Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Kaip prieš 66 metus per Lietuvą praslinko visiškas Saulės užtemimas: kitą tokį užtemimą Lietuvoje stebėti bus galima tik 2126 m.

2020-07-04 (0) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (110)
    Share

Prieš 66 metus, 1954 m. birželio 30 d., dalyje Lietuvos apie 16 val. diena trumpam virto naktimi – Saulė dingo, o danguje sužibo žvaigždės. Lietuvos gyventojai tądien išvydo unikalų reginį, toje pačioje vietoje matomą vos kas 300-400 metų – visišką Saulės užtemimą. Kitą tokį užtemimą dalis Lietuvoje stebėti bus galima tik 2126 m.


©Buddy_Nath | pixabay.com

Pabandėme pasklaidyti anų laikų spaudą ir paieškoti informacijos, kaip atrodė šis unikalus gamtos reiškinys Lietuvoje ir kaip jį sutiko lietuviai. To meto laikraščiai apie užtemimą rašė pakankamai nedaug, o tekstas buvo persunktas sovietmečio ideologija. Visgi šį tą rasti pavyko.

Stebėjo pusė Lietuvos

Visišką Saulės užtemimą matyti buvo galima iš maždaug pusės Lietuvos teritorijos – pietų, vakarų ir pietvakarių Lietuvos. Kauno, Klaipėdos gyventojai užtemimą stebėti galėjo neišvykę iš namų.

Vilniuje visiško užtemimo matomumo ruožas kliudė tik labai nedidelę dalį miesto, bet ir likusiame mieste neužtemdyta liko tik maždaug 1/100 Saulės disko dalis.

Teritoriją, iš kurios buvo matomas visiškas Saulės užtemimas, galite matyti žemiau esančiame žemėlapyje, publikuotame 1954 m. „Tiesos“ laikraščio numeryje. Dalinis užtemimas buvo matomas visoje Lietuvoje. Ilgiausiai (apie 2,5 min.) užtemimas truko Šilutėje, Kudirkos Naumiestyje ir Marijampolėje.

Kur buvo matomas 1954 m. Saulės užtemimas Lietuvoje
©Laikraščio „Tiesa“ iliustracija

Per Lietuvą 153 km ilgio užtemimo juosta keliavo apie dešimt minučių. Pavyzdžiui, Klaipėdoje pilnutinis užtemimas prasidėjo 15 val. 54 min. 40 sek., o baigėsi 15 val. 57 min. 03 sek. Kaune užtemimas prasidėjo ir baigėsi 15 val. 58 min. 51 sek., o baigėsi 16 val. 00 min. 47 sek.

Kaip rašė 1954 m. liepos 1 d. „Tiesa“, užtemimo dieną iš ryto lijo, oras buvo niūrus, kas sukėlė nuogąstavimus, kad užtemimą stebėti bus sunku. Tačiau oras ėmė giedrėti ir galiausiai užtemimą buvo galima išvysti, nors debesys šiek tiek ir kliudė.

„Vos tik Mėnulis uždengė Saulės diską, smarkiai sutemo. Dangus patamsėjo, tiktai ties akiračiu aplink buvo matyti blyški graži pašvaistė.

Pasikeitė aplink esančių daiktų kontūrai ir spalva, žmonių veidai. Aplink Saulę net neginkluota akimi galima buvo matyti gražią ryškią karūną ir protuberancus. Deja, dėl debesų pilnutinį užtemimą pilnai buvo galima stebėti tik apie vieną minutę... Bet štai vėl blykstelėjo Saulės spindulys, gamta ėmė atgyti. Viskas aplink vėl įgavo savo ankstesnes spalvas“, - rašė „Tiesa“.

Dangui trumpam paskendus tamsoje, įsižiebė žvaigždės. Laikraščiai spausdino ir žvaigždėlapius, rodančius, kurias žvaigždes bus galima matyti užtemimo metu.

Stebėjo mokslininkai ir smalsuoliai

Saulės užtemimas domino tuomečius astronomus. Lietuvoje vyko mokslininkų organizuoti Saulės užtemimo stebėjimai.

Atrodo, kad didžiausias toks, bent jau kiek galima rasti laikraščiuose, vyko Marijampolėje. Čia pilnutinį Saulės užtemimą buvo galima stebėti 146 sekundes – kiek ilgiau negu kitose Lietuvos vietose.

