Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 

Geriausi mėnesio įrašai, susiję su rubrika „Astronomija ir kosmonautika

 
 
1.
(2) 2019-01-17 64
JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) kas dieną internete publikuoja po nuotrauką kosmoso tema.
2.
(42) 2019-01-01 61
Fizikai yra stebėtinai atviri: jie neįsivaizduoja, kas yra tamsioji medžiaga. „Visi sau galvas krapštomės“, – sakė Jeilio universiteto (JAV) fizikė Reina Maruyama.
3.
(0) 2018-12-19 60
NASA zondas „Parker Solar Probe“ – pirmasis žmogaus sukurtas objektas, įskridęs į Saulės vainiką, lapkričio 11 dieną užbaigė savo pirmą priartėjimą prie mūsų šviesulio ir surinko begalę unikalių duomenų apie mūsų žvaigždės veikimo principus. Praėjus kelioms savaitėms, visi šie duomenys buvo atsiųsti į Žemę, rašo „Science Alert“.
4.
(2) 2019-01-15 53
Atlikę tyrimus Tarptautinėje kosminėje stotyje, mokslininkai pastebėjo, kad kai kurios bakterijų rūšys ypač gerai „jaučiasi“ mikrogravitacijos sąlygomis. Kosmose jos mutuoja bei pradeda ypatingai greitai daugintis – ne pati šviesiausia perspektyva, žinant, kad ant žmogaus kūno bei jo viduje gyvena milijonai mikroorganizmų, rašoma svetainėje „Science Alert“.
5.
(16) 2019-01-08 51
Visata tyrinėjama palyginus neseniai, todėl, žinoma, apie ją žinome pakankamai nedaug. Tačiau tai, ką žinome, tiesiog pribloškia – tad pristatome jums 30 įspūdingų faktų apie Visatą, kurie padės suvokti jos dydį ir įvairovę.
6.
(0) 2019-01-18 50
Jeigu dinozaurai būtų turėję teleskopus, jie būtų galėję pamatyti reiškinį, kurio negalime pamatyti dabar – iš Mėnulio kraterių trykštančią lavą.
7.
(1) 2018-12-31 41
NASA zondas „New Horizons“ per Naujuosius metus turėtų praskrieti pro tolimiausią kada nors tyrinėtą Saulės sistemos objektą – užšalusį dangaus kūną, skriejantį maždaug už 6,4 mlrd. km nuo mūsų planetos.
8.
(1) 2018-12-26 41
Europos kosmoso agentūra paskelbė naujas Marso nuotraukas, kurias užfiksuoti pavyko Marso atmosferoje besisukančiam zondui „Mars Express“, praneša „The Telegraph“.
9.
(0) 2019-01-11 41
Sausio 3 d. Kinijos zondas ir marsaeigis buvo įrašyti į istoriją, nes tapo pirmąja žmogaus sukurta technologija, kuri sėkmingai pasiekė tolimąją Mėnulio pusę. Ši teritorija mažai tyrinėta, kalnuota, nusisukusi nuo Žemės ir nepažįstama.
10.
(0) 2018-12-30 40
Žiemos šventės – nuo Saulėgrįžos iki Naujųjų metų – yra puikus laikas pagalvoti apie Žemės judėjimą kosmose. Daugelis žinome, kad Saulėgrįžos metu šiaurinis Žemės pusrutulis yra nusisukęs toliausiai nuo Saulės, todėl ir dienos čia trumpiausios. Naujieji metai, nors ir neturėdami astronominės reikšmės, primena apie Žemės sukimąsi ratu aplink Saulę. Bet Žemė juda ir kitaip – jos ašis sukasi ir svyruoja dangaus ir netgi pačios planetos paviršiaus atžvilgiu. Apie tai, kaip iš tikro Žemė juda kosmose, kviečiu skaityti paskutiniajame šių metų pažintiniame straipsnyje.
11.
(0) 2018-12-23 39
Prieš tris mėnesius, rugsėjo pradžioje, Japonijos zondas Hayabusa2 ant asteroido Rygu paviršiaus numetė du mažus zondus, kurie turėjo ištyrinėti paviršių ir rasti tinkamiausią vietą pačiam zondui nusileisti. Jie turėjo dirbti tik keletą dienų ir atsiųsti nuotraukų, kurios misijos komandai padėtų parinkti nusileidimo vietą. Vienas zondas judėjo apie dešimt dienų, kitas – iki pat dabar; pastarasis nušokinėjo net 300 metrų.
12.
(0) 2019-01-16 39
Vienas iš drąsiausių mokslinės fantastikos scenarijų – panaudoti juodąsias bedugnes kaip portalus kelionėms į kitus išmatavimus, tolimas visatos vietas ar net keliavimui laiku. Masačusetso Dartmuto universiteto mokslininkų komanda pateikia hipotezę, kad ši „fantazija“ yra arčiau realybės nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, rašoma svetainėje „The Conversation“.
13.
(0) 2019-01-03 37
Niekam anksčiau nepavyko nusileisti tolimojoje pusėje, nes su kitoje, tiesiogiai nematomoje, Mėnulio pusėje esančiais robotais sunku komunikuoti. Nesant tiesioginio matomumo, siųsti signalus sun
