Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Vakar buvo asteroidų diena - štai 10 įdomių faktų apie šiuos dangaus kūnus

2020-07-01 (1) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (55)
    Share

Birželio 30 – tarptautinė Asteroidų diena. Paprastai žmonės turi daug klausimų apie šiuos dangaus kūnus – nuo to, kas yra asteroidas, iki to, ar kuris nors iš jų tikrai žada vieną dieną įsirėžti į Žemę.

Asteroidų diena minima birželio 30 d., prisimenant 1908 metais įvykusį Tunguskos incidentą – kai kol kas tiksliai nenustatytas kosminis kūnas sukėlė milžinišką sprogimą Sibiro danguje, kuris išvartė 2000 kvadratinių kilometrų miško. Šiais metais dėl koronaviruso pandemijos Asteroidų diena bus minima skaitmeniniu būdu, tad renginius ir diskusijas, organizuojamas Asteroidų Fonde Liuksemburge, kviečiama stebėti specialioje svetainėje.

O tuo tarpu – 10 svarbiausių klausimų ir atsakymų apie asteroidus.

1. Kas yra asteroidas?

Asteroidai yra maži kieti objektai, skriejantys aplink Saulę. Jie yra liekanos iš tų laikų, kai kūrėsi Visata – bet jie niekada neturėjo galimybės virsti planeta. Tačiau mokslininkai tiki, kad iš jų galima išgauti paslaptis, kaip formavosi mūsų Saulės sistema. Daugelis jų skraido vadinamajame asteroidų žiede, bet taip pat gali būti aptinkami ir orbitose aplink planetas.

2. Kas yra asteroidų žiedas ?

Asteroidų žiedas yra regionas tarp Marso ir Jupiterio, kuriame skraido dauguma mūsų Saulės sistemos asteroidų. Asteroidų žiede yra milijonai asteroidų. Visi asteroidai yra skirtingų formų ir dydžių – kai kurie yra mažesnio nei kilometro skersmens, kiti gali būti tokie dideli, kaip Everesto kalnas.

3. Kada buvo atrastas pirmasis asteroidas?

Pirmasis atrastasis asteroidas buvo Cerera (oficialus pavadinimas – 1 Ceres), jį 1801 m. atrado astronomas Guiseppe Piazzi.

4. Koks yra didžiausias Saulės sistemos asteroidas?

Kol kas didžiausias žinomas saulės sistemos asteroidas yra jau minėtas Cerera, kurio skersmuo yra 974 kilometrai. Tiesą sakant, šis asteroidas yra toks didelis, kad mokslininkai 2006 m. jį perkategorizavo į nykštukinę planetą. Tai vienintelis žinomas asteroidų žiedo objektas, kuriam apvalią formą sukūrė jo paties gravitacija. 60 proc. Cereros sudaro uolienos, o likusi dalis – ledas. Vieneri Cereros metai (laikas, kai objektas apskrieja aplink Saulę) prilygsta 4,6 Žemės metų.

5. Kokie yra kiti didžiausi saulės sistemos asteroidai?

Kiti didžiausi saulės sistemos asteroidai yra Paladė (oficialus pavadinimas – 2 Pallas), Vesta (oficialus pavadinimas – 4 Vesta) ir Higėja (oficialus pavadinimas – 10 Hygiea), kurių skersmuo yra nuo 400 iki 525 km. Visi trys taip pat yra asteroidų žiede. Visi kiti iki šiol aptikti asteroidai turi mažesnį nei 340 km skersmenį.

6. Ar asteroidas gali įsirėžti į Žemę?

Tikimybė, kad asteroidas pataikys į Žemę, yra menka – tačiau tai nėra visiškai neįmanoma. Štai kodėl tokios kosmoso agentūros kaip JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir Europos kosmoso agentūra (ESA) nuolatos ieško arti praskrendančių asteroidų. Kai jie pastebi tokį asteroidą, jis įtraukiamas į stebėjimo sąrašą ir apskaičiuojama susidūrimo tikimybė. Tačiau asteroidų stebėjimui nemažai iššūkių kelia Saulės sukuriamos aklosios zonos.

7. Koks asteroidas pavojingiausias Žemei?

Asteroidas, kuris pagal ESA vertinimą turi didžiausią tikimybę atsitrenkti į Žemę, yra 2010 RF12. Egzistuoja 1 iš 14 tikimimybė, kad jis įsirėš į Žemę – kai 2095 m. rugsėjo 5 dieną priartės prie jos arčiausiai. Tačiau asteroidas yra tik 7 metrų skersmens, todėl greičiausiai jis nesunaikins planetos – tačiau priklausomai nuo to, kur jis pataikytų ir sprogtų, jis vis tiek gali sukelti didelę žalą.

8. Koks asteroidas pavojingiausias Žemei 2020 m.?

Tarp dešimties pavojingiausia asteroidų, kurie pasižymi didžiausia rizika įsirėžti į Žemę, taip pat yra asteroidas, kuris prie Žemės priartės 2020 m. lapkričio 2 d. Tačiau susidūrimo tikimybė yra tik 1 iš 193 – be to, jis yra žymiai mažesnis ir jo skersmuo siekia siekia tik 2,4 metro. Taigi, asteroidas 2018 VP1 yra rizikos sąraše – bet jis nėra ESA prioritetų sąraše.

9. Kodėl svarbu tyrinėti asteroidus?

Mokslininkai mano, kad asteroidai yra likučiai to, kas galėjo tapti planetomis – tais laikais, kai tik kūrėsi Saulės sistema – ir savyje slepia ankstyvosios Visatos paslaptis. Be to, be akademinių įžvalgų, kurias jie galėtų suteikti, asteroiduose yra ir gamtinių išteklių.

10. Kokie ištekliai slypi asteroiduose?

NASA atlikti tyrimai nustatė, kad egzistuoja dviejų tipų asteroidai, kurie galėtų sudominti kalnakasybos pramonę – achondritai ir chondritai. Pirmojoje asteroidų grupėje gausu platinos grupės metalų – tokių kaip rutenis, rodis, paladžio, osmis, iridis ir platina. Antroje asteroidų grupėje gausu vandens – dalyko, kurio Žemėje mažėja, ir kuris dar rečiau aptinkamas kosmose.

Parengta pagal „Business Insider“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(7)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
84(7)
44(6)
29(1)
26(0)
25(0)
21(3)
19(0)
Savaitės
55(0)
47(0)
Mėnesio
178(16)
137(21)
129(2)
115(26)
93(0)