Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Kiek žvaigždžių iš Žemės matyti plika akimi? Pasirodo, yra tikslus skaičius - ar atspėtume koks?

2020-02-05 (0) Rekomenduoja   (23) Perskaitymai (110)
    Share

Pakėlę akis į dangų žvaigždėtą vasaros naktį, išvysite šimtus, o gal ir tūkstančius žvaigždžių... Bent jau taip atrodo. Tačiau kiek išties žvaigždžių galima iš žemės matyti plika akimi, be jokių papildomų priemonių?

Tai kiek žvaigždžių galime matyti?

Tiksliausias atsakymas į šį klausimą, kokį turime – 9095. Bent jau tiek iš Žemės matomų žvaigždžių suskaičiuoja Jeilio Ryškių Žvaigždžių Žvaigždėlapis.

Šis žvaigždėlapis pirmąkart išleistas 1930 m. ir po to kelis kartus atnaujintas. Paskutinį kartą jis buvo atnaujintas 1991 m. Naujų objektų į jį neįtraukta, tačiau jis papildytas komentarais ir nauja informacija apie žvaigždėlapyje esančias žvaigždes.

Žvaigždėlapyje iš viso yra 9110 kosmoso objektų – 9095 žvaigždės, 11 novų arba supernovų ir 4 žvaigždžių klasteriai.

Žvaigždėlapis apima visas žvaigždes, kurių ryškis siekia bent +6,5. Toks yra mažiausias žvaigždės ryškis, kurį siekiančią žvaigždę tobulomis sąlygomis dar galima plika akimi matyti iš Žemės.

Kas yra žvaigždės ryškis?

Žvaigždės ryškis yra astronominis matavimo vienetas, rodantis, kokio ryškumo, žiūrint iš Žemės, yra vienas ar kitas kosmoso objektas. Kuo objektas yra ryškesnis, tuo jo ryškis mažesnis.

Ryškių skalė yra logaritminė. Jei dviejų objektų ryškis skiriasi per vieną vienetą, tai reiškia, kad objektas, kurio ryškis vienetu mažesnis, yra matomas 2,512 karto geriau.

Kaip atskaitos taškas šiai skalei buvo pasirinkta Vegos žvaigždė, viena ryškiausių žvaigždžių. Jos ryškis yra 0. Jei kosmoso objektas yra ryškesnis už Vegą, jo ryškis bus minusinis.

Saulės, paties ryškiausio iš Žemės matomo objekto, ryškis yra -26,2. Mėnulio ryškis per pilnatį yra -12,6. Veneros maksimalus ryškis yra -4,4. Sirijaus, kuris yra ryškiausia žvaigždė po Saulės, ryškis yra -1,6.

Andromedos ūko – pačios ryškiausios iš šiaurinio Žemės pusrutulio matomos galaktikos – ryškis yra +3,4. O mažiausiai ryškių iš Žemės plika akimi matomų žvaigždžių ryškis, kaip minėta, siekia +6,5.

Visgi 9 tūkst. žvaigždžių mes matyti negalime niekada. Kodėl?

Ar žvaigždėtą naktį danguje pradėję skaičiuoti žvaigždes, pasieksite devynis tūkstančius? Ne – net jei naktis bus visiškai giedra, suskaičiuosite gerokai mažiau. Ir štai kodėl.

Visų pirma, devyni tūkstančiai – tai maksimalus iš visų Žemės taškų matomų žvaigždžių skaičius.

Bet jūs pusės dangaus skliauto nematysite – jį užstos pati Žemė. Todėl Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose matosi skirtingos žvaigždės. Vien tai maksimalų galimą vienu metu matyti žvaigždžių skaičių sumažina dvigubai – iki maždaug 4600.

Be to, maksimalus matomų žvaigždžių skaičius gali svyruoti ir priklausomai nuo metų laiko.