Saulės užtemimo stebėjimas Marijampolėje 1954 m.
©Žurnalo „Jaunimo gretos“ nuotr.

Į Marijampolę atvyko didelė astronomų ekspedicija iš Pulkovo observatorijos. Miesto cukraus fabriko teritorijoje buvo įrengta stebėjimo aikštelė, specialiai pastatytuose paviljonuose sumontuoti prietaisai.

Pasak „Tiesos“, astronomų ekspedicijos užduotis buvo „išstudijuoti Saulės karūną ir išaiškinti klausimą dėl jos ryškumo kitimo ribų“. Saulės karūnos spinduliavimui matuoti buvo pastatytas specialus labai jautrus radiometras.

Taip pat Saulę ir jos karūną fotografavo didelis specialiai atvežtas koronografas. Anot straipsnio, mokslininkų surinkta informacija turėjo būti analizuojama daugybę mėnesių.

Be to, stebėjimus Marijampolėje, vykdė ir LTSR Mokslų akademijos, Vilniaus universiteto, Latvijos ir Estijos mokslininkai. Žemiau matote „Jaunimo gretose“ spausdintą nuotrauką iš stebėjimų.

Prieš užtemimą, anot „Tiesos“, buvo rengiamos paskaitos apie Saulės užtemimą, kurių metu mokslininkai įvairiose įmonėse, fabrikuose skaitė paskaitas apie Saulės užtemimą „darbo žmonėms“.

Taip pat spaudoje rašyta, kad žmonės dalinį užtemimą stebėti turėtų tik per „storai prirūkytą stiklą“, antraip gali rimtai pakenkti savo regėjimui. Detaliai aiškinta, kodėl įvyksta Saulės užtemimai ir kodėl jų stebėjimas svarbus mokslui.

Laikraštis „Tiesa“ netgi ragino skaitytojus įsitraukti į mokslinį užtemimo stebėjimą – pavyzdžiui, kas kelias minutes matuoti temperatūrą, stebėti gyvulių ir paukščių elgesį, gyvenantiems netoli visiško užtemimo ribos – grupėmis stebėti, kur tiksliai yra užtemimo riba.

Žvaigždės, kurias buvo galima matyti Saulės užtemimo metu
©Laikraščio „Tiesa“ iliustracija

Surinktus stebėjimų rezultatus raginta siųsti į Maskvą, Visasąjunginei astronomų-geodezininkų draugijai.

Užtemimas ir ideologija

Atrodytų, kad Saulės užtemimas – mokslinis reiškinys, kurį panaudoti ideologijos skleidimui ne taip lengva. Visgi sovietiniai laikraščiai net ir straipsniuose apie Saulės užtemimą rasdavo būdų įpinti kritikos „kapitalistinėms šalims“.

Minėta, kad šiose šalyse klesti prietarai, „engiamųjų darbo žmonių tarpe“ daug kas tiki prietarais apie užtemimo kilmę, nepasikliauja mokslu. Tuo metu SSRS mokslas jau yra įsitvirtinęs, o prietarai beveik išguiti.

„Tarybinė socialistinė santvarka, panaikinusi išnaudotojų klases, tuo pačiu pakirto šaknis, iš kurių išauga įvairiausi prietarai. Nepaisant to, ir mūsų šalyje pasitaiko atsilikusių žmonių, kurių sąmonėje vis dar stiprios praeities liekanos. Saulės užtemimai, kurių laiką mokslas gali labai tiksliai nusakyti, turi įtikinti šiuos žmones, kad nėra jokių antgamtinių, „ano pasaulio“ jėgų, o tėra tik gamtos jėgos, kurių dėsniai visiškai prieinami žmogaus protui“, - rašė „Tiesa“.

Neatsiliko ir žurnalas „Jaunimo gretos“, Saulės užtemimą tiesiogiai panaudojęs krikščionybės kritikai per istorinę prizmę.

Priminta, kaip seniau Saulės užtemimai sieti tik su Dievo valia ir senieji laikai priešinti su dabartiniais, kuomet Saulės užtemimus paaiškina mokslas.

Turkmėnijos TSR gyventojai stebi užtemimą. Šia nuotrauka buvo iliustruotas „Jaunimo gretų“ straipsnis
©„Jaunimo gretų“ nuotr.

