Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Ar visata galėjo būti sukurta laboratorijoje? Beprotiška idėja skamba visai įtikinamai

2021-10-25 (5) Rekomenduoja   (82) Perskaitymai (440)
    Share

Harvardo mokslininkas siūlo įdomią teoriją, kaip susiformavo visata: ją laboratorijoje galėjo sukurti pažangesnė gyvybės forma.

Avi Loeb, buvęs Harvardo astronomijos katedros vedėjas, dirbantis astrofizikos ir kosmologijos srityse, neseniai publikavo straipsnį „Scientific American“, kuriame teigiama, kad visatą laboratorijoje galėjo suformuoti „technologiškai pažangi civilizacija“. Jeigu paaiškėtų, jog tai yra tiesa, ši galima kilmės istorija suvienytų religinę kūrėjo sampratą su pasaulietine kvantinės gravitacijos samprata.

„Kadangi mūsų visata turi plokščią geometriją ir nulinę grynąją energiją, pažangi civilizacija galėjo sukurti technologiją, kuri kvantiniu tuneliu iš nieko sukūrė kūdikį visatą“, – rašė Loebas.

Tai ne tik galėtų paaiškinti visatos kilmę, bet ir teigti, kad tokia visata, kaip mūsų – kurioje yra technologiškai pažangi civilizacija, gimdanti naują plokščią visatą – yra tarsi biologinė sistema, išlaikanti savo genetinės medžiagos ilgaamžiškumą per kelias kartas.

Jei taip, mūsų visata nebuvo atrinkta tam, kad joje egzistuotume, kaip siūlo įprastas antropinis principas, o veikiau ji buvo parinkta taip, kad joje atsirastų daug labiau pažengusios civilizacijos nei mes.

Tie „protingesni vaikai mūsų kosminiame bloke“, kurie sugeba sukurti technologijas, reikalingas kūdikių visatoms kurti, yra kosminio Darvino atrankos proceso varikliai, kadangi kol kas negalime leisti atgimti kosminėms sąlygoms, lėmusioms mūsų egzistavimą. Tai vienas iš būdų pasakyti, jog mūsų civilizacija vis dar yra kosmologiškai sterili, nes mes negalime atkurti mus sukūrusio pasaulio.

 

Atsižvelgiant į šią perspektyvą, civilizacijų technologinis lygis neturėtų būti vertinamas pagal tai, kiek energijos jos išnaudoja, kaip rodo Nikolajaus Kardaševo 1964 m. numatyta skalė. Tai turėtų būti matuojama pagal civilizacijos sugebėjimą atkurti astrofizikines sąlygas, kurios lėmė jos egzistavimą.

A klasės civilizacija

Viena iš įdomesnių idėjų, pateiktų pilname straipsnyje, yra civilizacijos klasifikavimo sistema. Loebas sako, kad žmonija, kaip technologiškai žemo lygio civilizacija, priklauso C klasei (arba civilizacija, priklausanti nuo savo šeimininkės žvaigždės).

Dar blogiau, mes galime būti priskirti D klasei, nes klimato kaita naikina natūralią buveinę Žemėje, o ją skatina mūsų technologijos.

 

Jeigu kada nors mūsų technologinė pažanga leis mums tapti nepriklausomiems nuo Saulės, būsime B klasė. Jeigu laboratorijoje galėtume sukurti savo kūdikį visatą (kaip ir mūsų teoriniai kūrėjai), būtume A klasės civilizacija.

Žinoma, mūsų kelyje yra daugybė kliūčių – didžiausia jų yra mūsų nesugebėjimas sukurti „pakankamai didelio tamsiosios energijos tankio mažame regione“, – sakė Loebas. Tačiau, jeigu kada nors mums pavyktų tai pasiekti, galėtume prisijungti prie savo teorinių kūrėjų A klasėje!

Bet kokiu atveju teorija yra įtikinama ir kartu gąsdinanti. Jeigu tikėtume ankstesnėmis Loebo teorijomis, greičiausiai mes taip pat nesame vieninteliai, siekiantys A klasės statuso.

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(92)
Neverta skaityti!
(10)
Reitingas
(82)
Komentarai (5)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
31(1)
29(0)
27(0)
25(6)
22(2)
22(0)
21(0)
19(1)
18(0)
Savaitės
90(1)
80(0)
77(6)
Mėnesio
111(22)
102(1)
92(0)
82(5)