Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

2400 laipsnių karštis, milžiniška radiacija ir geležies lietūs - ši planeta primena pragarą

2020-03-23 (0) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (220)
    Share

Už 640 šviesmečių nuo Žemės, Žuvų žvaigždyne, yra tikrai pragariška planeta. Kai kuriems tai gali pasirodyti kiek juokingas apibūdinimas, tačiau sužinoję, kas joje vyksta, tikrai nebandysite ginčytis.

WASP-76b yra dujų milžinė, kuri aplink savo žvaigždę apsisuka vos per 1,8 dienos – bet ta diena primena tikrą pragarą. Šioje planetoje temperatūra siekia 2400 laipsnius – tokioje temperatūra geležis jau ne tik lydosi, bet garuoja.

Tačiau dienai virtus naktimi, temperatūra kiek sumažėja, todėl geležies garai kondesuojasi ir tampa karštu skysčiu – taip susidaro karštas geležies lietus, rašoma naujame tyrime.

„Kai kurie sakytų, kad šioje planetoje visada vakarais lyja, bet lietus čia tikrai nėra įprastas – kadangi lyja geležimi“, – sako Ženevos universiteto astrofizikas Davidas Ehreinreichas.

Planetos atradimas

WASP-76b buvo astrasta 2016 metais ir šią planetą kai kas dar vadina karštuoju Jupiteriu. Nors WASP-76b masė yra šiek tiek mažesnė už Jupiterio, bet apimtimis ji yra 1,8 karto didesnė.

Ši planeta nuo savo žaigždės yra nutolusi vos per 5 mln. kilometrų – o pati žvaigždė yra daug karštesnė ir 1,8 kartus didesnė už Saulę. Jos masė taip pat 1,5 kartus didesnė už Saulės, o temperatūra joje siekia 6329 kelvinus (Saulėje – 5778 kelvinus).

Taigi, tai reiškia, kad WASP-76b planetoje radiacija yra tūkstančius kartų didesnė nei Žemėje – be to, ši planeta yra potvyniškai prirakina – tai reiškia, kad į žvaigždę ji visada yra atsisukusi ta pačia puse (geriausias potvyniško prirakinimo pavyzdys yra Mėnulis, kuris į Žemę irgi yra visada atsisukęs ta pačia puse).

Kitaip sakant, WASP-76b planetoje vienoje pusėje visada yra diena, o kitoje pusėje–  visada naktis. Temperatūrų skirtumas tarp dviejų planetos pusių irgi yra gana didelis: dieninėje pusėje temperatūra gali siekti ir 2400 laipsnių, o nuolat tamsoje skendinčioje pusėje – 1500 laipsnių.

Tiesa, jei pagalvojote, kad ši planeta yra karščiausia kada nors atrasta planeta – klystate. Karščiausios planetos titulas kol kas priklauso planetai KELT-9b: šioji yra tokia karšta, kad garina pati save.

Temperatūrų skirtumai ir geležies lietus

Specialus WASP-76b modelis parodė, kad didelis temperatūrų skirtumai tarp dviejų planetos pusių turėtų sukelti stiprius vėjus. O šie, padedant planetos sukimuisi, turėtų išsklaidyti geležies garus po visą planetą. Tai reiškia, kad dieninėje pusėje esantys atomai patekę į naktinę pusę turėtų vėl susijungti į molekules.

Tačiau ilgą laiką mokslininkai neturėjo įrodymų, kad galėtų šią teoriją patvirtini. Būtent dėl to buvo nuspręsta atlikti stebėjimus ir taip detaliau ištirti planetos terminatorius – linijas, kurios skiria naktinę ir dieninę planetos puses.

Pirmiausia jie spektroskopu analizavo šviesą aplink planetos kraštus – taip ieškodami pėdsakų, kad koks nors elementas blokuoja dalį šviesos. Ir galiausiai mokslininkai tai rado. Vakariniame terminatoriuje, kur diena virsta naktimi, jie aptiko didelį kiekį geležies garų.

Tuo tarpu rytiniame terminatoriuje, kur naktis virsta diena, šio pėdsako jau nebuvo. Ekspertai sako, kad tai gana stiprūs įrodymai, kurie paremia geležinio lietaus teoriją.

„Stebėjimai rodo, kad geležies garų nėra karštosios pusės atmosferoje. Dėl planetos sukimosi ir vėjų šie garai patenka į naktinę pusę, kur dėl žemesnės temperatūros  virsta lietumi“, – teigia astrofizikė Maria Rose Zpatero iš astrobiologijos centro Ispanijoje.

Kadangi mokslininkų komandai pavyko atlikti tokius stebėjimus, manoma, kad tą patį būtų galima padaryti ir su kitomis karštomis planetomis. Taip pat visi džiūguoja ir dėl naujojo James'o Webbo kosminio teleskopo, kuris bus paleistas kitais metais – ir kuriuo greičiausiai pavyks atrasti dar daugiau egzoplanetų.

Mokslininkai jau yra atradę tokias egzoplanetas, kuriose debesys yra sudaryti iš korundo ir geležies, taip pat tokių, kurių paviršiuje stovi milžiniški safyrų ir rubinų blokai. Nepaisant to, vis tiek daugelis nekantrauja sužinoti, kokios dar planetos su išskirtiniais klimatais slypi Visatoje.

Parengta pagal „Science Alert“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(8)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
33(3)
28(7)
22(4)
21(2)
19(3)
18(8)
14(0)
12(0)
Savaitės
62(9)
Mėnesio
647(32)
262(38)
149(17)
118(28)
99(0)