Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Svarbiausi 2020 metų kosmoso įvykiai: visą Lietuvą žavėjusi kometa, istoriniai SpaceX pasiekimai ir naujų paslapčių atskleidę Marso bei Mėnulio tyrimai (II dalis)

2021-01-10 (0) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (220)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Prasidėjus naujiems metams, verta pasižiūrėti, kas nuveikta per pastaruosius. Pirmąją 2020-ųjų pusę aprašiau praeitą savaitę, o dabar pažvelkime į antrąją.

***

Liepa

– Danguje buvo plika akimi matoma kometa C/2020 F3 (NEOWISE).

– Nustatyta, kad gilesnių Mėnulio kraterių aplinkoje yra daugiau metalų, nei prie mažesnių kraterių; tai reiškia, kad mūsų palydovo plutos paviršinis sluoksnis skurdus metalų, o gilėjant jų daugėja; didesnis, nei anksčiau manyta, metalų kiekis neatitinka Mėnulio formavimosi modelio prognozių.

– Nustatyta, jog prieš 800 milijonų metų kurį laiką buvo gerokai išaugęs meteoritų smūgių į Mėnulį, taigi ir į Žemę, dažnis; jie galėjo sukelti milžinišką ledynmetį, prasidėjusį prieš 720 milijonų metų.

– Į Marsą sėkmingai išskrido net trys naujos misijos: NASA Perseverance, Kinijos Tianwen-1 ir Jungtinių arabų emyratų Al-Amal.

– Atrasta egzoplaneta, kuri greičiausiai yra dujinės milžinės branduolys, visiškai praradęs atmosferą; TOI-849b yra masyvesnė už Neptūną, bet apskaičiuotas tankis rodo, jog ji – uolinė.

Nustatyta, kad maždaug kas dešimta raudonoji milžinė sukasi greičiau, nei būtų galima tikėtis, jei ji tiesiog išsipūstų nuo į Saulę panašaus dydžio; tai greičiausiai reiškia, kad jas įgreitina prarytos planetos.

– Sumodeliuota labai masyvių žvaigždžių evoliucija atskleidė, jog masyviausios juodosios skylės, atsirandančios mirštant žvaigždėms, gali viršyti 50 Saulės masių; įprasti branduolio kolapso supernovų sprogimai po savęs palieka ne daugiau nei 40 kartų už Saulę masyvesnes skyles.

– Atrastas milžiniškas galaktikų spiečių sutankėjimas palyginus netoli nuo mūsų – 170 megaparsekų atstumu; struktūra, praminta Pietų ašigalio siena, driekiasi daugiau nei 200 laipsnių lanku, o tankiausia yra ties pietiniu dangaus ašigaliu.

– Aptiktas ryškiausias kvazaras Visatoje: už Paukščių Taką ši aktyvi galaktika šviesesnė 12 tūkstančių kartų; jos šviesa iki mūsų keliavo daugiau nei 12 milijardų metų.

– Apskaičiuota Hablo parametro, nurodančio Visatos plėtimosi spartą, vertė, remiantis galaktikų spiečių išsidėstymu Visatoje; vertė puikiai atitinka gaunamą iš kosminės foninės spinduliuotės netolygumų analizės ir yra mažesnė už gaunamą iš supernovų stebėjimų.

 

***

Rugpjūtis

Į Žemę grįžo SpaceX astronautai po pirmojo apsilankymo Tarptautinėje kosminėje stotyje.

– Pristatytas modelis, leidžiantis prognozuoti Saulės žybsnius likus parai iki jiems įvykstant.

– Pirmą kartą sudarytas Saulės vainiko magnetinio lauko erdvėlapis.

– Dawn zondo duomenų analizė atskleidė, jog po Cereros paviršiumi greičiausiai egzistuoja skysto vandens vandenynas.

– Laboratoriniais tyrimais parodyta, kad Plutono sąlygomis metano ir azoto ledas nėra visiškai kietas; be to, abiejų elementų ledas tipiniame Plutono temperatūrų intervale nemažai plečiasi ir traukiasi – tai paaiškina, kodėl ledynai Plutone nuolatos juda.

– Pirmą kartą užfiksuota, kaip į augančią žvaigždę iš protoplanetinio disko medžiaga patenka, genama magnetinio lauko linijomis.

– Nustatyta, kad 2019-ųjų pabaigoje Betelgeizė pritemo greičiausiai dėl keliais mėnesiais anksčiau įvykusio išsiveržimo, kurio metu išmestas plazmos pliūpsnis vėsdamas pridengė nemažą dalį žvaigždės disko.

– Aptiktas magnetaro – ypatingai stiprų magnetinį lauką turinčios neutroninės žvaigždės – žybsnis, savybėmis labai primenantis greituosius radijo žybsnius; tačiau šis žybsnis nutiko Paukščių Take, todėl jį buvo galima tyrinėti daug detaliau.

– Aptikta greičiausia žinoma žvaigždė – S62, priartėjusi arčiausiai Paukščių Tako centrinės juodosios skylės, lekia daugiau nei 8% šviesos greičio.

