Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Kosminių metų apžvalga: kokius nežemiškus atradimus padovanojo 2020-ieji? (I dalis)

2021-01-04 (0) Rekomenduoja   (13) Perskaitymai (385)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Kiekvieną savaitę rašau jums apie kosmoso naujienas – technologijas, skrydžius, atradimus Saulės sistemoje ir Visatos tolybėse. Keičiantis metams, kviečiu prisiminti svarbiausius ir įdomiausius iš jų.

O jei perskaitę norėsite palyginti su pernykščiais atradimais, tai juos rasite čia (I dalis) ir čia (II dalis).

Šiame įraše – pirmoji metų pusė. Antrąją aprašysiu kitą savaitę.

***

Sausis

– Identifikuota nauja Šiaurės pašvaisčių rūšis, forma primenanti kopas.

– Aptiktas pirmas asteroidas, kurio visa orbita yra arčiau Saulės, nei Venera.

– Nagrinėdami vulkaninės uolienos olivino oksidaciją Veneros sąlygomis, mokslininkai nustatė, kad Venera greičiausiai vis dar yra vulkaniškai aktyvi.

– ExoMars orbitinio zondo duomenimis, viršutinė Marso atmosfera yra persotinta vandens garais; tai reiškia, kad vanduo iš Raudonosios planetos pabėga greičiau, nei buvo manoma iki šiol.

– Atrasta antra planeta prie artimiausios Saulei žvaigždės Kentauro Proksimos; Proksima c yra superžemė, tačiau per šalta skystam vandeniui egzistuoti paviršiuje.

– Skaitmeniniais modeliais parodyta, jog prie mažų žvaigždžių planetos gali formuotis ypatingai sparčiai, vos per kelis tūkstančius metų; jos gali būti daug masyvesnės ir karštesnės, nei didesnių žvaigždžių planetos, tad ir aptikti jas būtų lengviau.

– Iš palydovinių galaktikų – Magelano debesų – į Paukščių Taką krentanti dujų juosta jau sukelia žvaigždėdarą Galaktikos hale; tai nustatyta daugmaž viename juostos gale aptikus palyginus jauną, 117 milijonų metų amžiaus, žvaigždžių spiečių.

– Ištyrus daugiau nei šimto nykštukinių galaktikų radijo spinduliuotę, trylikoje aptikti aiškūs aktyvių branduolių egzistavimo įrodymai; anksčiau buvo manoma, kad nykštukinėse galaktikose centrinės juodosios skylės pasitaiko nedažnai, bet šis atradimas verčia tuo abejoti.

– Pasinaudojus gravitacinio lęšiavimo efektu aptikti mažiausi žinomi tamsiosios medžiagos telkiniai – 10-100 milijonų kartų masyvesni už Saulę; įprastai galaktikų tamsiosios materijos halai yra milijardo Saulės masių ir didesni.

– Nustatyta, kad supernovų maksimalus šviesis koreliuoja su vidutiniu žvaigždžių amžiumi jos galaktikoje; šis sąryšis visiškai paaiškina stebimus supernovų šviesio tolimose galaktikose nukrypimus nuo prognozių, kurie įprastai laikomi greitėjančio Visatos plėtimosi įrodymu.

 

***

Vasaris

– Pirmą kartą komercinis palydovas orbitoje prisijungė prie kito, kad pakeltų jį į aukštesnę orbitą ir prailgintų gyvenimo laiką.

– Į kosmosą išskrido Europos kosmoso agentūros Saulės stebėjimų zondas Solar Orbiter; panašiai kaip ir NASA Parker zondas, jis priartės labai arti žvaigždės ir tyrinės jos aktyvius regionus, iš kurių veržiasi žybsniai ir vainikinės masės išmetimai.

– Kometos 67P/Čuriumov-Gerasimenko nuotraukų analizė atskleidė kintančią jos spalvą: toli nuo Saulės kometos branduolys buvo rausvas, o uodega – melsva, tuo tarpu priartėjus prie žvaigždės spalvos apsivertė, greičiausiai dėl rausvų paviršinių dulkių nugaravimo.

