Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 

Geriausi mėnesio įrašai, susiję su rubrika „Astronomija ir kosmonautika

 
 
1.
(1) 2018-10-24 80
Hablo kosminis teleskopas, dažniau vadinamas tiesiog „Hubble“, orbitoje dirba jau daugiau nei 28 metus. Šis kosminių tyrimų įrankis yra padaręs nemažai įspūdingo grožio nuotraukų ir padėjo geriau suprasti visatos kilmę bei sudėtį. Tačiau spalio pradžioje paaiškėjo, kad genda Hablo giroskopai, reikalingi stabiliam teleskopo darbui. Gerai bent tai, kad juos pataisė seni geri ir jūsų naudojami metodai.
2.
(0) 2018-11-05 59
Kelionės į Marsą vis dar atrodo tolimas pasiekimas, tačiau ne toks tolimas, koks buvo 2002 metais, kai Elonas Muskas įkūrė „SpaceX“. Milijardierius ne kartą pasakojo, kad ir pats norėtų keliauti į Marsą ir neprieštarautų ten sulaukti mirties, bet ar jis tikrai tai ketina daryti?
3.
(5) 2018-11-09 55
Astanoje nuspręsta savo palydovus leisti ne iš Baikonuro, o iš Kalifornijoje esаnčios Vandenbergo karinės oro pajėgų bazės. Elono Musko „kosminiai pavežėjimai“ – pigesni už Rusijos v
4.
(0) 2018-10-13 44
Savaitės paveiksliukas – gabalėlis Marso paviršiaus, kuriame aptiktas marsaeigis Opportunity.
5.
(16) 2018-11-03 43
Vos prieš savaitę rašiau apie tolimoje Visatoje aptiktą besiformuojantį galaktikų superspiečių, o dabar pranešta apie kitą rekordininką.
6.
(0) 2018-10-20 42
Astronominiams stebėjimams labai svarbi teleskopo raiška – mažiausias išskiriamo objekto dydis. Kuo didesnis teleskopas, tuo geresnė jo raiška, bet didelius teleskopus statyti labai brangu. Viena naudinga alternatyva yra interferometrai – sistemos, apjungiančios keleto teleskopų gaunamą informaciją ir galinčios pasiekti tokią raišką, tarsi teleskopo dydis prilygtų atstumui tarp sujungtų teleskopų.
7.
8.
(0) 2018-10-18 42
Dauguma Saulės sistemos planetų turi palydovų – be jų yra tik Merkurijus ir Venera. Palydovų turi ir didžioji dalis nykštukinių planetų.
9.
(0) 2018-10-21 41
Tarp didžiųjų planetų skrajojantys asteroidai vadinami kentaurais. Kartais aplinkinių kūnų, daugiausiai planetų, gravitacija pakeičia jų orbitas ir nusviedžia juos Saulės link, kur sukasi keturios žemiškosios planetos – Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.
10.
(3) 2018-10-27 41
Žmonių kelionė į Marsą ir nuolatinių tyrimų stočių, o vėliau ir gyvenamųjų plotų, įkūrimas kelia labai daug iššūkių. Dalis iš jų yra kelionės ir gyvenimo už Žemės magnetosferos ribų poveikis žmonių sveikatai. Mikrogravitacija ir Saulės vėjas yra labai pavojingi reiškiniai, sukeliantys aibę neigiamų pokyčių organizmuose.
11.
(21) 2018-10-31 39
NASA zondas „Parker Solar Probe“, paleistas į orbitą anksčiau šiais metais, tapo arčiausiai Saulės praskriejusiu žmogaus sukurtu aparatu, pirmadienį paskelbė Jungtinių Valstijų kosmoso
12.
(8) 2018-10-11 38
Raketos-nešėjos „Sojuz MS-10“ starto metu su nauju TKS ekipažu, įvyko „nešėjos avarija“, paskelbė „Roskosmos“ svetainėje vykusios transliacijos diktorius.
13.
(0) 2018-10-10 38
Ar kada nors matėte skriejančią žvaigždę? Ne, kalbama ne apie mikrometeoritus, kurie nuolat krenta į Žemės atmosferą ir joje sudega palikdami ryškų pėdsaką, o apie tikras žvaigždes, kurios nuklydo nuo savo įprastų orbitų ir, skriedamos milijonų kilometrų per valandą greičiu, išlėkė į tarpgalaktinę erdvę?
14.
(0) 2018-10-15 37
Australijos mokslininkai paskelbė, kad jų radioteleskopai užfiksavo ilgą seriją nepaaiškinamos kilmės signalų, iki Žemės atsklidusių iš tolimojo kosmoso. Atsirado tokių, kurie mėgina signalus sieti su nežemiškos kilmės gyvybe, praneša independent.co.uk.