– Pirmą kartą atrasti skirtumai tarp aktyvių ir neaktyvių galaktikų diskų: pastarosiose diskai sukasi lėčiau.

***

Rugsėjis

– Magnetinio rezonanso tyrimai parodė, kad astronautų smegenys persikonfigūruoja jiems būnant kosmose, tačiau ilgalaikių neigiamų pokyčių nenutinka.

 

– Pirmą kartą Mėnulyje atrasta hematito; tai leidžia spręsti, kad deguonis iš Žemės atmosferos pasiekia mūsų palydovą.

– Veneros atmosferoje aptikta fosfino dujų, kurios bent jau Žemėje formuojasi tik dėl gyvybinių procesų.

– Nustatyta, jog kai kurie šviesūs rieduliai ant asteroido Bennu paviršiaus greičiausiai kilo iš vieno didžiausių asteroidų – Vestos; tai patvirtina, kad Bennu susiformavo gerokai kitokioje orbitoje, Asteroidų žiede, negu dabartinė, atnešanti jį daug arčiau Žemės.

– Išmatuotas stipriausias magnetinis laukas: pulsare GRO J1008-57 jis 20 trilijonų kartų viršija Žemės magnetinio lauko stiprį.

– Užfiksuotas didžiausias juodųjų skylių susijungimas: 88 ir 65 Saulės masių objektai susijungė ir suformavo 142 kartus už Saulę masyvesnę juodąją skylę.

– Patvirtinta, kad M87 galaktikos centrinės atvaizdas laikui bėgant kinta; per beveik dešimtmetį vykdytus stebėjimus medžiagos šviesumas skirtingose juodosios skylės šešėlio pusėse kito.

– Mergelės spiečiaus galaktikų stebėjimai atskleidė, kad ir tankiausios, ir rečiausios nykštukinės galaktikos egzistuoja tankesnėje aplinkoje, nei vidutinė Visata; tai reiškia, kad sąveikos su kaimynėmis gali ir išplėsti, ir suspausti mažas galaktikas.

– Ištyrus gravitacinio lęšiavimo signalus 11 galaktikų spiečių paaiškėjo, kad juose yra vidutiniškai 10 kartų daugiau lęšių, nei prognozuoja kosmologiniai modeliai; kitaip tariant, juose yra netikėtai daug tamsiosios materijos sankaupų, o tai gali reikšti, kad kosminių struktūrų formavimosi modeliai yra klaidingi.

– Detaliausias cheminių elementų raidos per Visatos istoriją modelis parodė, kad gama spindulių žybsniuose nesusiformuoja pakankamai aukso; būtent jie yra pagrindinis šio elemento šaltinis, tačiau pagaminamas aukso kiekis toli gražu nepaaiškina Visatoje stebimos jo gausos.

***

Spalis

– NASA zondas Osiris-Rex sėkmingai paėmė mėginių nuo asteroido Bennu paviršiaus.

 

– Milijardo metų senumo Marso kopų analizė parodė, kad ir tada planetos atmosfera buvo labai panaši į šiandieninę – reta ir sausa, palyginus su Žemės.

– Skaitmeniniais modeliais pademonstruota, kaip Plutone formuojasi šerkšnas kalnų viršukalnėse: metano dujos, kurių nėra daug, pakyla į aukštesnius – šiltesnius – atmosferos sluoksnius ir ten ima kondensuotis į šerkšną.

– Aptikta mažiausia vieniša egzoplaneta, t. y. planeta, skriejanti palaida, be žvaigždės; jos masė yra tarp Marso ir Žemės masės.

– Atrasta besiformuojanti žvaigždė, kurios diske jau formuojasi planetos; anksčiau buvo manoma, kad planetos pradeda formuotis vėliau, nei žvaigždė sukaupia visą savo masę.

Atrasti „vainikai“ aplink žvaigždžių spiečius, sudaryti iš juos palikusių, bet dar panašiomis orbitomis Galaktikoje judančių, žvaigždžių.

– Nustatyta, kad prieš maždaug 2,7 milijardo metų Paukščių Takas prarijo nykštukinę palydovinę galaktiką; jos liekana šiuo metu matoma kaip žvaigždžių srautas Mergelės žvaigždyne.

– Nustatyta, kad 7% Galaktikos centriniuose penkiuose parsekuose esančio spiečiaus žvaigždžių yra nevietinės kilmės – jos sukasi aplink kitą ašį, nei likusios branduolinio spiečiaus žvaigždės ir turi kitokią cheminę sudėtį; tai reiškia, kad jos greičiausiai atmigravo į centrą prieš 3-5 milijardus metų.

– Pirmą kartą užfiksuota spinduliuotė iš žvaigždės, kurią juodosios skylės gravitacija ištempė į makarono formą.

– Aptikta galaktikų sankaupa aplink labai tolimą kvazarą; tai pirmas kartas, kai nustatoma, jog kvazaras – labai ryški aktyvi galaktika – pirmykštėje Visatoje auga tankesnėje aplinkoje, nei vidutinė tuometinė Visata.