– Nustatyta, jog Saturno palydovo Titano atmosferos cheminėms reakcijoms reikšmingą įtaką daro kosminiai spinduliai; jie įsiskverbia giliau į atmosferą, nei ultravioletinė spinduliuotė, suardo azoto molekules ir sudaro sąlygas acetonitrilo formavimuisi.

– Sudarytas daugiau nei 300 protoplanetinių diskų katalogas; jis padės geriau suprasti, kaip evoliucionuoja šios struktūros, vystantis jaunai žvaigždei.

– Augančios žvaigždės aplinkoje aptikti vienu metu egzistuojantys pabėgančios medžiagos kūgis ir įkrentančios medžiagos srautas; tai reiškia, kad žvaigždė auga nepaisant to, kad išpūtinėja medžiagą tolyn nuo savęs.

– Paskelbtas didžiulis Breakthrough Listen projekto duomenų paketas; tai yra informacija, surinkta radijo teleskopais, siekiant aptikti nežemiškų protingų būtybių komunikacijas.

– Pirmą kartą aptiktas periodiškai pasikartojantis greitasis radijo žybsnis; dauguma žinomų tokių žybsnių tėra vienkartiniai, o keli kartojasi, tačiau be jokio periodiškumo.

– Rasti įrodymai, kad aktyvių branduolių išpučiami dujų burbulai galaktikų spiečiuose atvėsta, tampa molekulinių dujų srautais ir vėl krenta į galaktikas; šis ciklas seniai prognozuojamas skaitmeninių ir analitinių modelių, bet anksčiau stebėjimais nebuvo aptikta aiškių molekulinių srautų požymių.

– Aptikta labai didelė ir labai rami galaktika, kurios šviesa iki mūsų keliavo beveik 12 milijardų metų; anksčiau buvo manoma, kad tokių savybių galaktikos pasirodė ne anksčiau nei prieš 10 milijardų metų.

 

***

Kovas

– Meteorite aptiktas baltymas, galimai atkeliavęs iš kosmoso; tai pirmas žinomas nežemiškos kilmės baltymas.

– Nustatyta, jog Mėnulio plutoje ir mantijoje esančio deguonies izotopų santykiai skiriasi tarpusavyje; plutos deguonis beveik identiškas žemiškajam, o mantijoje sunkesnio deguonies izotopo yra mažiau, greičiausiai todėl, kad mantija sudaryta daugiau iš Tėjos medžiagos; Tėja vadinamas kūnas, kuriam atsitrenkus į jauną Žemę susiformavo Mėnulis.

– Detalus skaitmeninis jaunos Saulės sistemos modelis patvirtino pastaruoju metu kylantį įtarimą, kad „vėlyvasis bombardavimas“ – dažnų asteroidų smūgių periodas praėjus pusei milijardo metų po planetų susiformavimo – greičiausiai neegzistavo.

– Asteroide Ryugu Japonijos zondo šūvio paliktas krateris pasirodė esąs didesnis, nei tikėtasi – tai reiškia, kad asteroidas yra silpniau surištas ir greičiausiai palyginus jaunas, tik devynių milijonų metų amžiaus.

– Sukurtas detaliausias Saulės sistemą ribojančios heliosferos struktūros modelis, pagal kurį šis burbulas yra labai netaisyklingos formos, ypač priešingoje pusėje, nei Saulės judėjimo Galaktikoje kryptis.

– Aptikta žvaigždė, kuri pulsuoja tik vienoje pusėje; taip greičiausiai nutinka dėl sąveikos su kompanione dvinarėje sistemoje.

– Aptikta baltoji nykštukė, susidariusi susijungus dviem mažesnėms; tokia interpretacija paremta nykštukės mase, judėjimo greičiu bei atmosferos sudėtimi.

– Remiantis daugybės žvaigždžių judėjimo informacija parodyta, kad Paukščių Tako diskas yra išsilenkęs, o išsilenkimas precesuoja – per 600-700 milijonų metų apsuka ratą aplink Galaktikos centrą.

– Skaitmeniniu dvinarių sistemų, kurių viena komponentė yra baltoji nykštukė, modeliu paaiškinta žybsnių, vadinamų novomis, keistenybė – žybsniai vyksta ne visose sistemose, kuriose turėtų, sprendžiant pagal jų orbitų savybes; modelis parodė, kad kartais žybsnis sutrikdo medžiagos pernašą iš kompanionės į baltąją nykštukę ir tolesnius žybsnius gali numalšinti net šimto tūkstančių metų laikotarpiui.

