Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Beprotiškas Veneros atmosferos sukimasis: kas darosi šioje planetoje?

2020-05-18 (0) Rekomenduoja   (28) Perskaitymai (220)
    Share

Jau pusę amžiaus žinoma, kad Veneros atmosfera sukasi apie 60 kartų greičiau, nei planetos paviršius: Venera aplink ašį apsisuka per 243 Žemės paras, o atmosfera vieną ratą apsuka vos per keturias. Žemėje atmosfera apsisukti aplink planetą užtrunka 5-10 parų, kitose planetose atmosfera taip pat juda lėčiau, nei planetos paviršius.


©JAXA

Trintis tarp oro masių ir paviršiaus, ypač įvairių kalnų ir kalnagūbrių, turėtų sustabdyti ir Veneros atmosferą, bet taip nevyksta. Kodėl? Per pastaruosius keletą metų atrasta užuominų, bet vieningo paveikslo susidaryti nepavyko.

Naujame tyrime bandoma tai pakeisti. Išnagrinėję dviejų Veneros orbitoje skrajojusių palydovų – Japonijos Akatsuki bei Europos Venus Express – ultravioletinių bangų ruože atliktus stebėjimus, mokslininkai pateikė pirmąjį Veneros atmosferos judėjimo modelį, paaiškinantį greitą jos sukimąsi.

Modelį sudaro du esminiai komponentai: šiluminė potvynio banga ir meridianinė cirkuliacija. Šiluminė potvynio banga susidaro dieninėje Veneros pusėje, kur Saulė įkaitina viršutinius atmosferos sluoksnius. Jie išsipučia ir susiformuoja tarsi kalnas, nuo kurio atmosfera, veikiama gravitacijos, ima riedėti žemyn – daugiausiai į vakarus, planetos sukimosi kryptimi. Banga suteikia atmosferai pakankamai energijos, kad palaikytų greitą sukimąsi. Tačiau vien šis procesas paaiškintų atmosferos judėjimą tik ties pusiauju.

Meridianinė cirkuliacija yra mažesnio mastelio apykaita, vykstanti išilgai planetos dienovidinių. Ties pusiauju atmosfera yra karštesnė, todėl kyla aukštyn, tada tolsta ašigalių link ir leidžiasi žemyn. Toks judėjimas perneša energiją tolyn nuo pusiaujo ir prisideda prie greito atmosferos judėjimo ties įvairiomis platumomis.

Lėtai besisukanti Venera daug kuo panaši į potvyniškai prirakintas planetas, kurios į savo žvaigždes visą laiką atsukusios vieną pusę. Tokių planetų turėtų būti daug prie mažų žvaigždžių, vadinamų raudonosiomis nykštukėmis; kartais svarstoma, kad būtent tokiose planetose daugiausia šansų rasti nežemišką gyvybę. Taigi šis atradimas padeda geriau suprasti ne tik Venerą, bet ir tokias egzoplanetas.

Tyrimo rezultatai publikuojami Science.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(29)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(28)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
34(0)
29(1)
21(3)
19(0)
18(1)
15(2)
13(0)
Savaitės
89(0)
74(1)
64(3)
Mėnesio
645(32)
262(38)
145(17)
117(28)