Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

6 keisčiausi dalykai Visatoje: tolimas Žemės svečias, kodėl Visata plečiasi ir kas tai yra „laisvosios“ planetos (Video, II dalis)

2019-05-17 (0) Rekomenduoja   (15) Perskaitymai (1538)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Mūsų planeta yra tik maža dalelė to, kas slypi kitose kosmose vietose ir kiekvieną dieną astronomams pavyksta atrasti kažką naujo, nors neretai tų atradimų ir negalime paaiškinti. Šiame straipsnyje pateikiame jums 12 keisčiausių objektų ir reiškinių kosmose, kuriuos mums jau pavyko atrasti.

Itin įsielektrinęs palydovas

Keisčiausio palydovo titulą būtų galima skirti įvairiems kosmoso objektams – itin vulkaniškai aktyviam Jupiterio Ijo palydovui ar Neptūno geizerių pilnam Tritonui, tačiau dar keistesnis yra Saturno Hiperonas, kuris yra itin įsielektrinęs. Pats palydovas padengtas uolienomis, panašiomis į pemzos vulkaninį stiklą, ir yra išmargintas daugybe kraterių.

Kai NASA „Cassini“ erdvėlaivis skriejo pro Saturną 2004-2017 m., jam pavyko patvirtinti, kad Hiperionas yra įkrautas statine elektra, kuri sklinda į kosmosą.

Tolimas Žemės svečias

Neutrinas, kuris pasiekė Žemę 2017 metų rugsėjo 22 dieną nebuvo toks jau ypatingas. Fizikai, dirbantys „IceCube“ neutrinų observatorijoje, Antarktidoje, panašios energijos neutrinus mato bent vieną kartą per mėnesį. Bet vienas iš jų buvo itin ypatingas vien dėl to, kad į Žemę atkeliavo su pakankamai informacijos apie savo kilmę, o dėl to astronomai galėjo nukreipti savo teleskopus į reikiamą pusę.

Paaiškėjo, kad neutrinai kyla iš galaktikos branduolio – kvazaro ir link Žemės keliauja milijardus metų (šis link Žemės pradėjo keliauti prieš 4 mlrd. metų). Dėl šio informacijos kupino neutrino, astronomams pavyko atrasti ir supermasyvią juodąją skylę mūsų galaktikos centre, kuri naikina viską aplinkui.

Itin blausi galaktika

DGSAT I yra labai blausi galaktika (angl. „ultra diffuse galaxy“) (UDG), o tai reiškia, kad nors ji ir beveik tokio pat dydžio kaip Paukščių takas, ją įžiūrėti yra labai sunku, nes žvaigždės čia yra labai toli viena nuo kitos.

Tačiau dar vienas keistas aspektas yra tas, kad DGSAT I, kurią mokslininkai atrado 2016 metais, yra visiškai viena. Tai pakankamai neįprasta, nes kitos UDG galaktikos dažniausiai būna susijungusios į spiečius. DGSAT I charakteristikos rodo, kad galaktika greičiausiai susiformavo labai keistu Visatos laikotarpiu – vos 1 mlrd. metų po Didžiojo sprogimo. Tai paverčia šią galaktiką gyva fosilija.

Kodėl Visata plečiasi?

Milžiniški objektai išlenkia šviesą pakankamai, kad iškreiptų už jų esančių objektų vaizdą. Kai mokslininkai, panaudoję Hablo kosmoso teleskopą, aptiko kvazarą, susiformavusį ankstyvosiomis mūsų Visatos dienomis, jo dėka jiems pavyko apskaičiuoti ir Visatos plėtimosi greitį. Skaičiavimai parodė, kad ji plečiasi daug greičiau nei anksčiau, o šis atradimas nesutinka su kitais matematiniais skaičiavimais. Dabar fizikai turi išsiaiškinti ar vis dėl to jų teorijos buvo neteisingos, ar paprasčiausiai vyksta kažkas keisto.

Dar daugiau paslaptingų spindulių iš kosmoso

Neutroninės žvaigždės yra itin tankūs objektai, susiformuojantys mirus įprastai žvaigždei. Dažniausiai jos skleidžia radijo ar į rentgeno spindulius panašias bangas, tačiau 2018 metų rugsėjį astronomai užfiksavo ilgą infraraudonųjų spindulių blyksnį, kilusį iš neutroninės žvaigždės, esančios už 800 šviesmečių nuo Žemės. Tokio reiškinio dar niekas anksčiau nebuvo matęs ir tyrinėjęs. Mokslininkai iš karto pateikė idėją, kad tokį signalą gali skleisti dulkių žiedas, kuris supa žvaigždę.

„Laisvosios“ planetos

„Laisvosios“ (angl. rogue) planetos jau savaime yra keistos – tai objektai, kurie nutolę nuo savo „tėviškos“ žvaigždės. Tačiau vienas šios klasės atstovas yra itin ypatingas, tai – SIMP J01365663+0933473, planetos dydžio objektas, skriejantis maždaug už 200 šviesmečių, kurio magnetinis laukas yra 200 kartų stipresnis nei Jupiterio.

To užtenka, kad jo atmosferoje žybsėtų poliarinės pašvaistės, kurias galima pamatyti radioteleskopais.

Parengta pagal „Live Science“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(16)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(15)
Visi šio ciklo įrašai:
2019-05-17 ->
6 keisčiausi dalykai Visatoje: tolimas Žemės svečias, kodėl Visata plečiasi ir kas tai yra „laisvosios“ planetos (Video, II dalis)
15
2019-05-16 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(6)
30(0)
28(0)
24(2)
23(0)
19(0)
18(3)
17(2)
14(0)
12(0)
Savaitės
86(0)
73(3)
71(9)
66(7)
61(5)
Mėnesio
141(25)
119(17)
115(15)
111(10)