14.
(2) 2019-01-14 36
Jau kurį laiką žinome, kad maždaug po 3,5-4 milijardų metų Paukščių Takas susijungs su kaimynine Andromedos galaktika. Tačiau naujame tyrime apskaičiuota, kad gerokai anksčiau, po dviejų milijardų metų, Paukščių Takas greičiausiai susijungs su palydoviniu Didžiuoju Magelano debesiu.
15.
(0) 2018-12-28 33
Mėnulio paviršiuje esantys krateriai yra meteoroidų smūgių padariniai. Tą žinome jau seniai – hipotezė patvirtinta Apollo misijų metu – bet tik neseniai supratome, kaip dažnai kažkas nukrenta Mėnulyje.
16.
(0) 2019-01-17 32
Kinijos kosminiame zonde „Chang'e 4“, nusileidusiame iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje, buvo sėkmingai atliktas pirmasis biologinis eksperimentas per mūsų planetos gamtinio palydovo tyrimų istoriją, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
17.
(1) 2019-01-02 32
JAV kosmoso agentūra NASA antradienį pasveikino Naujuosius metus istoriniu praskriejimu pro tolimiausią ir galbūt seniausią kada nors žmonių tyrinėtą Saulės sistemos objektą – mažyti tolimą asteroidą, pramintą „Ultima Thule“.
18.
(4) 2018-12-20 30
Juodosios skylės yra fantastiškos bedugnės rajūnės, kurios nuolat siurbia medžiagą iš aplinkos: jos yra tokios „kietos“, kad net šviesą suryja. Bet jeigu jos tokios rajos, kodėl jos neišsipučia tiek, kad surytų visą Visatą? Visai neseniai vienas fizikas pateikė savo atsakymo versiją, rašo „Science Alert“.
19.
(0) 2018-12-31 28
Praėjusio amžiaus pabaigoje astronomas Bobas Williamsas norėjo nukreipti „Hubble“ kosminį teleskopą į dangaus lopinėlį, kuriame, kaip tuomet manyta, nieko nėra. Negana to, jis norėjo teleskopą nukreipęs į „tuštumą“ laikyti nukreiptą net 100 valandų.
20.
(1) 2018-12-22 28
Planetos, grubiai šnekant, skirstomos į tris grupes pagal masę ir cheminę sudėtį: uolines Žemės dydžio ir šiek tiek didesnes, ledines-dujines Neptūno dydžio ir dujines Jupiterio dydžio bei didesnes. Pirmųjų ir paskutiniųjų randama įvairiais atstumais nuo žvaigždžių – ir labai arti, ir ganėtinai toli. O štai Neptūno dydžio planetų labai arti žvaigždžių nerandama. Dabar nauji vienos Neptūno dydžio planetos stebėjimai atskleidžia, kodėl taip yra.
21.
(0) 2019-01-16 27
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių kosminės misijos turi baigtis, yra kuro trūkumas. Zondams nuolatos reikia manevruoti, o kuro atsargos – baigtinės, todėl kažkuriuo metu manevravimo galimybės nebelieka ir misiją tenka nutraukti. Toks likimas ištiko Rosettą, Cassini, Dawn ir daugybę kitų zondų. O dabar grupė mokslininkų ir inžinierių pristatė ir sėkmingai išbandė prototipinį zondą, kuriam kuro nepritrūks niekada, nes jis varomas vandens garais.
22.
(0) 2019-01-21 27
NASA vis dar nepaleido į kosmosą vieno labiausiai laukiamų Jameso Webbo teleskopo, turinčio pakeisti legendinę ir jau senstelėjusią kosminę Hablo „observatoriją“. Tačiau jau braižomi planai dar didesniems ir geresniems kosmoso teleskopams, kurie į dangų kils artimiausią dešimtmetį, rašoma svetainėje „Space.com“.
23.
(0) 2019-01-04 26
Japonijos Hayabusa misija 2010 metais atsidūrė kosmoso tyrimų istorijoje kaip aparatas, pirmasis į Žemę pargabenęs surinktus asteroido mėginius. Bet 7 metus trukusią 4 milijardų kilometrų o
24.
(0) 2019-01-20 25
Prieš trejus metus Venerą pradėjęs tyrinėti Japonijos zondas Akatsuki netrukus atrado V formos struktūrą planetos atmosferoje. Ši struktūra, susidedanti iš dviejų įstrižų linijų, besidriekiančių nuo pusiaujo link ašigalių, neturi analogų kitų planetų atmosferose.
25.
(1) 2019-01-16 22
Naujame interviu Izraelio laikraščiui „Haaretz“ Harvardo universiteto Astronomijos departamento narys Avi Loebas toliau gina savo kontroversišką hipotezę, kad tarpžvaigždinis objektas Oumuamua galėjo būti ateivių zondas – ir svarstė apie žmonijos vietą kosmose.