Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Geriausi šios savaitės portalo įrašai

 
 
1.
(0) 2019-06-21 42
Šių metų liepos 20 dieną minėsime žmonių išsilaipinimo Mėnulyje penkiasdešimtmetį. O prieš kelias savaites penkiasdešimt metų suėjo nuo Apollo 10 misijos – išsilaipinimo generalinės repeticijos.
2.
(1) 2019-07-16 41
Sutrikusi Europos vietos nustatymo sistema „Galileo“ iš esmės toliau neveikia, tačiau sutrikimas nepaveikė paieškų ir gelbėjimo tarnybos, remdamasi Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos agentūra (GSA) pranešė belgų televizija RTBF.
3.
(3) 2019-07-06 40
Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) auga pelėsis. Augo jis ir kituose kosminiuose laivuose bei stotyse – jo sporomis atsikratyti yra tikrai nelengva.
4.
(5) 2019-07-06 40
Kol kas žmones į Marsą skraidinti galėsiančio „SpaceX“ erdvėlaivio „Starship“ skrydžių dar nematėme – iki šiol viešai demonstruoti tik bandomieji variklių įjungimai ir trumpi „šuoliukai“ – tačiau panašu, kad ilgai laukti nereikės. Jau numatytas pirmųjų komercinių šių erdvėlaivių skrydžių laikas, rašo „Engadget“.
5.
(0) 2019-06-13 39
JAV ne vieną dešimtmetį turėjo Šatlus, o dabar kuria įvairius jų pakaitalus. Rusija turi Sojuz daugkartinio naudojimo kapsules; Kinija Sojuz pagrindu pagamino savo Shenzhou kapsules. Europa iki šiol neturėjo jokio panašaus daugkartinio naudojimo kosminio laivo, bet artimiausiu metu tai turėtų pasikeisti.
6.
(8) 2019-06-11 39
Kaip žinia, NASA kitą dešimtmetį planuoja pasiųsti į Marsą pirmuosius kolonistus. Gali būti, kad juos aplenks kosmoso entuziastas (kosmoziastas?) Elonas Muskas, svajojantis Raudonąją planet
7.
(1) 2019-06-20 39
Du kosminiai skrydžiai. 107 dienos kosmose. Trys išėjimai į atvirą kosmosą, kur skafandre praleista 21 valanda. Tokia yra astronauto Garretto Reismano karjeros NASA agentūroje viršūnė. Bet dabar šis inžinierius siekia naujos viršūnės – jis padeda bendrovei „SpaceX“ įgyvendinti naujas kosmines žmonijos svajones. Ir apie šias svajones jis pasakojo Vilniuje vykusioje konferencijoje „Innovation Drift“.
8.
(14) 2019-06-28 34
Turbūt visi kada nors esame pagalvoję apie milžinišką Visatą ir uždavę sau klausimą – ar mes joje vieni? Ir kaip yra pasakęs amerikiečių fantastikos rašytojas Arthuras C.Clarke'as, abu galimi atsakymai į šį klausimą savaip baugina.
9.
(0) 2019-06-29 32
Miegas – natūralus organizmo procesas, kurio metu galime ilsėtis ir atsinaujinti. Gyvūnų pasaulyje miegas taip pat yra vienas iš išgyvenimo mechanizmų – miegant žiemos miegu galima laukti,
10.
(0) 2019-07-10 29
Keistos cigaro formos tarpžvaigždinis objektas Oumuamua, be jokios abejonės, nėra nežemiškos civilizacijos kosminis laivas, pareiškė naujausio tyrimo autoriai.
11.
(0) 2019-07-17 28
Birželio pabaigoje į kosmosą pakilo ir labai sėkmingai ten skrenda misija LightSail 2 – šviesos burės prototipas.
12.
(2) 2019-06-28 28
Laumžirgis porą metų žvalgysis po palydovą, panašiausią į ankstyvąją Žemę.
13.
(2) 2019-07-12 26
Dirbtinė gravitacija mokslinėje fantastikoje naudojama jau seniai. Įsivaizduokite rato formos erdvėlaivius, panašius į „2001-ųjų kosminės odisėjo“ ar „Marsiečio“ įsivaizduojamus ap
14.
(1) 2019-07-03 25
4 val. 25 min. vietos laiku (23 val. 25 min. Lietuvos laiku) meteorologai užfiksavo neįprastai ryškų blyksnį, nutvieskusį Karibų jūros dangų už 275 km į pietus nuo Puerto Riko. Blyksnis buvo regimas 3000 km2 plote – o tai gerokai per didelė teritorija kaip žaibui – be to, dangus buvo giedras. Tad tai turėjo būti kažkas kito.
