kinijos mokslinės fantastikos filme „The Wandering Earth“, kuris neseniai pradėtas rodyti per „Netflix“ būtent toks klausimas ir gvildenamas: milžiniškais varikliais stengiamasi pakeisti Žemės orbitą taip, kad ji nutoltų nuo besiplečiančios Saulės ir išvengtų susidūrimo su Jupiteriu, rašo „The Conversation“.
18.
(1) 2019-06-13 17
Marsas mums – labai paslaptinga ir įdomi planeta. Be to, ji dar ir labai kontrastiška – dideli ugnikalniai, gilūs kanjonai ir krateriai, kuriuose gali būti skysto vandens. Tad šiame straipsnyje aptariamos kelios vietos, kurias ateityje neišvengiamai lankys Marso kolonistai – arba galbūt ir tarpplanetiniai turistai.
19.
(0) 2019-06-12 17
Tolimoji Mėnulio pusė po savo randuotu paviršiumi slepia kolosalią paslaptį, ir niekas tiksliai nežino, kas tai galėtų būti, skelbia „Business Insider“. Tiksliausia, ką gali nurodyti mokslininkai – „didelis masės kiekis“.
20.
(0) 2019-05-17 15
Mūsų planeta yra tik maža dalelė to, kas slypi kitose kosmose vietose ir kiekvieną dieną astronomams pavyksta atrasti kažką naujo, nors neretai tų atradimų ir negalime paaiškinti. Šiame straipsnyje pateikiame jums 12 keisčiausių objektų ir reiškinių kosmose, kuriuos mums jau pavyko atrasti.
21.
(0) 2019-05-26 15
Kosmosas skatina žmonijos fantazijas kaip neaprėpiama erdvė, kurioje mūsų gali laukti dar niekad neregėtos galimybės. Galbūt net ir finansinės.
22.
(0) 2019-05-14 15
Kuo ilgesnė ir tolimesnė kosminė misija, tuo svarbesnis yra efektyvus resursų panaudojimas – pakeliui į Marsą nepavyks papildytų išteklių maistu, vandeniu ar deguonimi. Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) ne vienerius metus vykdomi įvairūs tyrimai, skirti ateities misijų komponentų išbandymui.
23.
(0) 2019-05-29 14
Per paskutines kelias dienas Australijos dangų nušvietė net du ugnies kamuoliai.
24.
(0) 2019-06-17 14
Mūsų Galaktikos centre yra keturis milijonus kartų už Saulę masyvesnė supermasyvi juodoji skylė, vadinama Šaulio A*. Ją supa karštų retų dujų vainikas; dujos po truputį krenta į juodąją skylę ir spinduliuoja maždaug 300 kartų ryškiau, nei Saulė. Toks šviesis yra labai nedidelis, lyginant su kai kurių kitų galaktikų centruose esančiais objektais, į kuriuos krentančios dujos gali šviesti milijardus kartų ryškiau, nei Šaulio A*.
25.
(0) 2019-05-14 14
Venera turi labai storą ir tankią atmosferą, kuri juda 60 kartų greičiau nei planetos paviršius. Šis reiškinys, vadinamas superrotacija, nėra iki galo suprastas. Nauji stebėjimai padeda jei ne paaiškinti, tai bent geriau apibūdinti atmosferos srautus kaimyninėje planetoje.