Ir tai dar ne viskas. Toks skaičius matytųsi tik tobulomis aplinkybėmis – kai medžiai, kalvos ar kiti objektai neužstoja dangaus ir jį galime matyti visiškai visą, kai aplinkui yra visiškai tamsu, kai danguje nesimato Mėnulio, kai žmogaus, kuris stebi dangų, regėjimas yra puikus.

Realybėje dažniausiai viskas nebūna taip tobula. Mėnesiena, jei Mėnulis šviečia, užgožia dalį žvaigždžių (na, o jei Mėnulis nešviečia, tikėtina, kad jį užstojantys debesys irgi užstos bent dalį žvaigždžių).

Žmogaus regėjimas dažniausiai nebūna tobulas, o senstant gebėjimas atpažinti mažo ryškumo šviesą irgi mažėja. Rasti vietą, kurioje matytum visą dangų į visas puses iki pat horizonto, irgi sunku.

Vis dėlto atokioje užmiesčio vietoje žmogus turėtų matyti apie pora tūkstančių žvaigždžių.

Bet miestuose viskas kitaip. Ten matyti žvaigždes ypač kliudo vadinamoji šviesos tarša – didelis dirbtinio apšvietimo objektų skaičius miestuose.

Tipiniame didelio miesto, kaip Vilnius ar Kaunas, priemiesčio rajone ar netgi mažiau apšviestame centro rajone dėl šios taršos matysite tik tas žvaigždes, kurių ryškis siekia bent +4.

Tokių žvaigždžių iš viso pasaulio matyti galima tik apie 900 – o iš Lietuvos tik apie 450. Tikėtina, kad ir šių žvaigždžių nemažą dalį užstos namai, medžiai ar kiti objektai.

Na, o didmiesčių centre, kur šviesos šaltinių jau ypač daug – reklamos, pastatų langai, iškabos, gatvių šviesos ir t. t. – šviesos tarša yra tokia didelė, kad matosi tik žvaigždės, kurių ryškis yra bent +2.

Tokių žvaigždžių visame pasaulyje matosi tik apie 70, o iš bet kurios konkrečios vietos – dar dvigubai mažiau.

Dėl to žmonės, gyvenantys tokiuose megapoliuose kaip Niujorkas, vienu metu net ir giedromis naktimis mato ne daugiau negu maždaug 35 žvaigždes. Todėl žvaigždėto dangaus vaizdas, jiems išvykus už miesto, juos nustebina.

Galaktikų matosi dar mažiau

O kiek iš Žemės galima matyti galaktikų? Įprastai – vos keturias. O iš Lietuvos matosi tik dvi.

Iš Šiaurės pusrutulio, kuriame yra ir Lietuva, matyti galima dvi galaktikas – Paukščių Taką ir Andromedos galaktiką (M31). Tačiau jas matyti galima tik pakankamoje tamsoje – iš daugelio miestų jų matyti jau neįmanoma.

Na, o iš Pietų pusrutulio matosi Didysis Magelano Debesis ir Mažasis Magelano Debesis.

Esant ypač geroms sąlygoms, plika akimi Šiaurės pusrutulyje matyti galima ir dar vieną – Trikampio galaktiką. Tačiau šią galaktiką matyti gali tik puikia rega pasižymintys žmonės.

Be to, ją matyti galima tik tuomet, kai dangus yra visiškai giedras ir aplinkui nėra absoliučiai jokių ryškių dirbtinių šviesos šaltinių.

Kai kurie žmonės, pasižymintys ypač geru regėjimu, teigia, kad mato dar dvi galaktikas – M83 galaktiką, esančią Vandenio žvaigždyne, ir M81 galaktiką, esančią Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždyne. Bet tokie teiginiai įrodyti kol kas nebuvo.

Parengta pagal „QI: The Book Of General Ignorance“, „Sky And Telescope“, „The Atlantic“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(26)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(23)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
39(1)
24(2)
20(0)
14(2)
10(2)
Savaitės
93(1)
61(0)
57(3)
53(0)
52(0)
Mėnesio
180(10)
161(16)
115(1)
109(20)