Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

NASA mokslininkė įsitikinusi: kažkur Visatoje tikrai yra gyvybė

2020-09-09 (3) Rekomenduoja   (12) Perskaitymai (440)
    Share

Marsas milijonus metų buvo panašus į Žemę. Todėl mokslininkai bando išsiaiškinti, ar ten spėjo užsimegzti gyvybė, o jei ne – kodėl. NASA mokslininkė įsitikinusi: kažkur Visatoje tikrai yra gyvybė.

Liepos pabaigoje NASA į Marsą išsiuntė naują misiją Perseverance, kuri ieškos senovinės gyvybės liekanų ir kartu išbandys pirmąjį žmonijos istorijoje kosminį sraigtasparnį „Ingenuity“.

Daugiau sužinoti apie misijos ypatumus ir Marsą Delfi laida „Radikalus smalsumas“ paskambino į NASA, ir pasikalbėjo su viena pagrindinių NASA'os inžinierių, „Ingenuity“ vadove MiMi Aung.

– Kas yra „Ingenuity“, ir ką jis veiks Marse?

– „Ingenuity“ yra pirmasis Marso sraigtasparnis. Tai – technologijos demonstracija, skirta išbandyti patį pirmąjį rotorinio įrenginio skrydį Marse. Tiesa sakant, žmonės niekada neskraidino nieko panašaus už Žemės atmosferos ribų. Taigi tai bus pirmasis rotorinio laivo skrydis Marse ir apskritai kitoje planetoje.

– Ką tikitės atrasti?

– Tai yra technologijos demonstracija. Taigi mes bandysime įrodyti, kad įmanoma sraigtasparnį skraidinti Marse, ir kad žinome, kaip jį valdyti. Ir… Išties mūsų galutinis tikslas yra pridėti kosmoso tyrimuose pridėti naują teritorinį dėmenį. Taigi… Šiandien mes tyrinėjame Marsą – nuo erdvėlaivių orbitoje, iki robotų ant paviršiaus – bet mes neskrendame į atmosferą. Bet dabar turime potencialą. Tai yra stipriausia motyvacija.

Kadangi tai bus daroma pirmą kartą, ir dar Marse, o valdoma iš Žemės, būsime labai atsargūs.

– Atsargūs, kaip aukštai skrisite?

– Aukštyn skraidinsime… Pirmą kartą – apie 3 m, tada jis skraidys ir paskraidys keletą metrų į šonus. Tada labai atsargiai sugrįš ir nusileis. Tai jau bus beveik galutinis mūsų siekis. Sukūrėme algoritmus, ir įrodėme, kaip tai veikia Marso aplinkos simuliacijoje Žemėje. Taigi mūsų pirmas skrydis bus pakartoti skrydį Marse, kurį daug kartų atlikome Žemėje. Pirmas skrydis bus pakilimas į maždaug 3 m, paskraidymas aplink, ir nusileidimas. Kai tai įvykdysime, dar turime suplanavę iki keturių skrydžių. Su vis didesniais ir didesniais iššūkiais – skristi aukštyn 5 m, dešimtis metrų, grįžti, nusileisti. Galiausiai, pabandysim pakilti į 150 m, ir sugrįžti. Pirmyn/atgal gausis 300 m.

– Dar sugrįšime prie sraigtasparnio. Paminėjote, Marso simuliaciją Žemėje. Kur tai darote?

 

– Pirmiausiai, norėčiau paaiškinti, kodėl taip sudėtinga skraidinti rotorinį laivą. Atmosfera ten yra labai reta, 1 proc., lyginant su Žeme, OK. Taigi kai konstruoji sraigtasparnį, kuris pakilimui turi sukti mentes, tai yra labai sudėtinga padaryti. Taigi… Pirmiausiai, mums reikia pradėti nuo fizikos, nuo pagrindų, kaip pakilti tokioje retoje atmosferoje Marse. Prieš daugiau nei 7 metus, išties, 10 deš., analizės parodė, kad Marse yra užtektinai atmosferos tokiam pakilimui.

Tada 2012 m., prie to buvo sugrįžta, ir pasakyta: gerai, jei gali pakilti, kaip smarkiai reikia suktis ir kiek turi sverti erdvėlaivis? Nustatyta, kad masė turi būti 1,8–2 kg. Visas erdvėlaivis turi tiek sverti. Labai lengvas! Taigi pradėjome nuo algoritmų, kokio dydžio turi būti mentės, kaip atrodys pakilimas, kaip turi atrodyti erdvėlaivis.

 

Kai tai nustatėme, reikėjo suprasti, kaip atrodys pats pakilimas – kaip į tai reaguos erdvėlaivis. Tai turėjo būti sumodeliuota, naudojant matematines lygtis. Remiantis tais skaičiavimais, sukonstravome prototipą, pagal kurį sukonstravome inžinerinį modelį, galiausiai sukonstravome ir patį sraigtasparnį. Taigi visada pradedame nuo formulių, statome modelius ir atliekame testus Žemėje. Turime įsitikinti, kad jie atitinka mūsų algoritmus. Jei reikia, kažką keičiame. Galiausiai žiūrime, ar skaičiavimai veikia Marso simuliacijos laboratorijoje. Jei viskas atitinka modelius, skrendame į Marsą ir išbandome viską ten.

