Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Prasideda nauja kosminių skrydžių era: kas keisis po istorinės „SpaceX“ sėkmės?

2020-06-02 (0) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (440)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Prieš pusę šimtmečio, kuomet NASA net kelis kartus sėkmingai nuskraidino žmones į Mėnulį ir juos susigrąžino, atrodė, kad žmonių skrydžiai į Marsą jau ranka pasiekiami. Bet nuo tų dienų iki pat šiandienos skrydžiai į Marsą nė kiek nepriartėjo – juos planuojama vykdyti „po dvidešimties metų“. Ir vis atsiranda kažkokių politinių ar finansinių priežasčių, kurios priverčia tokių skrydžių planus atidėti, rašo space.com.

Štai 1989 m. tuometinis JAV prezidentas George'as H.W.Bushas paskelbė apie „Space Exploration“ iniciatyvą, kurios tikslas buvo sugrąžinti žmones į Mėnulį iki tūkstantmečio pabaigos, o Marsą astronautus nuskraidinti 2010 metais. Jo sūnus – taip pat JAV prezidentas George'as W.Bushas – taip pat planavo astronautų sugrįžimą į Mėnulį, jo 2004 metais paskelbta programa vadinosi „Constellation“. Bet iškart po prezidento rinkimų ir valdžios pasikeitimo šios programos būdavo atšaukiamos.

Todėl neturėtų nustebinti ir tai, kad po pirmojo sėkmingo pilotuojamo „SpaceX“ raketos skrydžio didieji kosminės veiklos entuziastai bei ekspertai šiek tiek skeptiškai vertino iškilias, daug žadančias kalbas. Na taip, tiesa, „SpaceX“ kartu su NASA vykdyta „Demo-2“ misija nugabenti astronautus į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) buvo pirmoji tokia, vykdyta iš JAV teritorijos ir naudojant amerikietišką įrangą nuo 2011 metų. Ir tai yra iš tiesų svarbu. Bet ar tai tikrai reiškia, kad „komercinė kosmoso pramonė yra ateitis“, kaip kad iškart po starto sakė dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas?

Svetainės space.com žurnalistas Mike'as Wallas įsitikinęs, kad veikiausiai taip ir bus.

Juk „Demo-2“ yra ne šiaip vienkartinė demonstracija. Tai – bandomasis skrydis, kurio tikslas buvo galutinai validuoti „SpaceX Crew Dragon“ kapsulės ir ją nešančios raketos „Falcon 9“ tinkamumą pilotuojamų misijų į Tarptautinę kosmoso stotį vykdymui. Ši įmonė yra pasirašiusi 2,6 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį, pagal kurią numatyta atlikti šešis pilotuojamus skrydžius į TKS. Artimiausias jų turėtų būti vykdomas rugpjūčio pabaigoje.

„SpaceX“ yra išskirtinai ambicinga kompanija, kuriai jau ir iki šiol yra pavykę, atrodytų, neįtikėtinų dalykų. Krovinines kapsules į TKS ši įmonė skraidina jau nuo 2012 metų, o pagal palydovų iškėlimų kiekį privati JAV bendrovė aplenkė kadaise šioje srityje dominavusią Rusijos kosmoso agentūrą. Dabar, panašu, Rusijos kosmoso agentūra bus stumiama ir iš žmonių kėlimo į kosmosą rinkos, kurioje iki šiol konkurentų tiesiog neturėjo. Ekspertai praktiškai neabejoja, kad „SpaceX“ sėkmingai įvykdys savąją sutarties su NASA įsipareigojimų dalį, lygiagrečiai vykdydama įvairias kitas kosmines komercinės veiklos Žemės orbitoje misijas.

„SpaceX“ vadovas Elonas Muskas jau dabar yra pasirašęs ne vieną papildomą „Crew Dragon“ kapsulės panaudojimo sutartį su kitais užsakovais. Tarkime, amerikiečių įmonė „Axiom Space“, ketinanti statyti komercinę kosminę stotį Žemės orbitoje, apmokės vieną „Crew Dragon“ skrydį į TKS – planuojama, kad pats skrydis įvyks 2021 m. pabaigoje. Kosmoso turizmo bendrovė „Space Adventures“ maždaug tuo pačiu metu taip pat norėtų pasinaudoti „Crew Dragon“ galimybėmis – iškelti žmones į aukštesniąją Žemės orbitą, gerokai aukščiau, nei skrieja TKS.

Ir nors „SpaceX“ sėkmė šiuo metu atrodo stulbinanti, jiems į nugarą jau kvėpuoja konkurentai. Aviacijos ir kosmoso pramonės milžinai „Boeing“ taip pat yra pasirašę sutartį su NASA Komercinių pilotuojamų skrydžių programa – ši įmonė taip pat turėtų įvykdyti šešis pilotuojamus skrydžius į TKS ir atgal. „Boeing“ skrydžių vykdymui panaudos vis dar bandomą kapsulę „CST-100 Starliner“. Iki šiol yra atliktas tik vienas nepilotuojamas bandomasis šios kapsulės skrydis. O ir tas vyko ne visai taip, kaip planuota.