 

– Gausiais apžvalginiais stebėjimais aptikta daugybė tėkmių, kurias sukelias aktyvūs galaktikų branduoliai, ir nustatytos tėkmėse esančių jonizuotų dujų savybės.

***

Balandis

– NASA paskelbė planus apie nuolatinės bazės Mėnulyje įkūrimą ir skyrė finansavimą radijo teleskopo Mėnulyje projektui vystyti.

– Daug žadėjusi kometa C/2019 Y4 (ATLAS) subyrėjo, nepasiekusi net Žemės orbitos, ir greitai išblėso.

Prasidėjo naujas Saulės aktyvumo ciklas; tiesa, šis įvertinimas yra tik preliminarus – apie tai, kuriuo metu iš tiesų pradėjo daugėti dėmių ir kilti žvaigždės aktyvumas, tvirtai galėsime pasakyti tik kitąmet.

– Tarpžvaigždinė kometa 2I/Borisov subyrėjo į dvi dalis.

– Pirmą kartą išmatuotas vėjo greitis rudosios nykštukės atmosferoje; kaip ir prognozuoja modeliai, greitis pasirodė esąs daug didesnis, nei vėjų Jupiteryje – net 650 metrų per sekundę.

– Pirmą kartą išmatuota orbitos precesija žvaigždei, skriejančiai aplink Paukščių Tako centrinę juodąją skylę; kaip ir galima buvo tikėtis, rezultatas puikiai atitinka bendrosios reliatyvumo teorijos prognozę.

– Žvaigždžių spiečių analizė atskleidė net penkis susiliejimus su mažomis galaktikomis, kurias Paukščių Takas patyrė prieš 8-11 milijardų metų.

– Skaitmeniniais modeliais įvertinta, jog Didysis Magelano debesis greičiausiai tapo Paukščių Tako palydovu prieš du milijardus metų ir su savimi atsinešė šešias mažesnes palydovines galaktikas.

– Identifikuota ryškiausia kada nors sprogusi supernova; sprogimas užfiksuotas dar 2016 metais, bet tik dabar pavyko patikimai nustatyti atstumą iki jo.

– Sukurtas detalus Visatos rejonizacijos modelis, rodantis, kad 80% tarpgalaktinę terpę jonizavusių fotonų atsklido iš vos 5% masyviausių ir sparčiausiai žvaigždes formavusių galaktikų.

***

Gegužė

– Po devynerių metų pertraukos žmonės išskrido į kosmosą iš JAV teritorijos; SpaceX Crew Dragon bandomasis skrydis buvo visiškai sėkmingas.

 

– Nustatyta, kodėl Veneros atmosfera sukasi greičiau, nei pati planeta: Saulės šviesa išpučia atmosferą dieninėje pusėje, o šiltesnės dujos, cirkuliuodamos tarp pusiaujo ir ašigalių, sukuria bangos ar nuošliaužos efektą.

– Laboratoriniais eksperimentais parodyta, kad purvo nuošliaužos Marso sąlygomis greičiausiai judėjo panašiai, kaip lavos tėkmės Žemėje.

– Žvaigždžių okultacijų stebėjimų analizė parodė, kad Plutono atmosfera, nors ir plona, yra stabili ir praktiškai nepakito ketverių metų laikotarpiu, nuo 2011 iki 2015 metų.

– Iškelta hipotezė, kad Devintoji planeta gali būti ne planeta, o pirmykštė juodoji skylė, maždaug 10 kartų masyvesnė už Žemę.

Aptikta artimiausia žinoma juodoji skylė – ją nuo Žemės skiria maždaug 300 parsekų (artimiausią žvaigždę nuo Saulės – kiek daugiau nei vienas parsekas, tai nerimauti tikrai nėra ko).

– Nustatyta, kad Paukščių Tako palydovės, Šaulio galaktikos, skrydžiai kertant Galaktikos diską sukėlė tris žvaigždėdaros žybsnius; vienas iš jų galėjo duoti pradžią ir Saulės sistemai.

