Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

6 keisčiausi dalykai Visatoje: paslaptingi radijo signalai, „Atominiai makaronai“, Haumėjos žiedai ir labai keista žvaigždė (Video)

2019-05-16 (0) Rekomenduoja   (13) Perskaitymai (2322)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Mūsų Visata yra keista – tai faktas, kurio ginčyti nedrįsta niekas. Pasižiūrėję pro langą matome daugybę augalų ir gyvūnų, kurie vaikšto, šokinėja ar šliaužioja ant didelio mėlyno rutulio, sudaryto iš, trumpai tariant, pusiau išsilydžiusių uolienų ir plono plutos sluoksnio, kuris yra užklotas nedidele dujų plėvele.

Stipriausia medžiaga Visatoje susiformuoja iš mirusios žvaigždės likučių.
©NASA

Žinoma, mūsų planeta yra tik maža dalelė to, kas slypi kitose kosmose vietose ir kiekvieną dieną astronomams pavyksta atrasti kažką naujo, nors neretai tų atradimų ir negalime paaiškinti. Šiame straipsnyje pateikiame jums 6 keisčiausius objektus ir reiškinius kosmose, kuriuos mums jau pavyko atrasti.

Paslaptingi radijo signalai

Nuo 2007 metų, mokslininkai užfiksuoja itin stiprius radijo signalus, kurių trukmė – vos keletas milisekundžių. Šie paslaptingi blyksniai buvo pavadinti Greitaisiais radijo pliūpsniais (FRB), o mokslininkai nustatė, kad jie atkeliauja iš už milijardo šviesmečių nuo mūsų. Bet ne, tai nėra ateiviai.

Neseniai mokslininkams pavyko užfiksuoti pasikartojantį FRB, kuris sublyksėjo net šešis kartus iš eilės – tai tik antras toks signalas, kurį mokslininkams kada nors pavyko užfiksuoti. Galbūt šis pagaliau padės įminti seniai mokslininkus, o kartu ir mus, kankinančią mįslę?

„Atominiai makaronai“

Stipriausia medžiaga Visatoje susiformuoja iš mirusios žvaigždės likučių. Remiantis simuliacijomis, žvaigždės susitraukusiame kevale esantys protonai ir neutronai gali būti veikiami tokios milžiniškos gravitacijos, kuri juos suspaudžia ir paverčia „plokščiais makaronais“. Tada šie makaronai sudaro rezginį ir to pasekoje gimsta medžiaga, kurią perlaužti įmanoma, bet tam reikia 10 milijardų kartų didesnės jėgos nei ta, kurios reikia norint sutrupinti plieną.

Haumėjos žiedai

Mokslininkai aplink šią nykštukinę planetą pastebėjo itin plonus žiedus.

Nykštukinė planeta – Haumėja, kuri skrieja Koiperio juosta, esančia už Neptūno, jau ir taip buvo pakankamai keista. Ji yra pailgos formos, turi du mėnulius ir dieną, kuri trunka vos keturias valandas. Be to, tai greičiausiai besisukantis didelis objektas mūsų Saulės sistemoje. Bet 2017 metais Haumėja tapo dar keistesnė. Mokslininkams stebint jos praskriejimą pro žvaigždę, buvo pastebėti itin ploni žiedai aplink šią nykštukinę planetą, mokslininkai mano, kad jie galėjo atsirasti po susidūrimo kažkada tolimoje praeityje.

Mėnulis, kuris turi mėnulį

Kas įdomiau nei mėnulis? Gal mėnulis, kuris turi mėnulį? Žinoma, šis reiškinys kol kas yra tik aprašytas, nors įvairūs skaičiavimai parodė, kad tai tikrai galėtų įvykti. Internetas šį reiškinį praminė „moonmoon“, tačiau yra ir kitų pavadinimų: „submoons“, „moonitos“, „grandmoons“, „moonettes“ ir „moooons“. Galbūt mokslininkams kada nors pavyks šį reiškinį atrasti realiai.

Tamsiosios materijos neturinti galaktika

Tamsioji materija yra nežinomos sudėties medžiaga, kuri sudaro 85 proc. visos Visatos materijos. Apie šią medžiagą žinome labai nedaug, tačiau mokslininkai sutaria dėl vieno dalyko – tamsioji materija yra visur. Dėl to tikriausiai įsivaizduojate kaip jiems turėjo paskausti galvas, kai 2018 metų kovą buvo pastebėta galaktika, kuri, iš pirmo žvilgsnio, atrodė, kad tamsiosios materijos visiškai neturi. Žinoma, vėlesni tyrimai vis dėl to paneigė šį faktą ir pareiškė, kad galaktika vis dėl to tamsiosios materijos turi, nors toks atradimas vis tiek parėmė teoriją, teigiančią, kad tamsioji materija apskritai neegzistuoja.

Labai keista žvaigždė

Kai astronomė iš Luizianos universiteto Tabetha Boyajian ir jos kolegos pirmą kartą išvydo žvaigždę, dabar žinomą kaip KIC 846285 – jie liko visiškai suglumę. Ši žvaigždė tam tikrais intervalais pašviesėja, o vėliau vėl patamsėja, tačiau šie intervalai nėra lygus, kartais laikas skiriasi net 22 proc.

Ši žvaigždė tam tikrais intervalais pašviesėja, o vėliau vėl patamsėja - tačiau šie intervalai nėra lygūs.
©NASA

Žmonės sužinoję apie šią keistuolę žvaigždę sukūrė daugybė teorijų, viena iš jų, žinoma, kad tai milžiniška ateivių struktūra. Na, bet mokslininkai rado kitokį paaiškinimą. Jie mano, kad žvaigždę supa netaisyklingos formos dulkių žiedas, kuris ir sukelia tokius pašviesėjimus ar patamsėjimus.

Parengta pagal „Live Science“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(14)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(13)
Visi šio ciklo įrašai:
2019-05-17 ->
2019-05-16 ->
6 keisčiausi dalykai Visatoje: paslaptingi radijo signalai, „Atominiai makaronai“, Haumėjos žiedai ir labai keista žvaigždė (Video)
13
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
46(0)
34(0)
31(0)
24(0)
18(6)
17(2)
16(0)
16(0)
15(0)
13(0)
Savaitės
243(97)
111(20)
59(0)
Mėnesio
139(14)
128(7)
110(4)
107(15)
105(13)