– Kaip ilgai užtruko misijos sukūrimas? Kalbu, nuo idėjos, kuri kilo dar dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, iki skrydžio prieš keletą savaičių?

– Taigi, 10 dešimtmetyje tyrimais įrodyta, kad tai įmanoma. Šią sraigtasparnio versiją pradėjome maždaug… 2013 m., taigi užtruko apie 7 metus.

– Su kokiais iššūkiais sraigtasparnis turės susidurti pakeliui į Marsą, ir jau jį pasiekus?

– Dabar pakeliui jau įgyvendinome pirmąjį etapą, visada sakau, kad jų bus ir daugiau, iki pirmo „Ingenuity“ skrydžio. Taigi po pakilimo pirmą kartą jį įjungėme, žinote, sraigtasparnis yra pritvirtintas prie „Perseverance“ marsaeigio, ten taip pat yra bazinė stotis. Taigi įjungėme bazinę stotį, patikrinome jos ir sraigtasparnio būklę, baterijas. Taigi čia pirmasis etapas.

 

Antras etapas, kai „Perseverance“ nusileis Marse, jis nukels „Ingenuity“ ant paviršiaus, tai padaryti saugiai bus svarbus milestone. Ir tada… Po nukėlimo prasidės savarankiškas „Ingenuity“ veikimas. Jis niekada nesugrįš į marsaeigį, nes jis bus nukeltas, o marsaeigis nuvažiuos toliau. Tai bus labai didelis milestone.

Tada, po to, išgyventi pirmą labai šaltą naktį bus dar vienas etapas. Marse labai šalta, apie -90C. Mes sukūrėme sraigtasparnį taip, kad jis galėtų palaikyti savo šilumą. Turime algoritmus, testus Žemėje, kurie parodo, kad galime tai padaryti. Bet daryti taip pirmą kartą vietoje, bus svarbus etapas. Taigi po to prasidės sraigtasparnio patikrinimai. O tada jau bandysime skrydžius. Eksperimentams skyrėme 30 Marso parų. Per tas 30 Marso parų išbandysime apie 5 skirtingo sudėtingumo skrydžius, kaip ir kalbėjome anksčiau. Taigi daug iššūkių, su kuriais reikia dirbti.

– „Perseverance“ Marse nusileis vasarį. Kiek laiko po to užkursite sraigtasparnį?

– Suplanuota po maždaug 2 mėn. Kažkur apie balandį-gegužę 2021 m. pradėsime 30 Marso parų eksperimentą.

– Sraigtasparnis yra dalis misijos „Mars 2020“. Koks jūsų mėgstamiausias dalykas šioje misijoje?

 

– Oi… Manau, man tai buvo fenomenali galimybė būti dalimi tokios klasikinės misijos, kaip „Perseverance“. Bet kartu turėti naujų technologijų demonstracijos dalį. Sukurti technologijas ateities kartoms. Neeilinė galimybė būti tokioje kryžkelėje. „Ingenuity“ yra kaip pionierius, tiesiantis kelią į ateitį, kai jau bus daug didesni sraigtasparniai, kurie atliks daugiau svarbių tyrimų Marse. Gauti tokią galimybę tradicinės ir istorinės misijos metu, bet kartu demonstruoti naujas technologijas, įvesti naują dimensiją tyrimuose. Tiesiog nuostabi galimybė.

– Skamba itin įdomiai. Kodėl mums vis dar reikia tyrinėti Marsą? Kodėl jis įdomus mokslininkams, kaip jūs?

– Na… Man svarbiausias klausimas, ar kitur egzistuoja gyvybė, ar mes Žemėje – vieninteliai. Asmeniškai man tai yra priežastis, kodėl atsidūriau NASA. Marsas yra pavyzdys… Galbūt rasime senovinės gyvybės liekanų. Tai yra be galo svarbu.

– Neklausiu, ar tikite, paklausiu, ar manote, kad kadaise Raudonojoje planetoje galėjo užsimegzti gyvybė?

– Čia labai subjektyvu. Manau, kiekvienas turi savo nuomonę. Mano atsakymas būtų – kad tikriausiai kažkur Visatoje, kuri be galo didelė, yra gyvybės. Bet mes privalome tęsti paieškas visur, kur įmanoma. Tiesiog Visata tokia didelė, ir turėtų egzistuoti gyvybė… Arba bent jau egzistavo praeityje. Tačiau tai – mano asmeninis įsitikinimas, nes kiekvienas turi savo.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(14)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(12)
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Goda Raibytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
59(0)
37(1)
30(6)
26(1)
25(3)
20(3)
18(0)
16(0)
14(2)
12(0)
Savaitės
160(16)
87(1)
53(3)
52(0)
50(0)
Mėnesio
180(10)
160(16)
113(1)
108(20)