15.
(1) 2019-07-12 25
Saulė yra Saulės sistemos centrinė dalis ir didžiausias objektas. Ji sudaro net 99,8 proc. Saulės sistemos masės, o diametras yra 109 kartais didesnis už Žemės – taip į mūsų Saulę galėtų tilpti net milijonas Žemių.
16.
(2) 2019-06-29 23
Pirmojoje „Naujų namų“ dalyje susipažinome su galimybėmis kolonizuoti Mėnulį, Marsą ir Venerą. Kiekvienas iš šių kūnų kelia savitų iššūkių, bet suteikia ir įdomių galimybių – ir tyrinėti kosmosą, ir vystyti naujas ekonomines iniciatyvas, ir tiesiog tapti daugiaplanete rūšimi. Šįkart susipažinkime su kiek labiau egzotiškomis galimybėmis: kolonijomis didžiųjų planetų palydovuose, asteroiduose, ar apskritai kosminėse stotyse, kurios nepririštos galėtų klajoti nuo planetos prie planetos ar net dar toliau.
17.
(0) 2019-07-01 20
Bendrai paėmus, naujų egzoplanetų atradimai dabar jau nieko nestebina. Bet tarp daugybės pranešimų kartais pasitaiko išskirtiniai. Štai neseniai paskelbta apie dviejų daugmaž Žemės masės planetų atradimą prie palyginus netolimos žvaigždės-nykštukės.
18.
(0) 2019-07-07 19
Teleskopai yra labai įvairūs, aprėpiantys visą elektromagnetinių bangų spektrą nuo ilgų radijo iki pačių trumpiausių gama spindulių. Kartais atrodo – kam to reikia?
19.
(1) 2019-06-13 18
Marsas mums – labai paslaptinga ir įdomi planeta. Be to, ji dar ir labai kontrastiška – dideli ugnikalniai, gilūs kanjonai ir krateriai, kuriuose gali būti skysto vandens. Tad šiame straipsnyje aptariamos kelios vietos, kurias ateityje neišvengiamai lankys Marso kolonistai – arba galbūt ir tarpplanetiniai turistai.
20.
(0) 2019-06-12 18
Tolimoji Mėnulio pusė po savo randuotu paviršiumi slepia kolosalią paslaptį, ir niekas tiksliai nežino, kas tai galėtų būti, skelbia „Business Insider“. Tiksliausia, ką gali nurodyti mokslininkai – „didelis masės kiekis“.
21.
(1) 2019-06-22 18
Mūsų Mėnulyje yra vienas didžiausių kraterių Saulės sistemoje. Jo skersmuo siekia 2500 kilometrų – maždaug kaip nuo Vilniaus iki Madrido. Gylis irgi nemenkas – 13 kilometrų; jo dugne matomos Mėnulio mantijos uolienos, atidengtos smūgio metu. Tai yra tolimojoje Mėnulio pusėje esantis Pietų poliaus – Aitkeno baseinas.
22.
(0) 2019-07-12 16
Japonijos zondas, pasiųstas paimti mėginių iš tolimo asteroido, ketvirtadienį sėkmingai nusileido ant šio dangaus kūno, pranešė japonų kosmoso agentūra.
23.
(0) 2019-07-02 16
Beveik kiekviena galaktika savo gyvenime patiria įvairių susiliejimų su kitomis. Ankstyvojoje Visatoje susiliejimai buvo dažnesni, bet stebėti juos – sudėtinga, nes galaktikos yra blausios ir sunku jas išskirti.
24.
(0) 2019-06-17 15
Mūsų Galaktikos centre yra keturis milijonus kartų už Saulę masyvesnė supermasyvi juodoji skylė, vadinama Šaulio A*. Ją supa karštų retų dujų vainikas; dujos po truputį krenta į juodąją skylę ir spinduliuoja maždaug 300 kartų ryškiau, nei Saulė. Toks šviesis yra labai nedidelis, lyginant su kai kurių kitų galaktikų centruose esančiais objektais, į kuriuos krentančios dujos gali šviesti milijardus kartų ryškiau, nei Šaulio A*.
25.
(0) 2019-07-07 14
Kur baigiasi Galaktika? Atsakymas į šį klausimą nėra paprastas – viena vertus, Paukščių Takas neturi griežtos ribos, be to, net jei tokia riba ir egzistuotų, ją aptikti iš Galaktikos vidaus būtų labai sudėtinga.