– Nustatyta, jog bent dalis neutrinų, ypač aukštos energijos, Žemę pasiekia iš aktyvių galaktikų branduolių; greičiausiai jie susidaro čiurkšlėse, kur magnetiniai laukai įgreitina įvairias subatomines daleles.

– Nustatyta, jog aktyviose galaktikose molekulinės dujos vidutiniškai yra šiltesnės ir susideda iš mažiau sudėtingų molekulių, nei neaktyviose; greičiausiai būtent poveikis molekulinėms dujoms yra pirmasis požymis, jog aktyvus galaktikos branduolys keičia savo galaktikos savybes.

– Aptikta labai tvarkinga diskinė galaktika, egzistavusi vos pusantro milijardo metų po Didžiojo sprogimo; tokios galaktikos Visatos jaunystėje turėtų būti ypatingai retos.

***

Birželis

– Pasiūlytas paaiškinimas, kodėl tolimojoje Mėnulio pusėje tiek mažai jūrų, lyginant su artimąja: greičiausiai dėl to kalta plutos cheminė sudėtis – artimojoje pusėje yra daug elementų, sumažinančių uolienų lydymosi temperatūrą, tad šioje pusėje Mėnulio paviršius ilgiau išliko skystas ir minkštas.

 

– Pirmą kartą užfiksuoti Saulėje vykstantys mikrožybsniai; tai yra palyginus nedideli, bet dažni sprogimai, kurių energija gali įkaitinti žvaigždės vainiką iki stebimos milijono laipsnių temperatūros.

– Titane atrasta daug vulkaninės kilmės kraterių; kai kurie jų yra labai ryškus, beveik nepaveikti erozijos, taigi gali būti, kad Saturno palydove vulkanizmas vyksta dar ir dabar.

– Žvaigždėdaros regionuose, kuriuose dar nėra užgimusių žvaigždžių, atrasta metanolio ir acetaldehido – molekulių, svarbių ir gyvybės atsiradimui Žemėje; anksčiau buvo manoma, kad jie susiformuoja tik žvaigždžių aplinkoje.

– Pastebėta, kad spiečiaus Westerlund 2 centrinėje dalyje esančios jaunos žvaigždės neturi protoplanetinių diskų, nors išorinės – turi; greičiausiai diskus sunaikina gretimų žvaigždžių ultravioletinė spinduliuotė.

– Atrasti įrodymai, kad netoli Saulės virš Galaktikos disko prieš 100 tūkstančių metų sprogo supernova; dėl to ta kryptimi šiuo metu beveik nėra tankių dujų ir dulkių.

Aptikta regimojo ruožo spinduliuotė, sklindanti iš Fermi burbulų kraštuose esančių besiplečiančių jonizuoto vandenilio dujų.

– Galimai aptikta masyviausia neutroninė žvaigždė – 2,6 karto už Saulę masyvesnis kūnas; ji užfiksuota kaip viena iš poros narių, sukėlusių gravitacinių bangų signalą GW190814; iki šiol buvo manoma, kad neutroninės žvaigždės negali būti masyvesnės, nei maždaug 2,16 Saulės masės.

– Įvertinta, kaip kito juodųjų skylių augimo pobūdis per Visatos amžių: mažos juodosios skylės senovėje dažniau augo jungdamosi tarpusavyje, o dabar – rydamos dujas; didelės – atvirkščiai: senovėje rijo dujas, o dabar tik jungiasi tarpusavyje.

– Aptikta ekstremali juodoji skylė: jos masė siekia 1,5 milijardo Saulės masių, o matome ją iš tų laikų, kai Visatos amžius tebuvo 700 milijonų metų.

***

Verta skaityti! Verta skaityti!
(14)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(13)
Visi šio ciklo įrašai:
2021-01-10 ->
2021-01-04 ->
Kosminių metų apžvalga: kokius nežemiškus atradimus padovanojo 2020-ieji? (I dalis)
13
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Kastytis Zubovas
Naujausi įrašai
Su turiniu susijusios žymės:

Įdomiausi

Paros
36(0)
22(1)
18(2)
17(0)
16(0)
16(7)
15(1)
12(3)
12(0)
12(1)
Savaitės
66(0)
66(0)
64(0)
59(7)
57(0)
Mėnesio
235(8)
105(22)
86(0)
82(3)