Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Kodėl per Saulės ir Mėnulio užtemimus gyvūnai elgiasi taip keistai?

2019-07-19 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (1779)
    Share

Kaip Saulės ir Mėnulio užtemimai veikia kitus gyvūnus? Kiekvieno žmogaus diena priklauso nuo paros šviesos ir tamsos ciklų. Didelė dalis žmonių į darbą eina dieną – taip pat ir visus reikalus tvarko šviesiuoju paros metu, o naktį palieka poilsiui. Panašiai daro ir kai kurie gyvūnai – žinoma, viskas priklauso nuo to, kuriuo paros metu jie būna aktyviausi.

Reguliarūs dienos ciklai lemia, kada gyvūnam eiti ieškoti maisto, kada reikia ilsėtis, keltis gyventi į kitą vietą arba kada – daugintis. Buvo pastebėta, kad per metinį koralų nerštą dešimtys milijonų kiaušinėlių yra išleidžiami būtent per pilnatį arba naująjį mėnulį.

Nors šviesa ir tamsa yra vienas svarbiausių reiškinių tiek žmonių, tiek gyvūnų gyvenime, kartais pasitaiko ir kitokių reiškinių: pavyzdžiui, Saulės ar Mėnulio užtemimų. Žmonės šiuo reiškinius supranta, žino kaip juos paaiškinti – tuo tarpu gyvūnai patiria stresą ir ima elgtis itin keistai.

Saulės užtemimai

Iš visų kosminių įvykių, gyvūnus labiausiai paveikia Saulės užtemimai. Šiuo metu sutrikę gyvūnai, kurie būna aktyvūs dieną, grįžta į savo nakčiai skirtus guolius, o naktį aktyvūs gyvūnai mano, kad netyčia pramiegojo.

Saulės užtemimas vyksta tada, kai Saulė, Mėnulis ir Žemė stoja į vieną liniją ir taip Mėnulis visiškai užstoja Saulę. Būtent šiuo metu visame pasaulyje pasirodo daugybė pranešimų apie keistus gyvūnų poelgius.

Štai kai kurių vorų rūšys ima naikinti savo tinklus, nors tai dažniausiai daro dienos pabaigoje. Kai užtemimas baigiasi – jie vėl ima juos pinti, o dėl to mažiau ilsisi. Žuvys ir paukščiai, kurie būna aktyvūs dieną, grįžta į savo naktinius guolius, o naktiniai gyvūnai – pavyzdžiui, šikšnosparniai – atgyja nuo staiga užėjusios tamsos.

Buvo pastebėta, kad Zimbabvėje gyvenantys begemotai per Saulės užtemimą palieka upes, kuriose gyvena – ir keliauja link tų vietų, kuriose medžioja naktiniai gyvūnai. Bet įpusėjus jų kelionei, užtemimas baigiasi ir jie nutraukia savo misiją bei grįžta į ten, iš kur pradėjo. Mokslininkai teigė, kad visą dieną po to stebimi gyvūnai atrodė sutrikę.

Mėnulio užtemimai

Mėnulio užtemimai irgi vyksta tada, kai Žemė, Saulė ir Mėnulis stoja į vieną liniją, tačiau skirtingai nei per Saulės užtemimą, šį kartą Žemė patenka į tarpą tarp Saulės ir Mėnulio. Taip Žemė tarsi atskiria Saulę nuo Mėnulio ir šviesa jo tiesiogiai nepasiekia, dėl to ir matome „kruvinuosius mėnulius“.

Nėra tiksliai aišku, kaip „kruvinieji mėnuliai“ veikia gyvūnus, tačiau 2010 metais atliktas tyrimas parodė, kad pelėdinės beždžionėlės (angl. Azara's Owl Monkey), kurios įprastai yra aktyvios naktį, per Mėnulio užtemimą Argentinoje nustojo maitintis. Mokslininkai tiksliai nežino ar taip buvo dėl to, kad jos negalėjo rasti maisto dėl tamsos, ar dėl to, kad jautė, jog medžiais laipioti tuo metu yra nesaugu.

Maždaug tris kartus per metus danguje pasirodo ir supermėnulis: pilnatis, kuri sutampa su perigėjumi – tašku, kuriame Mėnulis yra arčiausiai Žemės. Mėnulio atstumas nuo Žemės kinta dėl to, kad mūsų palydovo orbita nėra tobulai apskrita. Perigėjuje Mėnulis yra maždaug 46 000 km arčiau nuo Žemės nei apogėjaus metu – kai Mėnulis yra tolimiausiame taške nuo Žemės.

Kai danguje kabo supermėnulis, naktis būna maždaug 30 proc. šviesesnė nei bet kurią kitą to mėnesio naktį – dėl to ir pats Mėnulis atrodo daug didesnis nei įprastai.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad laukinės baltaskruostės berniklės reagavo į supermėnulį žiemodamos pietvakarių Škotijoje. Mokslininkai prie jų buvo pritaisę nedidelius prietaisus, kurie matavo berniklių širdies ritmą ir kūno temperatūrą. Abu šie rodikliai buvo padidėję patekėjus supermėnuliui – o kitomis naktimis viskas buvo įprasta. Paukščiai į supermėnulį nereagavo ir tada, kai jį buvo užstoję debesys.

Mėnulio ciklas ir žmonės

Jau seniai visus žavi ryšys tarp Mėnulio ir žmogaus elgesio. Yra sukurta daugybė pasakų, kuriose Mėnulis vienaip ar kitaip veikia žmones ir viena populiariausių legendų, žinoma, yra vilkolakiai. Nestebina ir tai, kad anksčiau buvo naudojamas terminas „lunatikas“, kuriuo buvo apibūdinami psichiškai sergantys žmonės. Žodis „lunatikas“ kilo iš lotynų kalbos žodžio lunaticus, kuris reiškia „mėnulio“.

Kažkada buvo labai tikima ir tuo, kad Mėnulis veikia žmogų ne tik psichologiškai, bet turi įtakos platesniam visuomenės elgesiui – gimstamumui, vaisingumui ar epilepsiniams priepuoliams. Daugelis iki šiol tiki, kad daugiausia žiaurių nusikaltimų įvyksta per pilnatį.

Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje buvo atlikta nemažai tyrimų, kuriuose buvo ieškoma sąsajos tarp Mėnulio ir žmogaus elgesio – tačiau jokių įrodymų rasta nebuvo. Tad panašu, kad Mėnulio įtaka žmogui, gyvenančiam nebe gamtoje, o namuose, kur jis pats gali reguliuoti šviesos kiekį naktimis, paprasčiausiai yra legenda – tačiau gyvūnams tai natūralus ir svarbus ciklas.

Parengta pagal „The Week“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
36(3)
28(0)
20(1)
14(0)
12(0)
11(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
105(0)
84(1)
Mėnesio
149(2)
148(15)
146(3)
143(12)
138(22)