15.
(0) 2018-10-19 36
Paskutinioji paslaptingoji JAV Oro pajėgų kosminio lėktuvo X-37B misija pasiekė naują riboženklį – kosmose išbuvo 400 dienų. Š misija – žinoma kaip Bandomasis Orbitinis Transportas (angl. Orbital Test Vehicle, OTV-5) į Žemės orbitą buvo iškeltas 2017 rugsėjo 7, ir tai buvo patikėta Elono Musko kompanijai „SpaceX“, kuri užduočiai panaudojo savo „Falcon 9” raketą. Kaip turbūt aišku iš pavadinimo, tai jau penktoji iš visos įslaptintų X-37B misijų serijos.
16.
(0) 2018-10-22 35
Miegas vertikalioje padėtyje, plaukų kirpimas dulkių siurblio pagalba. Gyvenimas orbitoje labai skiriasi nuo žemiškojo.
17.
(0) 2018-10-25 31
Po Marso paviršiumi glūdinčiuose sūraus vandens telkiniuose veikiausiai esama pakankamai deguonies, kad juose galėtų tarpti mikroorganizmai, panašūs į atsiradusius ir suklestėjusius Žemėje prieš milijardus metų, teigiama paskelbtame moksliniame straipsnyje.
18.
(0) 2018-11-08 31
Praėjusių metų spalio 19 d. astronomai, tyrinėję dangų Havajuose esančiu teleskopu Pan-STARRS1, pranešė apie pirmąjį užfiksuotą tarpžvaigždinį asteroidą mūsų sistemoje, techniškai pavadintą 1I/2017, o žmoniškai – Oumuamua. Vėlesniais mėnesiais buvo atliekami tyrimai, leidę mokslininkams geriau suprasti dangaus kūno dydį ir formą, o taip parodę, kad radinys turi tiek asteroido, tiek kometos savybių.
19.
(0) 2018-11-04 30
Marso atmosferoje šiuo metu deguonies beveik nėra. Tačiau iš Marso atlėkusių meteoritų uolienose matyti daug oksidacijos požymių, taigi kažkada jos su deguonimi sąveikavo. Gali būti, kad tai buvo deguonis vandenyje, bet galėjo deguonies būti ir atmosferoje.
20.
(0) 2018-11-04 27
Cassini misija, pasibaigusi prieš daugiau nei metus, surinko tiek duomenų, kad jų analizė užtruks ne vieną dešimtmetį, o naujų atradimų apie Saturno sistemą dar bus ne vienas.
21.
(0) 2018-10-16 27
Ar žinote koks kalnas yra didžiausias visoje Saulės sistemoje? Jei atsakėte, kad Olimpo kalnas Marse, tada esate visiškai teisūs. Šis, kol kas miegantis, ugnikalnis labai išsiskiria iš raudonosios planetos dykumų ne tik savo didžiu, bet ir savo pločiu.
22.
(0) 2018-10-14 24
Paskutinį misijos pusmetį zondas Cassini skraidė tarp Saturno ir jo žiedų, nagrinėdamas sąlygas pačioje planetos pašonėje.
23.
(0) 2018-11-15 24
Įprastai teigiama, kad Žemė susiformavo praktiškai sausa, o vandenį į ją atnešė asteroidai ir kometos, kritę pirmuosius kelis šimtus milijonų metų. Šis teiginys grindžiamas vandens izotopų santykiu, t.y. vandens molekulių, turinčių sunkesnio vandenilio izotopo deuterio atomą, dalis. Žemės vandenynuo sunkiojo ir įprasto vandens santykis yra beveik lygus asteroiduose randamų vandens molekulių santykiui. Bet pastaraisiais metais keli atradimai privertė suabejoti šios teorijos teisingumu.
24.
(8) 2018-11-11 23
Leidinyje „The Astrophysical Journal“ publikuotame straipsnyje rašoma, jog būtų visai įmanoma sukurti infraraudonųjų spindulių spektre veikiantį lazerį, kurio skleidžiami spinduliai būtų pakankamai energingi, kad pašvietus į artimiausias egzoplanetas ten gyvenantys astronomai galėtų pastebėti mūsų signalą net ir turėdami ne ką pažangesnes nei mūsų technologijas, rašo „LiveScience.“
25.
(0) 2018-11-01 23
Antradienį popiet JAV kosmoso agentūra NASA oficialiai atsisveikino su „Kepler“ kosminiu teleskopu – pirmuoju tokio tipo ir paskirties įrenginiu, kuris per savo veikimo laiką atrado tūkstančius planetų, nepriklausančių Saulės sistemai. Po ilgų darbo metų – kur kas ilgesnių, nei buvo numatyta pradiniame misijos plane – šio teleskopo kuro atsargos visiškai išseko, rašo „The Verge“.