„Starliner“ kapsulė, iškelta praėjusių metų gruodį, turėjo susijungti su TKS, tačiau dėl kapsulės vidinio laikmačio sistemos gedimo ji įstrigo netinkamoje orbitoje. Nepaisant šios nesėkmės, „Boeing“ planuoja dar šiais metais pakartoti nepilotuojamą kapsulės skrydį į TKS, o jei šis skrydis bus sėkmingas, netrukus po to ketinama į kosmosą gabenti ir žmones.

Konkurencija stiprėja ir suborbitinėje, Žemei artimiausioje oficialiai jau kosmoso erdvėje.

Tarkime, „Virgin Galactic“, vadovaujama milijardieriaus Richardo Bransono, jau vykdė dvi pilotuojamas misijas į suborbitinę erdvę panaudojant šios įmonės naujausią raketą „VSS Unity“. Įmonė užbaiginėja savo bandymų programą ir jau artimiausiu metu ketina pradėti skraidinti kosmoso turistus.

Maža to, negalima pamiršti Jeffo Bezoso – didžiausią pasaulyje interneto parduotuvę valdančio milijardieriaus, kuriam priklauso ir įmonė „Blue Origin“. Šios bendrovės raketos „New Shepard“ jau ne kartą pasiekė suborbitinę erdvę. Iki šiol visi skrydžiai buvo nepilotuojami, bet tikimasi, kad jau netrukus į J.Bezoso raketas bus sodinami ir mokūs klientai.

Atkreipkite dėmesį: trys iš keturių paminėtų bendrovių, nors formaliai galėtų būti vadinamos startuoliais, yra vadovaujamos milijardierių, tad ir finansavimu per daug skųstis neturėtų, ir visus reikalingus mokslinius bei inžinerinius tyrimus, užtikrinančius saugumą bei efektyvumą, sugeba atlikti. Ką jau bekalbėti apie „Boeing“ – gigantišką įmonę, kurios istorija kosminėje veikloje yra ilgesnė nei konkurentų – kartu sudėjus. Pavyzdžiui, tai buvo pagrindinis NASA rangovas statant TKS, jie pastatė pirmą milžiniškos raketos „Saturn V“, nugabenusios pirmuosius žmones į Mėnulį, pakopą.

Taigi, galima su dideliu optimizmu tikėtis, kad aušta nauja pilotuojamų kosminių skrydžių era – galbūt tokia era, kurios metu pamatysime ir privačių bendrovių vykdomus pilotuojamus skrydžius į Mėnulį, Marsą ar kitas iki šiol nepasiekiamas vietas.

E.Muskas niekada ir neslėpė, kad bendrovę „SpaceX“ 2002 metais įsteigė daugiausiai tam, kad padėtų žmonijai kolonizuoti Raudonąją planetą. Jau dabar ši bendrovė kuria ir bando įvairius skrydžiams į Marsą skirtos raketos „Starship“ prototipus. Ambicingumu nedaug atsilieka ir Jeffas Bezosas, ne kartą viešai sakęs, kad jo didžioji vizija, susijusi su „Blue Origin“, aprėpia milijonų žmonių nugabenimą ir įdarbinimą kosmose.

Ir tai nereiškia, kad valstybės finansuojama NASA agentūra visą iniciatyvą perleis vien į privačių bendrovių rankas – valstybinė programa „Artemis“ numato, kad 2024 metais netoli Mėnulio pietų ašigalio turėtų nusileisti du astronautai, o iki 2028 metų turėtų būti pastatyta ilgalaikė žmonių bazė Mėnulyje.

Mėnulis bus tarsi tramplinas tolimesniems kosminiams skrydžiams: jei viskas vyks pagal NASA planus, šie skrydžiai turėtų padėti įgyti įgūdžių ir išvystyti technologijas, kurios bus būtinos norint žmonėms pasiekti Marsą.

NASA šį milžinišką šuolį – žmonių skrydį į Marsą – norėtų įvykdyti kažkada ketvirtame šio amžiaus dešimtmetyje.

Bet pesimistai tikrai suskaičiuos: žmonės prie Marso nė kiek nepriartėjo nuo pat „Apollo“ misijos laikų, nes realizuoti Marso skrydžių programą vis dar planuojama „po dvidešimties metų“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(13)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(11)
Visi šio ciklo įrašai:
2020-08-02 ->
2020-07-19 ->
2020-06-30 ->
2020-06-20 ->
2020-06-02 ->
Prasideda nauja kosminių skrydžių era: kas keisis po istorinės „SpaceX“ sėkmės?
11
2020-06-01 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
59(0)
37(1)
30(6)
26(1)
25(3)
20(3)
18(0)
16(0)
14(2)
12(0)
Savaitės
160(16)
87(1)
53(3)
52(0)
50(0)
Mėnesio
180(10)
160(16)
113(1)
108(20)