***

Lapkritis

– Sukako 20 metų, kai Tarptautinėje kosminėje stotyje nuolat dirba įgula.

 

– Saulės apšviestame Klavijaus kraterio dugne Mėnulyje aptikta vandens molekulių.

– Patvirtinta, kad Saulėje vyksta dvejopi termobranduolinės sintezės procesai – ne tik pagrindinis, kuriame sąveikauja tiesiogiai protonai, bet ir kitas, būdingas masyvesnėms žvaigždėms, kurį katalizuoja anglies, azoto ir deguonies branduoliai.

– Pateiktas alternatyvus Jupiterio palydovo Europos ledo plutos modelis, pagal kurį geizeriai trykšta ne iš popaviršinio vandenyno, o iš nedidelių vandens sankaupų negiliai po paviršiumi; tokios sankaupos galėjo atsirasti po meteoritų smūgių.

– Remdamiesi nauja statistine analize tyrėjai paskelbė, kad Paukščių Take greičiausiai yra arti penkių milijardų į Žemę panašių planetų, t. y. uolinių planetų, kurių paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti.

– Naudodami neuroninius tinklus daugybės žvaigždžių duomenų analizei, tyrėjai sudarė Paukščių Tako „geneologinį medį“ – nustatė prarytų mažesnių galaktikų savybes ir susiliejimų laiką. Kiek vėliau atrastas dar vienas – didžiausias žinomas – Paukščių Tako patirtas susiliejimas.

– Identifikuoti šešėliai, kuriuos per visą galaktiką meta dujos, esančios netoli aktyvaus branduolio.

– Pirmą kartą užfiksuota tarpgalaktinių dujų gijų skleidžiama rentgeno spinduliuotė; anksčiau jos buvo aptiktos tik pagal spinduliuotės sugertį.

– Įvertinta, kad tarpgalaktinės dujos Visatoje laikui bėgant tampa vis karštesnės; prieš 10 milijardų metų jų vidutinė temperatūra greičiausiai buvo 10 kartų mažesnė, nei dabartiniai du milijonai kelvinų.

– Detaliau nei bet kada iki šiol įvertintas pačių ryškiausių galaktikų tankis dangaus skliaute ir nustatyta, kad jų yra apie 10 kartų daugiau, nei prognozuoja modeliai.

***

 

Gruodis

– Pro Žemę parskrido Japonijos zondas Hayabusa2 ir numetė kapsulę su asteroido Ryugu mėginiais.

– Kinija sėkmingai nutūpdė Mėnulyje zondą Chang’e-5, kuris netrukus paėmė mėginių ir išsiuntė juos į Žemę.

– Apskaičiuota, jog Marso gelmių šiluma galėjo išlaikyti vandenį planetos paviršiuje skystą, net jei visą planetą jaunystėje dengė ledynai.

– Užfiksuotas trumpas radijo signalas iš Kentauro Proksimos, kurio nepavyksta paaiškinti jokiais žinomais natūraliais procesais.

– Pirmą kartą aptikta egzoplanetos pašvaistė.

– Antrastas antras spiečius Paukščių Tako centriniame telkinyje, kurio žvaigždžių populiacijos atitinka tikėtiną paties centrinio telkinio formavimosi istoriją; taigi galima manyti, jog abu šie spiečiai yra telkinio formavimosi „fosilijos“.

– Abipus Paukščių Tako plokštumos aptikti rentgeno spinduliuotės burbulai, gaubiantys taip pat didžiulius gama spinduliuotės Fermi burbulus.

– Skaitmeniniais modeliais apskaičiuota, kokią įtaką galaktikų ir spiečių vystymuisi turi neutrinų masė; nustatyta, kad didžiausios įmanomos masės neutrinai sulėtintų medžiagos telkinių formavimąsi, tad masyvių galaktikų Visatoje būtų mažiau.

– Aptikta brandi galaktika tolimoje Visatoje: C1-23152 forma, žvaigždžių metalingumas bei judėjimo greitis atitinka aplinkines elipsines galaktikas, nors jos šviesa iki mūsų keliavo 12 milijardų metų.

– Gravitacinių bangų signalų analizė panaudota išmatuoti Visatos plėtimosi spartai; gautas rezultatas gerai atitinka vertę, gaunamą iš kosminės foninės spinduliuotės netolygumų, ir neatitinka vertės, gaunamos stebint supernovas aplinkinėse galaktikose.

***

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(11)
Visi šio ciklo įrašai:
2021-01-10 ->
Svarbiausi 2020 metų kosmoso įvykiai: visą Lietuvą žavėjusi kometa, istoriniai SpaceX pasiekimai ir naujų paslapčių atskleidę Marso bei Mėnulio tyrimai (II dalis)
11
2021-01-04 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Kastytis Zubovas
Naujausi įrašai
Su turiniu susijusios žymės:

Įdomiausi

Paros
23(6)
19(0)
16(4)
16(0)
13(7)
11(0)
10(0)
Savaitės
64(0)
52(0)
52(0)
Mėnesio
149(36)
118(14)
103(8)
97(7)