Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Keistas, bet ne toks jau ir kvailas klausimas: ar Mėnulį galima būtų pavadinti planeta?

2021-08-31 (0) Rekomenduoja   (16) Perskaitymai (165)
    Share

Tikriausiai girdėjote apie Tarptautinės astronominės sąjungos pateiktą planetos apibrėžimą. Jis patikslino, kad už Neptūno orbitos yra didelė ledinių objektų juosta, o jos dalimi yra Plutonas – taigi, jis nėra laikomas planeta. Pagal Tarptautinės astronomų sąjungos apibrėžimą, palydovai (mėnuliai) taip pat nelaikomi planetomis. Tačiau ar žinojote, kad mūsų Mėnulis funkcionuoja kaip planeta? Jis gali daug ko išmokyti apie tai, kaip planetos formuojasi ir evoliucionuoja.

Kaip ir Žemė, mūsų Mėnulis turi plutą, mantiją ir branduolį. Šie vidiniai sluoksniai egzistuoja daugumoje planetų, net jei plutą sudaro uolienos ar ledas. Plutą, mantiją ir branduolį turi ir Marsas, Venera bei Merkurijus. Uolienos, kurios buvo pargabentos iš Mėnulio „Apollo“ misijų metu, padėjo mums daugiau sužinoti apie šių vidinių sluoksnių formavimosi procesą arba diferenciaciją – o tai yra visoms planetoms būdingas procesas. Taigi, kai Mėnulis formavosi, jis formavosi kaip planeta.

Dar vienas planetų skiriamasis bruožas yra aktyvi geologija. Didelės ir tamsios dėmės, kurias matote ant Mėnulio paviršiaus, yra lavos srautai. Taip, kadaise Mėnulyje buvo aktyvių ugnikalnių. Bet ugnikalnių kūgių Mėnulyje nėra, nes lava buvo labai skysta ir verždavosi pro plyšius žemėje, į žemutines vietas. Tarp „Apollo“ misijų atgabentų pavyzdžių yra maži vulkaninio stiklo gabaliukai, kurie mums sako, kad kažkada Mėnulyje tryško didžiuliai ugnies fontanai. Nors vulkaninis aktyvumas Mėnulyje pasibaigė prieš 3 milijardus metų, „Apollo“ misijų metu Mėnulyje buvo užfiksuota tūkstančiai žemės drebėjimų (ar jei tiksliau – Mėnulio drebėjimų). Mėnulio drebėjimai rodo, kad Mėnulis geologiškai dar nėra užgesęs – iki pat šios dienos jis elgiasi kaip planeta.

Viena įdomiausių dalių planetose yra po susidūrimų su kometomis ar asteroidais atsiradę krateriai. Pažvelgus į Mėnulį matyti, kad jame yra daugybė kraterių, kurių dauguma stipriai domina mokslininkus. Ar žinojote, kad visi Mėnulyje esantys krateriai (o jų yra šimtai ar net tūkstančiai) turėjo savotiškus atitikmenis ir Žemėje? Šiandien Žemėje mes nematome daug kraterių, kadangi Žemės pluta nuolatos atsinaujina ir pašalina senas uolienas ir įvairius darinius. Nė viena uola Žemėje nėra senesnė nei 4 milijardų metų amžiaus. Praeityje Žemę neabejotinai yra atakavę asteroidai ir kometos – o tai mes galime išsiaiškinti detaliau tyrinėdami kraterius Mėnulyje.

 

Nors Mėnulis nėra apibrėžiamas kaip planeta, jo elgesys yra kaip planetos. Tyrinėdami Mėnulį mes galime išsiaiškinti, kaip veikia kitos planetos. Ir kadangi Mėnulis yra senas, jis yra tarsi laiko kapsulė, kuri suteikia įžvalgų apie Saulės sistemą ankstyvajame formavimosi etape.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(16)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(16)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
36(9)
30(1)
29(3)
29(9)
23(0)
21(0)
20(0)
18(6)
Savaitės
90(1)
80(0)
77(6)
Mėnesio
111(22)
102(1)
92(0)
82(5)