„Nors Europoje plintant krikščionybei, kunigai pradėjo pulti „pagoniškus prietarus“, tačiau vietoj senųjų riksmų ir būgnijimo įvesdavo maldas. Ryšium su Saulės užtemimu liaudis būdavo gąsdinama ateisiančiomis didelėmis nelaimėmis, „dievo rykšte“, „dievo pykčiu“, pasireiškiančiu karu ir badu“, - rašė „Jaunimo gretos“.

JAV lietuvių laikraštis rašė kitaip

Apie Lietuvoje būsiantį Saulės užtemimą informavo ir JAV lietuvių laikraštis „Draugas“.

Straipsnio autorius S.Kolupaila irgi stengėsi papasakoti, kada ir kodėl vyks Saulės užtemimas, paneigti su Saulės užtemimu susijusius prietarus, tačiau, žinoma, atsiedamas tai nuo ideologijos. Užtat jo straipsnyje galima rasti ir pastraipą, kuri tikrai nebūtų buvusi išspausdinta SSRS okupuotoje Lietuvoje.

„Prisiminkime tik 1914 metų užtemimą. Tada ką tik pradėjo liepsnoti Pasaulinis karas, kuriam teko garbė būti pavadintam pirmuoju. Tada pilno užtemimo juosta ėjo nuo Latvijos per Lietuvą ir Gudiją į Ukrainą. Tada dar Maskvos studentas, buvau nuvykęs į savo tėviškę stebėti reto įvykio. (…)

Po to užtemimo sekė žiaurus karas, o iš jo pelenų pakilo Nepriklausomoji Lietuva. Galima įsivaizduoti nelaimingųjų mūsų brolių Tėvynėje jausmus, kai vėl Lietuvą skros nakties šešėlis dienos metu. Žmonės tikisi karo, kuris vien tegali juos išvaduoti iš klaikios vergijos. (…)

Įdomi smulkmena – 1914 metų Saulės užtemimo juosta gan artimai sutapo su vokiečių fronto linija Vakarų Rusijoje! Jei šis užtemimas „išpranašaus“ karą, tegu jis būna vėl Dangaus ženklu naujai mūsų Tėvynės laisvei“, – rašė S.Kolupaila.

Visgi karo užtemimas, kaip žinia, neišpranašavo, o Tėvynės laisvės laukti dar reikėjo beveik 40 metų.

Kitas visiškas užtemimas vyks 2126 m.

Lietuva kito visiško Saulės užtemimo lauks dar labai ilgai. Visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje matysis tik po daugiau negu 100 metų – 2126 m. spalio 16 d. Šis užtemimas matysis šiaurės rytų Lietuvoje.Tad tarp dviejų visiškų Saulės užtemimų Lietuvoje bus praėję 172 metai.

Dalinis Saulės užtemimas Lietuvoje bus matomas jau kitąmet – 2021 m. birželio 30 d. Vykstant šiam užtemimui, uždengimo dydis bus ~0,2 – tai reiškia, kad bus uždengta apie 20 proc. Saulės disko diametro.

Kitas dalinis Saulės užtemimas įvyks 2022 m. spalio 25 d., jo metu bus uždengta apie 60 proc. Saulės disko diametro. Dar kitas – 2025 m. kovo 29 d., jo metu bus uždengta apie 15 proc. saulės disko diametro. Dar kitas – 2026 m. rugpjūčio 12 d., kai bus uždengta net apie 84 proc. Saulės disko diametro.

Pastarąjį kartą dalinis Saulės užtemimas Lietuvoje buvo matomas 2015 m. kovo 20 d. Saulės užtemimas – tai reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip trumpam uždengdamas Saulės diską.

Saulės užtemimai būna daliniai (kai uždengiama dalis Saulės disko), visiški (kai uždengiamas visas Saulės diskas), žiediniai (kai Mėnulis uždengia centrinę Saulės disko dalį, palikdamas tik žiedą) ir hibridiniai, kai dalyje pasaulyje užtemimas būna visiškas, o dalyje – žiedinis.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(10)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(10)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Ugnius Antanavičius
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
88(6)
56(0)
36(2)
24(3)
21(3)
21(0)
18(2)
17(0)
12(9)
Savaitės
55(0)
47(0)
Mėnesio
177(16)
137(21)
129(2)
115(26)
93(0)